- Published on
Vis ilgėjantys rudens vakarai labai tinka sekti vaikams pasakas. Tikriausiai ir Jūs tai darote, o gal dar visai neseniai jų klausėtės ir patys... Jei esate darbštūs, atkaklūs ir mokate siekti tikslo, greičiausiai su malonumu prisimenate garsiąją Krylovo pasakėčią apie skruzdę-darbininkę ir linksmą žiogelį-muzikantą. Išties puiki, pamokanti istorija. Primiršote?
Gyveno kartą vienam sode skruzdė, darbšti darbininkė, ir žiogas, linksmas muzikantas. Visą vasarą skruzdė uoliai dirbo: namelius statė, sodo gėrybes kaupė – žiemai ruošėsi. O linksmasis žiogelis vis muzikavo ir muzikavo... „Tu tik paklausyk, kaip tai puikiai skamba!“, - kalbino jis vis skruzdę. Bet ši tik atšaudavo neturinti laiko tokiems niekams. Ir dar žiogelį „paprotindavo“: „Imtumeis tu darbo kokio geriau, juk žiema ne už kalnų, o stogo virš galvos dar neturi, ir maisto jokios atsargos nepasiruošei.“
Gyveno kartą vienam sode skruzdė, darbšti darbininkė, ir žiogas, linksmas muzikantas. Visą vasarą skruzdė uoliai dirbo: namelius statė, sodo gėrybes kaupė – žiemai ruošėsi. O linksmasis žiogelis vis muzikavo ir muzikavo... „Tu tik paklausyk, kaip tai puikiai skamba!“, - kalbino jis vis skruzdę. Bet ši tik atšaudavo neturinti laiko tokiems niekams. Ir dar žiogelį „paprotindavo“: „Imtumeis tu darbo kokio geriau, juk žiema ne už kalnų, o stogo virš galvos dar neturi, ir maisto jokios atsargos nepasiruošei.“