Šiuolaikinis gyvenimas yra kupinas galimybių, tačiau kartu jis kelia ir nemažai sumaišties. Vieną dieną galime jaustis įkvėpti ir kupini idėjų, kitą – pavargę, praradę kryptį ir abejojantys savo pasirinkimais. Dažnas žmogus bent kartą gyvenime sau užduoda klausimus: „Ką aš iš tiesų noriu veikti?“, „Ar mano darbas turi prasmę?“, „Ar tai, ką kasdien darau, veda mane į laimę ir vidinę pilnatvę?“. Atsakymų į šiuos klausimus paieška dažnai tampa ilga ir nelengva kelione.
Viena iš koncepcijų, padedančių rasti čia kryptį, yra Ikigai. Šis japoniškas žodis neturi tikslaus vertimo, tačiau dažnai apibūdinamas kaip „gyvenimo prasmė“ arba „priežastis keltis ryte“. Japonijos Okinavos saloje, kur gyvena daugiausiai ilgaamžių pasaulyje, Ikigai laikomas esminiu ilgaamžiškumo, džiaugsmo ir harmonijos šaltiniu. Tai ne teorinis modelis – tai gyvenimo filosofija, padedanti žmogui derinti savo troškimus, talentus, darbą ir indėlį visuomenei.
Vakarų pasaulyje Ikigai tapo populiarus kaip keturių sričių modelis, kuriame susipina:

• tai, ką myli (What you love),
• tai, ką moki (What you are good at),
• tai, už ką mokama (What you can be paid for),
• ir tai, ko reikia pasauliui (What the world needs).

Šių keturių elementų sankirta atskleidžia žmogaus vidinę kryptį ir padeda atrasti prasmingą veiklą, kurioje dera asmeniniai norai, gebėjimai, finansinė nauda ir visuomeninė vertė.