Įžanga
Koučingo sesijose dažnai dirbama su tikslais, sprendimais, pasirinkimais ir pokyčiais. Tačiau labai greitai koučas susiduria su tuo, kas nematoma iš pirmo žvilgsnio – su kliento vidiniais stabdžiais. Klientas gali norėti pokyčio, bet kartu jo vengti. Gali kalbėti logiškai ir įtikinamai, bet nedaryti jokio  žingsnio į priekį. Gali atrodyti motyvuotas, tačiau kiekviena kartą vis grįžta tarsi į tą patį tašką. Viena dažniausių tokio „užstrigimo“ priežasčių – gynybos mechanizmai.
Gynybos mechanizmai yra natūrali žmogaus psichikos dalis. Jie padeda apsisaugoti nuo per stiprių emocijų, vidinių konfliktų, nesaugumo ar grėsmės savivertei. Tai nėra silpnumo ar „probleminio kliento“ ženklas. Priešingai – gynybos mechanizmai liudija apie žmogaus gebėjimą adaptuotis ir išgyventi sudėtingas patirtis. Būtent todėl koučinge svarbu ne kovoti su jais, bet suprasti ir gebėti su jais būti.
Koučingas nėra psichoterapija ir koučas neturi tikslo analizuoti kliento pasąmonės ar aiškintis jo gynybų kilmės. Tačiau koučas neišvengiamai susiduria su tuo, kaip gynybos mechanizmai pasireiškia čia ir dabar – kliento kalboje, elgesyje, santykyje su pačiu kouču. Gebėjimas tai atpažinti leidžia koučui išlikti etiškam, neįkristi į spaudimą, nekurti pseudo-progreso ir palaikyti tikrą, gyvą koučingo procesą.
Toliau gynybos mechanizmus nagrinėsime būtent iš koučingo perspektyvos. Dėmesys bus skiriamas ne tiek jų teorinei klasifikacijai, o kiek praktiniam atpažinimui ir darbo principams būtent koučingo kontekste. Aptarsime, kaip gynybos mechanizmai pasireiškia sesijose, kokius signalus jie siunčia koučui, kaip į juos reaguoti ir kaip išlaikyti koučingo esmę – kliento sąmoningumo, atsakomybės ir pasirinkimų stiprinimą.
Straipsnis skirtas koučingo specialistams ir visiems, kurie nori giliau suprasti, kas iš tikrųjų vyksta koučingo erdvėje tada, kai „viskas lyg ir gerai“, bet pokytis nevyksta. Gynybos mechanizmų supratimas padeda koučui tapti ramesniam, tikslesniam ir brandesniam.