​Dirbtinio intelekto įsiveržimas į mūsų kasdienį gyvenimą panašus į audrą, kuri išjudina iki tol tvirtai nepajudinamai atrodžiusius pamatus. Tai, kas dar vakar atrodė stabilu, šiandien griūva akyse. Vakar buvusios paklausios profesijos rytoj gali tapti nebereikalingos, o naujos specialybės, apie kurias niekas net nekalbėjo, gimsta tarsi per naktį. Šis tempas verčia žmones jaustis taip, lyg stovėtume nuolat judančiame smėlyje – nesaugu, nestabilu, nenuspėjama.
Kartu su DI atėjimu išryškėja ir naujos psichologinės realybės gairės. Vieni žmonės pasineria į dirbtinio intelekto galimybes visa galva: jie nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be šio įrankio. Kitiems ši technologija kelia stiprų pasipriešinimą – tarsi DI būtų ne pagalbininkas, o grėsmė jų tapatybei ir savivertei. Abiem atvejais kyla rimtų iššūkių psichikai: nuo informacijos perkrovos ir nerimo dėl savo autentiškumo iki atsilikimo baimės ir profesinio menkavertiškumo.
Šiame kontekste koučingo profesija atsiduria intriguojančiame taške. Pasigirsta balsų, kad koučingas tampa nereikalingas, nes viską galima išsiaiškinti su DI pagalba. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška: dirbtinis intelektas užduoda klausimus, sistemina informaciją, netgi modeliuoja pokalbius, kurie primena koučingo sesijas. Tačiau tikroji tiesa slypi giliau. Žmogus-žmogus ryšys, kuris koučinge yra esminis, DI eroje ne tik nepraranda prasmės, bet įgyja naują, kitokį skambėjimą.
Štai toliau ir  patyrinėsime, ar koučingas neišnyks, kaip DI keičia koučerio vaidmenį, su kokiais psichologiniais sunkumais susiduria DI entuziastai ir skeptikai, ir kaip koučingo specialistai gali tapti atramos tašku tiek vieniems, tiek kitiems.

Prieš kelerius metus, jei kas būtų pasakęs, kad savo mintis ir planus dėliosiu kartu su dirbtiniu intelektu, būčiau nepatikėjęs. Koučingas mums visada buvo gyvo bendravimo erdvė: akių kontaktas, empatija, palaikymas, supratimas ir vedimas. Bet tada atsirado ChatGPT – įrankis, kuris ne tik pateikia informaciją, bet ir gali kalbėtis, klausti, klausytis, struktūruoti. Ir vieną dieną pagalvojau: „O kas, jei jis galėtų būti mano koučeris?“ Taip prasidėjo eksperimentas, kuris palaipsniui, nepastebimai tampa nuolatiniu įpročiu.
 
Kodėl ChatGPT gali būti koučas?
Koučingas – tai ne patarimų dalinimas, o procesas, kurio metu stipriais klausimais specialistas padeda žmogui aiškiau matyti situaciją, rasti vidinius resursus ir priimti sprendimus. Šiame kontekste ChatGPT turi keletą rimtų privalumų:
Jis visada pasiekiamas. Nesvarbu, ar dabar 2 val. nakties, ar šeštadienio rytas – tavo „koučeris“ visada geranoriškai pasiruošęs ateiti tau į pagalbą.