Istorija apie meškerę.

Vienos parduotuvės šeimininkas ilgai ieškojo naujo pardavėjo. Teiravosi pažįstamų, ar kas negalėtų parekomenduoti, dėjo skelbimą į laikraštį. Bet visos pastangos buvo bergzdžios. Ir štai vieną kartą, kai parduotuvės šeimininkas jau buvo visiškai praradęs viltį, į parduotuvę užėjo žmogus.
-Girdėjau, kad ieškote naujo pardavėjo,- kreipėsi jis be didesnės įžangos į parduotuvės šeimininką.
-Taip.
-Norėčiau dirbti jūsų parduotuvėje.
-Ar esate kada dirbęs pardavėjo darbą?
-Ne, neteko. Bet aš labai noriu išmėginti save šioje veikloje ir manau, kad man turėtų pasisekti.
Atvykėlis nesukėlė parduotuvės šeimininkui didelio susižavėjimo jausmo, bet buvo penktadienis. Kodėl gi ir nepabandžius. Ką gali žinoti. Savaitgaliais paprastai nebūna didelio pirkėjų antplūdžio, tad blogiausiu atveju nieko neprarasiu.

---

​-Gerai. Gali tiesiog nuo šiandien ir pradėti dirbti.
Nepastebimai prabėgo savaitgalis. Pirmadienį iš ryto parduotuvės šeimininkas užeina į parduotuvę ir vos peržengęs slenkstį – nustėra. Parduotuvės lentynos – kaip iššluotos. Šeimininkas puola prie kasos aparato, atidaro ir mato, kad per savaitgalį suprekiauta už gerą pusę milijono. Tokios apyvartos lyg šiol jo parduotuvė ne tik kad per savaitgalį – per gerą mėnesį nepadarydavo.
Šeimininkas ilgai nedelsdamas pasikviečia naująjį pardavėją ir klausia:
-Kaip tau tai pavyko padaryti?
Lyg atsiprašydamas pardavėjas ir tarė.
-Na nieko čia tokio ypatingo ir nebuvo. Tiesiog šeštadienį buvo užėjęs vienas vyrukas nusipirkti meškerės.
-Palauk, palauk,- nesuprato šeimininkas. – Kaip tai meškerės?
-Na kai jis susimokėjo už meškerę ir jau ruošėsi išeiti, aš jam ir sakau. Negi tu stovėdamas žvejosi? Taigi – jokio malonumo. Gal norėtum nusipirkti sudedamą kėdutę? Tas kiek pagalvojęs tarė, kad visai neblogas pasiūlymas. Tuomet sakau – o kokia gi žvejyba nuo kranto? Vargu ar nuo kranto pagausi žuvį, kuria galėtum pasigirti prieš kaimynus. Žiūrėk, koks pas mus valčių pasirinkimas – tikrai nesigailėsi. Vyrukas nusipirko ir valtį. Tuomet mane po truputį ėmė užvaldyti azartas. Bet gi tu jau ne paauglys. Mėginu įsivaizduoti kaip tu vargsti su irklais maišydamas ežerą nuo vieno kranto iki kito. Žiūrėk , kokie pas mus valčių motorai. Ne motorai – o pasaka. Be jokio vargo galėsi išmaišyti kad ir didžiausią ežerą. Pirkėjas sutiko ir su šiuo mano pasiūlymu. Na dabar atrodo lyg ir viskas. Bet palauk – o kaip tu ketini šią valtį transportuoti? Nori nenori, bet tau būtinai reikia nusipirkti priekabą. Tuomet aš žvilgtelėjau pro langą ir pamačiau su kokia mašina jis atvažiavo pas mus į parduotuvę. Klausyk žmogau, negaliu tavęs paleisti be dar vieno pirkinio. Na kaip tu tvirtinsi priekabą prie šios mašinos? Nieko nebus – eime pasižiūrėti kokių mes turime džipų. Na maždaug taip viskas ir buvo. Tiesa, tas vyrukas dar šiandiena popiet žadėjo užsukti į parduotuvę – dar kažką tikriausiai norėjo nusipirkti.
Šeimininkas klausėsi netekęs amo. Nekantraudamas ėmė laukti popietės, kad galėtų pamatyti tą nepaprastą pirkėją.
Ir iš tiesų – po pietų pasirodė vyrukas, apie kurį pasakojo pardavėjas.
Šeimininkas pribėgo prie pirkėjo, atidarė jam duris, puolė spausti ranką.
-Nepaprastai džiaugiuosi, galėdamas asmeniškai jums paspausti ranką.
Paėmė pirkėją už parankės, pasivedėjo į šoną ir pašnibždomis paklausė:
-Bet pasakykite man tiesiai šviesiai, kaip čia taip atsitiko, kad užėjote nusipirkti meškerės, o išėjote apsiprekinęs už tokią sumą?
Pirkėjas, kiek sutrikęs palinko link šeimininko ir taip pat pašnibždomis tarė:
-Matote, atvirai sakant, tai aš net ne meškerės buvau atėjęs pirkti...
-???
-Tiesiog žmona buvo pasiuntusi mane nupirkti jai higieninį paketą. O tuomet pasirodo štai tas jūsų pardavėjas ir sako man – na, žmogau, savaitgalis tau taip ar taip sugadintas, tai tu gal bent jau meškerę sau nusipirk...