Koučingo ribos – 10 psichikos sutrikimų

Koučingas per pastaruosius dešimtmečius tapo viena sparčiausiai augančių asmeninio ir profesinio tobulėjimo sričių. Jis padeda žmonėms aiškiau matyti savo tikslus, atrasti vidinių resursų, priimti sąmoningus sprendimus ir kryptingai judėti pirmyn. Vis dėlto koučingas nėra terapija, ir tai yra vienas svarbiausių aspektų, kuriuos turi suprasti tiek koučingo specialistai, tiek jų klientai.
Koučingo procesas remiasi prielaida, kad klientas yra pakankamai sveikas psichologiškai, kad galėtų reflektuoti savo patirtis, prisiimti atsakomybę ir veikti. Tačiau realybėje kartais koučingo specialistas gali susidurti su klientais, turinčiais psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais kyla klausimas: kur yra koučingo ribos ir kaip atpažinti situacijas, kai būtina nukreipti klientą pas psichoterapeutą ar psichiatrą?
Šis tekstas skirtas padėti koučingo specialistams suprasti, kokie psichikos sutrikimai gali būti, kaip juos galima atpažinti ir kaip elgtis, išlaikant pagarbą klientui ir saugant koučingo proceso integralumą.
Svarbu suprasti, kad koučingo specialistas nėra psichoterapeutas, todėl negali diagnozuoti ar gydyti. Tačiau jis turi gebėti atpažinti signalus, kurie rodo, kad kliento sunkumai peržengia koučingo ribas. Tai ne silpnumo, o profesionalumo ženklas – pripažinti savo kompetencijos ribas ir pasiūlyti klientui tinkamesnę pagalbą.
Straipsnyje aptarsime dešimt dažniausiai sutinkamų psichikos sutrikimų, su kuriais gali susidurti koučingo specialistas: nuo depresijos ir nerimo sutrikimų iki priklausomybių, ribinių asmenybės bruožų. Apžvelgsime, kokie požymiai gali indikuoti vieną ar kitą sutrikimą, kaip reaguoti sesijoje ir kokius žingsnius turėtų žengti koučingo specialistas.
Koučingo ribų išmanymas yra saugumo garantas – tiek pačiam koučui, tiek klientui. Tik žinodamas, kur baigiasi jo kompetencija, koučingo specialistas gali dirbti užtikrintai, kurti vertę ir užmegzti patikimą profesinį ryšį.

---

​1. Depresija
Depresija – vienas dažniausiai pasitaikančių psichikos sutrikimų, su kuriuo gali susidurti koučingo specialistas. Tai nėra paprastas liūdesys ar laikina nuotaikų kaita. Depresija pasižymi giliais, nuolat pasikartojančiais simptomais, kurie trikdo žmogaus kasdienį gyvenimą, darbingumą ir santykius su aplinkiniais.
Požymiai. Depresijos atveju klientas gali atrodyti vangus, be energijos, kalbėti monotoniškai. Dažnai skundžiamasi prasmės nebuvimu, apatija, nuolatiniu nuovargiu. Klientas gali sakyti, kad jam niekas neįdomu, kad jis jaučiasi „tuščias“ arba „užstrigęs“. Tipiškas depresijos požymis – ilgesnį laiką trunkantis liūdesys, kuris nepraeina net ir tada, kai gyvenime nutinka kažkas gero.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas sunkiai formuluoja tikslus, jam trūksta motyvacijos ir energijos veikti. Į klausimus atsakoma trumpai, dažnai naudoja nevilties kupinus teiginius - „niekas neturi prasmės“, „man nebeįdomu (nesinori) gyventi“. Jei klientas atvirai prasitaria apie savižudiškas mintis ar beviltiškumą, tai yra rimtas signalas, kad situacija peržengia koučingo ribas.
Koučingo specialisto elgesys. Koučingo tikslas nėra gydyti depresiją, todėl itin svarbu nesiimti „pozityvaus spaudimo“ – bandymo priversti klientą mąstyti optimistiškai ar kelti didelius tikslus. Tai gali tik dar labiau sustiprinti jo kaltės jausmą ir bejėgiškumą. Vietoje to koučas turi parodyti empatiją, išklausyti, suteikti saugią erdvę kalbėti, bet tuo pat metu atsakingai nukreipti klientą pas psichikos sveikatos specialistą – psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Jei kyla abejonių dėl savižudybės rizikos, būtina nedelsiant skatinti klientą kreiptis pagalbos.
Depresija yra rimta, bet gydoma būklė. Koučingo specialisto užduotis – atpažinti jos požymius, nesusigundyti imtis gydytojo ar terapeuto vaidmens ir profesionaliai nukreipti klientą kreiptis atitinkamos pagalbos.
 
2. Nerimo sutrikimai
Nerimo sutrikimai – tai viena iš labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų. Nors tam tikras nerimas yra natūrali žmogaus gyvenimo dalis ir kartais net padeda mobilizuoti jėgas, sutrikimo atveju nerimas tampa nuolatinis, perteklinis ir trukdo gyventi. Koučingo sesijoje tokie klientai gali būti gana dažni, nes jie ieško pagalbos, kaip „sustoti nerimauti“ ar „pagaliau pradėti gyventi ramiau“.
Požymiai. Generalizuoto nerimo sutrikimui būdingas nuolatinis, nekontroliuojamas nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių – darbo, sveikatos, artimųjų, ateities. Nerimą dažnai lydi fiziniai simptomai: širdies plakimas, prakaitavimas, virškinimo problemos, miego sutrikimai. Panikos atakos – dar vienas ryškus sutrikimo požymis: žmogus staiga pajunta intensyvią baimę, jam gali atrodyti, kad tuoj mirs arba praras sąmonę.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas nuolat kalba apie galimas nesėkmes ir katastrofiškus scenarijus - „o jeigu nepavyks?“, „kas bus, jei padarysiu klaidą?“. Klientui sunku susitelkti į tikslą, nes nerimas jį vis išblaško. Kartais žmogus atrodo įsitempęs, greitai kalba, sunkiai atsipalaiduoja. Nerimo sutrikimų turintys klientai gali ir patys atvirai pasakyti, kad kankinasi dėl panikos atakų ar nuolatinio nerimo.
Koučingo specialisto elgesys. Koučingo sesijoje svarbu nebandyti iš karto „panaikinti“ nerimo. Bandymas racionaliais argumentais įrodyti, kad „viskas bus gerai“, retai veikia – klientas gali jaustis dar labiau nesuprastas. Koučas gali padėti klientui įsisąmoninti, kokiose situacijose nerimas kyla, skatinti patyrinėti savo stiprybes, tačiau kartu būtina aiškiai pasakyti, kad nuolatinio ir nekontroliuojamo nerimo įveikimui reikalinga psichoterapija.
Nerimo sutrikimai nėra paprastas nervingumas – tai būklė, galinti stipriai paveikti žmogaus gyvenimą. Koučingo specialisto užduotis – atpažinti, kada nerimo intensyvumas peržengia koučingo ribas, ir drąsiai, su pagarba rekomenduoti kreiptis pagalbos pas psichikos sveikatos specialistą.
 
3. Bipolinis sutrikimas
Bipolinis sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi itin ryškūs nuotaikų svyravimai: nuo depresijos epizodų iki hipomanijos fazių. Tai reiškia, kad žmogaus gyvenimas nuolat svyruoja tarp dviejų kraštutinumų – visiško apatijos ir euforiško pakilimo. Koučingo specialistas, neturintis psichiatrijos išsilavinimo, negali diagnozuoti šio sutrikimo, tačiau gali pastebėti tam tikrus signalus, rodančius, kad klientas susiduria su nestabilumu, kurį būtina spręsti klinikinėmis priemonėmis.
Požymiai. Depresijos fazėje klientas jaučiasi bejėgis, neturi energijos, negali priimti sprendimų ar net pasirūpinti kasdieniais reikalais. Tuo tarpu hipomanijos fazėje jis gali būti neįtikėtinai energingas, kupinas idėjų, kalbėti labai greitai, pradėti daugybę projektų vienu metu. Kartais pasireiškia grandiozinės idėjos, rizikingas elgesys, impulsyvūs sprendimai, nemigos naktys.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti didelį kliento nuotaikų ir energijos svyravimus. Vieną sesiją klientas gali atrodyti visiškai be motyvacijos, neturėti jokios vilties, o kitą – planuoti grandiozinius projektus, kurie akivaizdžiai neatitinka realybės. Klientas gali būti nenuspėjamas: vieną savaitę entuziastingai kalba apie didelius pasiekimus, o kitą – neatsiliepia į skambučius, nes jaučiasi sugniuždytas.
Koučingo specialisto elgesys. Koučingo sesijoje svarbiausia – išlaikyti ramybę, nesiimti vertinti ir vengti įsitraukti į nerealius kliento planus. Koučas neturėtų skatinti didžiulių, nerealistiškų tikslų, nes tai gali dar labiau sustiprinti manijos būseną. Vietoje to verta padėti klientui patyrinėti dabartinę būseną, pastebėti svyravimus ir švelniai pabrėžti, kad tokie pokyčiai rodo gilesnę psichikos sveikatos problemą. Labai svarbu skatinti klientą kreiptis pas psichiatrą ar psichoterapeutą.
Bipolinis sutrikimas yra sudėtinga, bet gydoma būklė, reikalaujanti profesionalios klinikinės priežiūros. Koučingo specialisto atsakomybė – atpažinti ženklus, neperžengti savo kompetencijos ribų ir nukreipti klientą atitinkamos pagalbą.
 
4. Šizofrenija ir psichozės
Šizofrenija ir kitos psichozės – tai vieni sudėtingiausių psichikos sutrikimų, kuriems būdingas ryškus realybės suvokimo praradimas. Šie sutrikimai gali pasireikšti haliucinacijomis, kliedesiais, dezorganizuotu mąstymu ar keistu elgesiu. Koučingo specialistui svarbu suprasti, kad tokiais atvejais koučingas ne tik nebus naudingas, bet gali būti net žalingas, nes klientui reikia visai kitokios pagalbos – intensyvios psichiatrijos priežiūros.
Požymiai. Klientas gali pasakoti, kad girdi balsus, mato tai, ko kiti nemato, arba tiki sąmokslais prieš jį. Jo kalba gali atrodyti padrika, sunku sekti minties eigą, kartais sakiniai praranda loginę struktūrą. Emocijos gali būti neatitinkančios situacijos – pavyzdžiui, žmogus juokiasi kalbėdamas apie skausmingą patirtį.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas pasakoja apie patirtis, kurios skamba visiškai nerealistiškai, pavyzdžiui: „mane seka slaptos tarnybos“, „kaimynai įrengė kameras mano bute“, „balsai liepia man elgtis vienaip ar kitaip“. Kartais klientas gali būti labai įtarus koučo atžvilgiu, jausti, kad jis „dirba prieš jį“. Tokie ženklai yra aiškus signalas, kad situacija peržengia koučingo ribas.
Koučingo specialisto elgesys. Pirmiausia svarbu išlikti ramiam ir pagarbiu tonu reaguoti į kliento pasakojimus, nesiginčyti ir nemėginti paneigti jo kliedesių. Konfrontacija gali sustiprinti įtarumą ar priešiškumą. Svarbiausia – kuo greičiau rekomenduoti kreiptis į psichiatrą. Jei kyla įspūdis, kad klientas kelia pavojų sau ar kitiems, būtina imtis neatidėliotinų veiksmų – paraginti jį skubiai kreiptis į medikus, o kritinėse situacijose gali prireikti ir pagalbos tarnybų.
Šizofrenija ir psichozės – tai sritys, kuriose koučingas neturi veikimo galimybių. Koučingo specialisto profesinis brandumas pasireiškia gebėjimu atpažinti tokią būklę, išlikti empatiškam ir atsakingai nukreipti žmogų pas medicinos specialistus.
 
5. Ribinis asmenybės sutrikimas
Ribinis asmenybės sutrikimas – tai emocijų, santykių ir savęs suvokimo nestabilumu pasižyminti būklė. Ją turintys žmonės dažnai gyvena tarsi ant emocinės „sūpynių“ – nuo intensyvios meilės ar artumo jausmo iki visiško atstūmimo ir neapykantos. Koučingo specialistas, susidūręs su tokiu klientu, gali patirti didelį emocinį krūvį, nes kliento reakcijos yra greitos, intensyvios ir sunkiai prognozuojamos.
Požymiai. Šį sutrikimą turintys žmonės bijo būti atstumti, todėl gali desperatiškai siekti artumo, bet kartu impulsyviai nutraukti santykius, jei pajunta menkiausią grėsmę. Jų emocijos dažnai keičiasi labai greitai – viena minutę jie entuziastingi, kitą – prislėgti ar įsiutę. Jiems būdingas tuštumos jausmas, stiprus savęs nuvertinimas, kartais savęs žalojimas ar net bandymai nusižudyti.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas vieną akimirką jį idealizuoja, mato kaip „vienintelį, kuris supranta“, o kitą – nuvertina, teigia, kad „koučingas neveikia“. Klientui gali būti sunku išlaikyti pastovų tikslą, nes emocijos ir nuostatos nuolat svyruoja. Kartais pokalbio metu juntamas labai stiprus emocinis intensyvumas, kuris neproporcingas temai.
Koučingo specialisto elgesys. Dirbant su tokiais klientais labai svarbu išlaikyti aiškias ribas ir struktūrą. Koučas turėtų vengti per didelio įsitraukimo į emocinius svyravimus, nes tai gali sukelti „emocinius spąstus“. Svarbiausia – neleisti, kad koučingo santykis taptų priklausomybės forma. Koučingo sesijos gali suteikti klientui tam tikrą atramą, bet šis sutrikimas reikalauja ilgalaikės psichoterapijos. Todėl etiška ir profesionalu būtų rekomenduoti kreiptis pas specialistą, kuris turi patirties gydant šį sutrikimą.
Ribinis asmenybės sutrikimas kelia daug iššūkių tiek pačiam žmogui, tiek jo aplinkai. Koučingo specialistas gali padėti klientui patyrinėti tam tikras gyvenimo situacijas, tačiau pagrindinis gydymo kelias visada turėtų būti psichoterapija.
 
6. Narcicistinis asmenybės sutrikimas
Narcicistinis asmenybės sutrikimas pasižymi hiperbolizuotu savęs suvokimu, nuolatiniu pripažinimo poreikiu ir ribota empatija kitiems. Tokie žmonės dažnai atrodo pasitikintys savimi, charizmatiški ir įkvepiantys, tačiau po šiuo fasadu slypi trapi savivertė. Susidūrus su narcizu koučingo sesijoje, svarbu suprasti, kad jo tikslai gali būti stipriai susiję su išoriniu pripažinimu, dominavimu ar įvaizdžio stiprinimu.
Požymiai. Narcizui būdingas nuolatinis dėmesio siekimas, jautrumas kritikai, savęs sureikšminimas. Klientas bus įsitikinęs, kad jis yra išskirtinis, vertas ypatingo elgesio, dažnai neatsižvelgia į kitų poreikius. Santykiuose dažnai matomas išnaudojantis elgesys – žmonės tampa priemonėmis tikslams pasiekti.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas kalba beveik vien apie save, neparodo tikro susidomėjimo kitų jausmais ar poreikiais. Klientas gali greitai reaguoti į bet kokią pastabą, suvokdamas ją kaip kritiką. Kartais matomas perdėtas susitelkimas į statusą, titulą, prestižą. Jei koučas nepalaiko grandiozinių idėjų, klientas gali reaguoti pykčiu ar nuvertinimu.
Koučingo specialisto elgesys. Dirbant su tokiais klientais svarbu išlaikyti tvirtą struktūrą, nekonkuruoti dėl dėmesio ir vengti įsivelti į manipuliacijas. Koučas gali padėti klientui labiau suvokti savo elgesio poveikį aplinkiniams, skatinti realistiškesnę savivertę. Tačiau reikia suvokti, kad narcicistinis sutrikimas yra giliai įsišaknijusi asmenybės struktūra, kurios pokyčiams reikia ilgalaikės psichoterapijos. Koučingo specialistas gali padėti klientui siekti profesinių ar asmeninių tikslų, bet gydyti šio sutrikimo jis negali.
Narcicistinis asmenybės sutrikimas kelia iššūkių ir koučui, nes gali būti sunku išlaikyti profesinę distanciją bei neįsivelti į kliento žaidimus. Didžiausias profesionalumas šioje situacijoje – išlikti ramiam ir tvirtai laikytis koučingo ribų.
 
7. Obsesinis – kompulsinis sutrikimas
Obsesinis–kompulsinis sutrikimas – tai būklė, kai žmogaus gyvenimą valdo įkyrios mintys (obsesijos) ir priverstiniai veiksmai (kompulsijos). Nors šie elgesio modeliai dažnai atrodo nelogiški, žmogui jie tampa tarsi privalomi, nes kitaip kyla stiprus nerimas ar kaltės jausmas. Koučingo sesijoje toks klientas gali atrodyti racionalus ir logiškas, tačiau jo mąstymas bus nuolat užimtas „patikrinimais“ arba obsesinėmis temomis.
Požymiai. Obsesijos gali pasireikšti kaip nuolatinės įkyrios mintys apie švarą, tvarką, klaidų vengimą, religinius ar moralinius klausimus. Kompulsijos – tai ritualai, kuriuos žmogus atlieka, kad sumažintų nerimą: nuolatinis rankų plovimas, tikrinimas, ar užrakintos durys, daiktų dėliojimas tam tikra tvarka. Šis sutrikimas neretai užima daug laiko ir trukdo įprastam gyvenimui.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas itin smulkmeniškas, ilgai užstringa detalėse, vengia sprendimų priėmimo, nes „dar ne viską patikrino“. Pokalbyje gali pasirodyti perdėtas noras viską kontroliuoti, nuolatinis neapibrėžtumo netoleravimas. Klientas gali grįžti prie tų pačių temų, kartoti tas pačias mintis arba išreikšti nerimą, kad padarys klaidą net ir nereikšmingoje situacijoje.
Koučingo specialisto elgesys. Dirbant su šį sutrikimą turinčiu klientu svarbu neprisidėti prie jo ritualų palaikymo. Koučas neturėtų skatinti dar didesnio perfekcionizmo ar kontrolės, nes tai tik sustiprins problemą. Vietoje to galima padėti klientui tyrinėti, kaip jo įpročiai riboja veiksmus, skatinti mažus pokyčius. Tačiau labai svarbu suprasti, kad obsesijų ir kompulsijų ciklą gali iš esmės pakeisti tik psichoterapija, dažnai kartu su medikamentiniu gydymu.
Šis sutrikimas gali būti labai varginantis tiek klientui, tiek jo aplinkai. Koučingo specialistas gali padėti ugdyti sąmoningumą, bet negali išspręsti pagrindinių problemos priežasčių. Todėl etiška kryptis – palaikyti, bet rekomenduoti kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.
 
8. Valgymo sutrikimai
Valgymo sutrikimai – tai psichikos būklė, kuriai būdingas iškreiptas santykis su maistu, kūnu ir saviverte. Dažniausios atmainos - anoreksija, bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Nors iš pirmo žvilgsnio šie sutrikimai atrodo susiję tik su mityba, iš tiesų jie atspindi gilesnius psichologinius sunkumus – kontrolės, savivertės, emocijų reguliavimo problemas. Koučingo sesijoje klientas gali kreiptis dėl „svorio mažinimo“ ar „savidisciplinos“, tačiau už to gali slypėti daug rimtesni iššūkiai.
Požymiai. Anoreksija pasižymi kraštutiniu maisto ribojimu ir nuolatiniu siekiu numesti svorio, net tada, kai žmogus yra pavojingai liesas. Bulimijai būdingas persivalgymas, po kurio seka kompensaciniai veiksmai – vėmimas, laisvinamųjų vartojimas ar per didelis sportavimas. Persivalgymo sutrikimo atveju žmogus nekontroliuojamai valgo didelius kiekius maisto, dažnai jausdamas kaltę ir gėdą, bet be kompensacinių veiksmų. Visus šiuos sutrikimus lydi stiprus nepasitenkinimas savo kūnu ir menkos savivertės jausmas.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas nuolat kalba apie svorį, išvaizdą, kalorijas, sporto režimą, o kitos gyvenimo sritys lieka antrame plane. Klientas gali atrodyti labai disciplinuotas, tačiau ši disciplina neretai peržengia sveiko proto ribas. Kartais matomas fizinis poveikis – ryškus svorio kritimas, nuovargis, susilpnėjęs dėmesys.
Koučingo specialisto elgesys. Koučingo specialistas neturėtų imtis „svorio mažinimo trenerio“ vaidmens, jei įtaria, kad už kliento tikslų slypi valgymo sutrikimas. Bandymas skatinti dar didesnę kontrolę gali tik pabloginti situaciją. Vietoje to svarbu parodyti empatiją, atsargiai atkreipti dėmesį į galimus pavojus ir rekomenduoti kreiptis į gydytoją bei psichoterapeutą. Valgymo sutrikimai yra viena iš pavojingiausių psichikos sveikatos būklių – jų negydant gali kilti rimtų klinikinių komplikacijų.
Koučingo specialistas gali palaikyti klientą, bet turi aiškiai suvokti ribas: pagrindinis kelias į pasveikimą – tai profesionali pagalba, o koučingas gali būti tik papildantis, bet ne pagrindinis resursas.
 
9. Priklausomybės
Priklausomybės – tai psichikos sutrikimas, kai žmogus praranda kontrolę tam tikros medžiagos ar veiklos kontrolę. Dažniausiai pasitaikančios priklausomybės - alkoholis, narkotikai, lošimai, internetas ar net darbas. Šių problemų esmė – kompulsyvus elgesys, kuris laikinai suteikia palengvėjimą ar malonumą, tačiau ilgainiui sukelia rimtas pasekmes sveikatai, santykiams ir gyvenimo kokybei. Koučingo sesijoje klientas gali kalbėti apie „įpročius, kurių nepavyksta atsikratyti“, tačiau realybėje tai gali būti priklausomybės simptomas.
Požymiai. Priklausomybę išduoda kontrolės praradimas – žmogus žada sustoti, bet vėl ir vėl grįžta prie žalingo elgesio. Gali pasireikšti augantis tolerancijos lygis (reikia vis daugiau alkoholio, kad pasiektų poveikį), abstinencijos simptomai (nerimas, prakaitavimas, dirglumas), nuolatinis melavimas ar pasiteisinimai. Nukenčia socialiniai santykiai, darbas ar šeimos gyvenimas.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas vengia kalbėti tiesiai apie tam tikras temas, bet vis grįžta prie alkoholio, lošimų ar kitų įpročių. Dažnai girdisi frazės: „man reikia tik atsipalaiduoti“, „visi taip daro“, „dar ne taip blogai“. Kartais gali pasireikšti emocinis bangavimas – vieną dieną kupinas entuziazmo, kitą – visiškai prislėgtas, nerodantis iniciatyvos.
Koučingo specialisto elgesys. Koučas turi aiškiai suvokti, kad priklausomybės nėra paprasti įpročiai ar disciplinos stoka. Tai – rimtas psichikos sutrikimas, reikalaujantys specializuoto gydymo. Koučingo sesijoje svarbu neprisiimti atsakomybės už kliento blaivumą ar abstinenciją. Vietoje to reikėtų skatinti klientą kreiptis į priklausomybių centrą, psichoterapeutą ar savipagalbos grupes ( pvz. „Anoniminiai alkoholikai“, „Anoniminiai lošėjai“ ).
Koučingas gali būti naudingas kaip papildoma priemonė, padedanti klientui formuoti naujus tikslus ar atrasti prasmę už priklausomybės ribų. Tačiau pagrindinis gydymo kelias – tai profesionali pagalba, o koučo užduotis yra padėti klientui sąžiningai pažvelgti į savo situaciją ir parodyti, kad pagalbos paieška yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas.
 
10. Potrauminio streso sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas atsiranda po stiprių trauminių išgyvenimų – karo, smurto, nelaimės, avarijos, netikėtos netekties. Tai nėra paprastas liūdesys. Šis sutrikimas veikia tarsi nuolatinis „vidinis signalas“, kuris verčia žmogų dar ir dar kartą išgyventi patirtą traumą, net jei jis stengiasi ją pamiršti. Koučingo sesijoje tokie klientai gali ieškoti pagalbos, norėdami „grįžti į normalų gyvenimą“, tačiau neretai būna įstrigę savo trauminiuose išgyvenimuose.
Požymiai. Potrauminio streso sutrikimas dažnai pasireiškia košmarais, „flashbackais“ (staigiais prisiminimų protrūkiais, kai žmogus jaučia, lyg vėl būtų trauminėje situacijoje), stipria baime ar įtampa net ir saugioje aplinkoje. Žmogus gali vengti vietų, žmonių ar situacijų, kurios primena traumą, būti nuolat įsitempęs, pernelyg budrus, greitai išsigąsti. Būdingas kaltės, gėdos jausmas, emocinis sustingimas arba, priešingai, staigūs pykčio protrūkiai.
Kaip atpažinti koučingo sesijoje. Koučingo specialistas gali pastebėti, kad klientas nuolat grįžta prie trauminės patirties, pasakoja apie ją su dideliu emociniu krūviu arba, priešingai, vengia apie ją kalbėti, bet akivaizdžiai įsitempia vos tik tema užsimenama. Kartais trauminė patirtis gali „įsiveržti“ į sesiją netikėtai – klientas staiga susijaudina, pradeda verkti, dreba, atrodo, lyg patirtų išgyvenimą iš naujo.
Koučingo specialisto elgesys. Koučui svarbiausia – nesileisti į gilią trauminių įvykių analizę, nes tai yra psichoterapijos sritis. Užuot bandęs „ištraukti“ detales, koučas turėtų išlikti empatiškas, pripažinti kliento patirtį ir, svarbiausia, rekomenduoti kreiptis į psichoterapeutą ar traumų specialistą. Sesijoje galima padėti klientui identifikuoti jo stipriąsias puses, dabartinius resursus, bet vengti per daug gilintis į trauminę istoriją.
Šis sutrikimas yra sudėtinga psichinė būsena, kurią galima palengvinti tik profesionalia pagalba. Koučingo specialisto užduotis – sukurti saugią erdvę, išlikti empatiškam, bet tuo pat metu aiškiai matyti ribas ir nukreipti klientą pas atitinkamą specialistą.
 
Apibendrinant
Koučingas yra galinga priemonė asmeniniam augimui, savirefleksijai ir tikslų siekimui. Tačiau jis turi aiškias ribas. Kai klientas susiduria su psichikos sutrikimais– koučingas negali pakeisti gydymo ar psichoterapijos.
Koučingo specialisto brandumą ir profesionalumą rodo ne gebėjimas „viską išspręsti“, o gebėjimas atpažinti, kada kliento sunkumai peržengia koučingo ribas. Etiška ir atsakinga – tai ne stumti klientą į pokyčius, kuriems jis neturi vidinių resursų, o padėti jam sąžiningai pamatyti savo situaciją ir nukreipti ten, kur jis gaus tinkamą pagalbą.
Svarbu suvokti: koučas nėra gydytojas, bet jis gali tapti tiltu tarp kliento ir profesionalios pagalbos. Tai nereiškia atsisakymo padėti – priešingai, tai yra didžiausia pagalba, kurią koučingas gali suteikti tokiose situacijose.
Koučingas neprivalo būti viską gydantis metodas. Jo tikroji stiprybė slypi tame, kad jis veikia ten, kur žmogus jau pasirengęs augti ir kurti savo ateitį. Žinodamas ribas, koučingo specialistas gali dirbti dar drąsiau, su didesne pagarba klientui ir pasitikėjimu savo profesija. Nes tik tada, kai aiškiai atskiriame, kas priklauso koučingui, o kas – terapijai, mes galime kurti saugią, etišką ir prasmingą koučingo erdvę.