GROW modelio taikymas koučingo pokalbio metu.

​Savo knygoje “Didelio efektyvumo koučingas” (“Coaching for Performance”) John Whitmore daug pasakoja apie tai, kas yra koučingas, kur jis prasideda ir kur baigiasi. Šioje knygoje pirmą kartą paminimas ir GROW modelis. GROW modelis tai algoritmas, kaip galėtų būti vedamas koučingo pokalbis. Šis modelis yra universalus ir tinka tais atvejais, kai reikia padėti “ūgtelti” konkrečiam žmogui, kai reikia padėti komandai įveikti iškilusį iššūkį, pagaliau, kai reikia padirbėti su pačiu savimi.Pirminis GROW modelis atrodė šitaip:
Goal – What do you want? Tikslas – Ko tu norėtum?
Reality – What is happening? Dabartinė situacija – Kas dabar vyksta?
Options – What could you do? Galimybės – Ką galima būtų daryti?  
Will – What will you do? Veiksmų planas – Ką ketini daryti?

---

​Tačiau, kaip paprastai tokiais atvejais nutinka, ilgainiui atsirado įvairių šio modelio papildymų ir netikėtų interpretacijų. Prie “O” raidės atsirado kitos patrauklios alternatyvos – Obstacles (kliūtys) ir Opportunities (galimybės).
Prie “W” atsirado – What, When, Who, Will (Kas, kada ir ką turėtų padaryti). What to do? (Ką daryti?). Way Forward (tolimesni žingsniai).
Tačiau šie papildomi “papuošimai” ne tik nesumenkina pradinės J.Whitmore modelio vertės, bet tik dar kartą pailiustruoja, kiek šis modelis yra talpus ir universalus.
 
Taigi, apie ką kiekvienas iš šių etapų?
 
1. Tikslas.
Šiame etape pirmiausia turėtų būti sukurtas pasitikėjimo ryšys tarp kliento ir koučingo specialisto. Klientas turi suprasti, kas yra koučingas ir ko jis gali tikėtis tiek iš koučingo kaip metodo, tiek iš koučingo specialisto. Tai psichologinio kontrakto tarp kliento ir koučo sudarymo etapas. Svarbu, kad klientas aiškiai ir konkrečiai suvoktų savo tikslą. Galima drąsiai teigti, kad tikslo išsigryninimas jau yra didelis žingsnis kliento užklausos sprendimo link. Kartais paprašyti įvardinti sesijos tikslą klientai daug kalba, bet susidaro įspūdis, kad taip ir nesugeba pasakyti, ko jie iš tikrųjų nori. Tuomet labai praverčia pasiūlymas klientui suformuluoti tikslą vienu sakiniu.  Tokiu būdu suformuluotoje užklausoje klientui jau gali atsiverti galimas sprendimas arba bent jau sprendimo paieškos kryptis. Dabar svarbu apibrėžti galutinę stotelę – kaip klientas įsivaizduotų geriausią sau šios sesijos rezultatą. Tikslo įgyvendinimo terminai. Supratimas, kodėl jam gali būti naudinga nekeisti esamos situacijos. Tikslo siekimo motyvacija – kas atsitiks, jei jis nepasieks šio tikslo. Kartais šis etapas gali apskritai užimti visą sesijai skirtą laiką. Ir geriau yra netaupyti laiko šio etapo sąskaita. Kuo daugiau pastangų bus skirta šio etapo uždavinių įgyvendinimui, tuo sklandžiau ir greičiau vyks darbas kituose pokalbio žingsniuose.
Klausimai, kuriuos tikslinga būtų užduoti šiame etape:

• Koks būtų mūsų šio pokalbio tikslas?
• Kodėl tau svarbus šis tikslas? Kodėl svarbus būtent dabar?
• Kokio kito, didesnio, tikslo dalis yra šis tikslas?
• Kaip konkrečiai atrodys galutinis rezultatas?
• Iš ko tu spręsi, kad pasiekei tikslą?
• Kada tu norėtum pasiekti šį tikslą? Optimistinis ir pesimistinis variantas.
• Kodėl tau gali būti naudinga nesiekti šio tikslo?
• Kas bus jei tu nepasieksi šio tikslo?
• Ką gali prarasti siekdamas šio tikslo?
• Kaip jausies, kai pasieksi šį tikslą?
• Kaip šio tikslo pasiekimas paveiks kitas tau reikšmingas gyvenimo sritis?

 
2.Dabartinė situacija.
Klausimai šiame etape (kaip, beje, ir viso pokalbio metu) užduodami ne tiek tam, kad koučingo specialistas geriau suprastų kliento situaciją, kiek tam, kad pats klientas aiškiau suvoktų, kas gi iš tikrųjų dabar vyksta. Atsakinėdamas į koučo klausimus, klientas turi galimybę pamatyti tuos aspektus, apie kuriuos dėl kažkokių priežasčių net nebuvo pagalvojęs. Kuo geriau žmogus suvokia realybę, tuo efektyvesni bus jo veiksmai siekiant tikslo. Čia svarbu išsiaiškinti, kokiame taške tikslo pasiekimo kelyje klientas dabar yra, kiek klientas turi patirties panašių klausimų sprendime, ką jis jau yra bandęs daryti. Kas iš to jam pasiteisino ir kas ne. Šis aspektas ypač yra svarbus, nes apsaugo ateityje koučingo specialistą nuo patarimų davimo, nes tampa žinoma, ką klientas jau yra išmėginęs.
Klausimai, kuriuos tikslinga būtų užduoti šiame etape:

• Dešimties balų skalėje kiek jau esi pasistumėjęs tikslo link?
• Kas šiuo metu vyksta?
• Kiek turi patirties vykdant tokio tipo užduotis?
• Kas iššaukia abejones?
• Kas gali tau trukdyti tai pasiekti?
• Kokių resursų tau reikia?
• Kokie yra tavo turimi resursai (materialūs ir nematerialūs)?
• Kas galėtų tau padėti?
• Ką jau esi daręs, kad išspręstumei šį klausimą?
• Kokie veiksmai pasiteisino? Nepasiteisino?

 
3.Galimybės.
Dabar pereiname prie galimybių įvertinimo ir sprendimo paieškos alternatyvų. Aiškinamės, ką klientas pats mano, ką dar galima būtų padaryti šioje situacijoje. Labai svarbu, kad šiame etape klientas atsiribotų nuo kritinio ir vertinančio požiūrio. Galima jam pasakyti, kad galimas alternatyvas jis tikrai turės laiko įvertinti vėliau. O dabar svarbu įjungti kūrybinį mąstymą ir pagalvoti, ką galima būtų padaryti, jei nebūtų jokių apribojimų, jei nespaustų laikas, jei būtų pakankamai lėšų, patirties, kitų resursų. Kita vertinga sprendimų paieškos erdvė yra kitos kliento gyvenimo sritys, kuriose jis buvo susidūręs su panašiais iššūkiais. Kai išnaudojamas ir šis resursas galima paklausti, o kaip su šia užduotimi tvarkosi kiti žmonės, bendradarbiai, pažįstami. Galima taip pat pasidomėti, su kuo pasikalbėjus, galbūt galėtų atsirasti papildomų minčių situacijos sprendimui. Tikslas yra sugeneruoti, kuo daugiau galimų elgesio alternatyvų. Juk kuo didesnis pasirinkimas, tuo didesnė tikimybė rastis tinkamiems sprendimams. Toliau pereiname prie turimų alternatyvų pliusų ir minusų vertinimų.
Klausimai, kuriuos tikslinga būtų užduoti šiame etape:

• Kokiais būdais galima pasiekti šį tikslą?
• Jei tavęs niekas neribotų, kokie dar galėtų būti situacijos sprendimo būdai?
• Kaip panašius iššūkius tu sprendei kitose savo gyvenimo situacijose?
• Kaip tokio tipo situacijas sprendžia tavo pažįstami ar bendradarbiai?
• Kokios gali iškilti kliūtys tikslo siekimo procese? Kaip jas galima būtų įveikti?
• Ką darysi, jei nei vienas iš numatytų veiksmų nepasiseks?

 
4.Veiksmų planas.
Dabar reikėtų užtikrinti, kad žmogus turėtų aiškų ir konkretų veiksmų planą su etapais ir datomis. Be veiksmų plano, kurį žmogus gali pradėti vykdyti iškarto po pokalbio, tikslas greičiausiai nebus pasiektas. Taip pat svarbi yra reali kliento motyvacija ir tikėjimas tuo, ką ketina įgyvendinti.
Klausimai, kuriuos tikslinga būtų užduoti šiame etape:

• Nuo ko pradėtum?
• Koks būtų kitas žingsnis?
• Ką dar reikėtų daryti?
• Kokie yra būtini etapai šiam rezultatui pasiekti?
• Kaip tie etapai išsidėstys laike?
• Kaip atrodys galutinis rezultatas, kai tu jį pasieksi?
• Kaip bus atliekama vykdymo kontrolė?

Pokalbiui baigiantis taip pat vertėtų pakalbėti apie tai, kiek kientas yra patenkintas pokalbio rezultatu. Ką vertingo išsineša iš šio susitikimo. Gerai praėjusio pokalbio požymis yra, jei klientas rašėsi ir žymėjosi sau svarbius dalykus. Pagaliau išsinešti prirašyti lapai yra puikus priminimas apie tai, kas vyko.
Dabar kelių pavyzdžių pagalba galime panagrinėti, kaip būtų taikomas GROW modelis sprendžiant konkrečius klausimus.
Tarkime žmogus nori numesti svorį. Teisingai suformuluotas tikslas (G) skambėtų taip: “Po trijų mėnesių sverti 65 kg ir nuolat išlikti panašiame lygyje”. Dabartinė situacija (R) – tai dabartinis žmogaus svoris. Taip pat čia gali būti užduoti klausimai siekiant išsiaiškinti, kas žmogui trukdo pasiekti išsikeltą tikslą.

• Kaip jūs jau bandėte siekti šio tikslo?
• Kas vykdavo, ką jūs darydavote, kai jums pavykdavo išlaikyti svorį norimame lygyje ir kai nepavykdavo?
• Ką reikėtų daryti, kad garantuotai numesti svorį ir kad jis stabiliai išliktų šiame lygyje?

Jei žmogus sąžiningai atsako sau į šiuos klausimus, jis įsisąmonina, kokie svorio reguliavimo būdai jam veikia, o kurie - ne ir tokiu būdu sukuria potencialą būsimiems pokyčiams (O). Dabar jis gali parengti veiksmų planą (W) – ką būtent reikėtų daryti. Gal tai artimųjų parama, gal tai tam tikra dieta ar tam tikras fizinio aktyvumo režimas.
Kita  pavyzdys. Tarkime, jaunasis krepšininkas nori patobulinti savo baudų metimo įgūdžius. Tikslas (G) šiuo atveju būtų pasiekti 70 % patakymų lygį. Dabartinis pataikymų lygis yra 40 % (R). Dabar vertėtų padėti jaunajam sportininkui išsiaiškinti, kame yra skirtumas tarp jo sėkmingų ir nesėkmingų metimų. Kas yra būdinga jo elgesiui, kai jis pataiko ir kai nepataiko. Tai leistų įverinti tiek trukdžius, tiek ir galimybes, kas atitiktų (O) etapą mūsų nagrinėjamame modelyje. Supratęs, ką turi pakeisti, krepšininkas jau galėtų parengti pokyčio strategiją (W), kurią beliktų nuosekliai įgyvendinti.
John Whitmore pasiūlytas GROW modelis duoda puikius orientyrus ne tik koučingo sesijos pravedimui, bet ir veiksmingą struktūrą bet kokio dalykinio pokalbio vedimui ar sau rūpimo klausimo sprendimui. Kita vertus, tai tiesiog universalus konstruktyvaus mąstymo šablonas.