Šiuolaikinis koučingas vis dažniau peržengia vien tik racionalaus pokalbio ribas. Nors aiškūs tikslai, struktūruoti klausimai ir loginė refleksija išlieka svarbūs, praktika rodo, kad ne visos kliento patirtys, vidiniai konfliktai ar giluminiai įsitikinimai lengvai pasiekiami per protą. Ypač tada, kai žmogus pats dar „nežino, ką jaučia“, kai jam sunku rasti tinkamus žodžius arba kai protas nuolat sugrąžina prie tų pačių paaiškinimų, neleidžiančių judėti į priekį.
Būtent tokiose situacijose koučinge gali būti pasitelkiamos metaforos, vaizduotė ir asociacijos. Metaforinės asociatyvinės kortelės tampa savotišku tiltu tarp kliento vidinio pasaulio ir sąmoningo suvokimo. Jos leidžia apeiti įprastus mąstymo šablonus, sumažinti vidinį pasipriešinimą ir atverti erdvę netikėtoms įžvalgoms. Ne todėl, kad kortelė „žino atsakymą“, o todėl, kad ji padeda klientui jį pamatyti pačiam.
Ši priemonė dažnai kelia tam tikrų klausimų pradedantiesiems specialistams ir net patyrusiems koučams. Ar tai vis dar koučingas, o ne psichoterapija? Kaip išlikti neutraliam, kai vaizdas sukelia stiprias emocijas? Kada kortelės padeda procesui, o kada gali tapti tik gražiu, paviršutinišku žaidimu? Šie klausimai natūralūs, nes metaforinės asociatyvinės kortelės reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir brandžios koučerio asmenybės.
Toliau metaforines asociatyvines korteles nagrinėsime būtent koučingo kontekste – kaip vertingą papildančią priemonę. Dėmesį skirsime ne kortelių „reikšmėms“, o tam, kaip jos veikia kliento sąmoningumą, kokiose koučingo proceso stadijose jos naudingiausios ir kokių profesinių ribų svarbu laikytis. Tekstas skirtas koučingo specialistams ir visiems, kurie nori giliau suprasti, kaip vaizdinės metaforos gali praturtinti koučingo dialogą ir padėti klientui atrasti tai, kas jau yra jo viduje.