Istorija apie žąsis ir bizonus.

​Ruduo. Paukščiai keliauja į šiltuosius kraštus. Matėte, kaip jie tai daro? Jei išgirsite žąsų klegenimą, užverskite galvą ir pasigrožėkite dailiais jų „V“ formos būriais, judančiais dangumi į pietus. Priekyje, pačiame smaigalyje, skrendantis paukštis tiksliai ir ryžtingai veda savo būrį į tikslą. Jei galėtume sekti akimis keliaujančias žąsis labai ilgai, pamatytume, kas nutinka, jei būrio lyderis pavargsta, arba jei atsitinka nelaimė ir koks medžiotojas jį pašauna.
Tuomet kita žąsis iškart užima pirmąją poziciją, ir būrio judėjimas praktiškai nesutrinka – žąsys skrenda į savo tikslą toliau.
Jei paauglystėje mėgote skaityti knygas apie indėnus, dabar pasistenkite prisiminti bizonų medžioklių aprašymus. Bizonų kaimenė, dėl metų laikų kaitos priversta keisti ganyklas, taip pat keliauja – kaip ir paukščiai.

---

​Ji lekia taip pat kryptingai, didžiuliu greičiu, viską trypdama savo kelyje, ir, atrodo, yra nesustabdoma. Jei indėnas sužeidžia kurį gyvulį, kiti, nekreipdami dėmesio, veržiasi pirmyn toliau. Tačiau jei pavyksta nukauti vedlį, bizonai nebežino, kur bėgti, pasimeta. Kaimenė pakrinka, ji tampa tiesiog gyvulių banda, o keletas pretendentų į vado „postą“ ima rungtis tarpusavyje dėl teisės būti pirmuoju. Kai išaiškės naujasis vedlys, banda vėl virs kaimene ir judės link savojo tikslo toliau. O tuo tarpu ji tampa lengvesniu laimikiu medžiotojams ir plėšrūnams.
Žmonių pasaulyje neturime vienareikšmiško atsakymo, kas geriau – turėti vadą - stiprią charizmatinę asmenybę, suburiantį ir vedantį komandą į užsibrėžtą tikslą, ar turėti vadą, kuris galbūt būtų beveik nepastebimas, tačiau gebėtų taip „sustyguoti“ komandą, kad ji kuo puikiausiai veiktų ir jam nesant. Jei kada svarstysite apie tai, prisiminkite ir žąsis su bizonais…
Ir dar. Kažin, kokiu vadovu labiau norėtųsi būti – ypatinga, svarbia, vertinama asmenybe, kuria gal net ir žavimasi ir be kurios „jūs čia visi pražūtumėt“, ar – besidalinančiu atsakomybe, pareigomis, o taip pat ir titulais, nuopelnais bei pagarba su savo pavaldiniais, kurie, šitaip viską sudėsčius, tampa jau lyg ir nebe pavaldiniais, o partneriais? O kokiu vadovu būti lengviau? Kokiu būdamas aš saugiau jausčiausi? Kuriuo atveju stipriau išlaikyčiau kontrolę savo rankose? O kaip man labiau apsimokėtų? Ar man svarbiau, kad įmonė, man vadovaujant, pasiektų gerų rezultatų, ar man svarbiau, kad ši įmonė gerų rezultatų pasiektų dar 10 metų po to, kai aš išeisiu į pensiją (kitą darbą)?…