Istorija apie tai, kas tu esi iš tiesų.

Tavo atmintyje sukaupta daugybė faktų. Galbūt net daugiau negu bet kurioje pasaulio enciklopedijoje. Ir labai norėdamas tu galėtum visus tuos faktus iškelti iš atminties gelmių, prisiminti. Tačiau svarbiausia tavo atmintyje yra visai kas kita. Svarbiausia yra prisiminti – kas tu iš tikrųjų esi.
Yra viena sena istorija. Besilaukianti liūtė nekreipdama dėmesio į savo padėtį laigė kalvomis ir vieno staigaus šuolio metu pagimdė. Naujagimis nukrito į avių kaimenę. Avys jį priėmė ir užaugino. Suprantama, kad jaunas liūtukas susitapatino  save su avimis. Buvo truputi keista, kad jis toks didelis ir toks nepanašus į likusias avis. Na bet gal jis buvo tiesiog išsigimėlis. Jis buvo išauklėtas vegetaru.

---

​Vieną kartą senas liūtas ieškodamas grobio prisiartino prie avių kaimenės. Jis negalėjo patikėti tam, ką išvydo. Tarp avių visame savo puikume vaikštinėjo jaunas liūtas ir avys jo visiškai nebijojo. Seną liūtą pagavo smalsumas ir jis pasileido paskui kaimenę. Jaunasis liūtas ėmė bėgti kartu su kaimene. Galiausiai senasis plėšrūnas pagavo jaunąjį liūtą. Tasai pravirko ir ėmė maldauti:
-Nežūdyk manęs ir leisk man sugrįžti pas savo gentainius.
Senasis liūtas nieko netaręs nusivedė jaunėlį prie artimiausio ežero, kurio paviršius buvo lygus kaip stiklas ir privertė jį pažvegti į judviejų atspindį vandenyje. Jaunajam liūtui tai buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus. Tą akimirką, kai jaunasis liūtas pamatė ir staiga suprato, kas jis iš tiesų yra, jis griausmingai suriaumojo. Ir šis garsas aidu nusirito per visą slėnį. Jis niekada anksčiau neriaumojo, todėl kad visuomet laikė save avimi ir dėl to nė akimirkai niekada nebuvo sudvejojęs.
Senasis liūtas tarė:
-Mano misija atlikta. Dabar viskas priklauso tik nuo tavęs paties.
Jaunas liūtas atsakė jam:
-Atleisk man. Aš buvau visiškai pamiršęs, kas iš tikrųjų esu. Aš tau nepaprasatai dėkingas, kad tu man padėjai prisiminti.
Senieji rytų išminčiai sakydavo:
-Tikroji meistro paskirtis - padėti prisiminti, kas tu esi iš tikrųjų. Tu tiesiog pamiršti, kokia jėga slypi tavo viduje. Nes esi įpratęs dažniau žvelgti į išorę negu į vidų.