Įsivaizduokite situaciją: ką tik baigėte koučingo mokyklą, gavote sertifikatą, patvirtinantį jūsų naują profesiją. Atrodo – viskas, dabar kelias atviras. Tačiau ateina akimirka, kai gaunate žinutę iš žmogaus, norinčio užsisakyti koučingo sesiją. Vietoje džiaugsmo širdyje pajuntate nerimą, rankos sudrėksta, o galvoje kirba mintis: „Ar tikrai esu pakankamai geras?“, „Kas, jei nesugebėsiu tinkamai padėti?“, „Gal man dar reikia pasimokyti, kad būčiau vertas atlygio?“
Šią būseną išgyvena daugelis pradedančių koučų. Tai vadinama apsišaukėlio sindromu. Jis tarsi vidinis balsas, kuris kužda: „Tu dar nesi tas, kokiu save pristatai“, net ir tada, kai turite žinių, įgūdžių ir esate pasiruošęs dirbti su klientais. Ypač stipriaišis balsas pradeda reikštis tuomet, kai bandote komercionalizuoti savo veiklą – išdrįsti paprašyti užmokesčio už darbą, kuris iki tol buvo tik praktika ar mokymasis.
Dabar ir pamėginsime patyrinėti iš kur jis atsiranda, kaip pasireiškia ir, svarbiausia, kaip su juo tvarkytis, kad jis netaptų kliūtimi jūsų profesiniame kelyje.