Pareto dėsnis (20/80) koučinge

Ar kada teko pastebėti, kad ne visos pastangos duoda vienodą rezultatą? Vieni veiksmai atrodo vos pastebimi, bet būtent jie sukuria didžiausią pokytį, o kiti reikalauja daug energijos, tačiau rezultatas būna menkas. Šį paradoksą dar XIX a. pabaigoje aprašė italų ekonomistas Vilfredas Pareto, pastebėjęs, kad 20 % visuomenės valdo 80 % turto. Vėliau ši taisyklė, vadinama Pareto dėsniu arba 20/80 principu, buvo pritaikyta įvairiose srityse – nuo verslo ir ekonomikos iki asmeninio efektyvumo.
Koučingo kontekste Pareto dėsnis tampa taip pat įdomus. Čia jis padeda suprasti, kad tik tam tikra dalis kliento veiksmų lemia didžiąją dalį jo pažangos. Koučingo specialisto darbas – padėti klientui atrasti tuos „20 %“, kurie išjudina mąstymą, įkvepia veikti ir lemia didžiausią transformaciją.
Tuo pačiu ir paties koučingo specialisto profesinėje veikloje galioja ši taisyklė: 20 % veiklų, pavyzdžiui, ryšio su klientu kūrimas ar nuolatinė refleksija, lemia 80 % sėkmės. Suvokę šį principą, koučai gali sąmoningiau rinktis, kaip paskirstyti savo laiką ir energiją, o kur verta ir kur neverta jų švaistyti.
Tad  pažvelkime į Pareto dėsnį ne tik kaip į abstrakčią statistinę proporciją, bet ir kaip į prasmingą koučingo mąstymo įrankį. Panagrinėkime, kaip jis veikia koučingo sesijose, kliento asmeniniame tobulėjime, koučingo mokymosi procese bei kasdienėje koučo veikloje.

---

1. Pareto dėsnis: kilmė ir esmė
Pareto dėsnis gimė pastebėjus netikėtą dėsningumą. Italų ekonomistas Vilfredas Pareto XIX a. pabaigoje tyrinėjo šalies turto pasiskirstymą ir nustatė, kad apie 20 % gyventojų valdo net 80 procentų visų gėrybių. Tai buvo daugiau nei statistinis sutapimas – ši proporcija kartojosi įvairiose šalyse ir skirtingu metu. Vėliau tyrėjai pastebėjo, kad šis dėsningumas pasireiškia ne tik ekonomikoje, bet ir kitose gyvenimo srityse.
Šiandien Pareto dėsnis žinomas kaip universalus principas, padedantis suprasti, jog nedidelė dalis veiksmų ar įvykių sukuria didžiausią rezultato dalį. Versle, pavyzdžiui, sakoma, kad 20% klientų atneša 80% apyvartos / pelno, arba kad 20% produktų generuoja 80% pardavimų. Asmeniniame gyvenime tai gali reikšti, kad tik tam tikra dalis mūsų įpročių ar veiklų formuoja didžiąją dalį laimės ir pasitenkinimo.
Šio principo esmė – padėti atskirti esminius faktorius nuo antraeilių. Dažnai mes pasiduodame iliuzijai, kad viskas yra vienodai svarbu, todėl stengiamės daryti viską ir kuo daugiau. Tačiau Pareto dėsnis tarsi ragina sustoti ir paklausti: kurie veiksmai ar pasirinkimai iš tiesų daro didžiausią įtaką rezultatui? Atsakymas ne visada akivaizdus, tačiau jį atradus, galima sutelkti dėmesį į tai, kas iš tiesų kuria vertę.
Koučingo kontekste ši idėja tampa ypač prasminga. Klientas gali jaustis užstrigęs tarp daugybės problemų, užduočių ar neatsakytų klausimų. Koučingo specialisto užduotis – padėti jam pamatyti, kad sprendimas nebūtinai slypi visame sąraše. Kartais užtenka atrasti vieną sprendimą, kuris atveria kelią į platesnį pokytį.
 
2. Pareto dėsnis asmeniniame tobulėjime
Asmeninis tobulėjimas dažnai atrodo kaip ilgas sąrašas dalykų, kuriuos turime padaryti: perskaityti knygą, įvaldyti naują įgūdį, pakeisti įprotį, skirti laiko savirefleksijai, sportui, artimiesiems. Visa tai svarbu, bet būtent čia ir pasireiškia Pareto dėsnis – ne viskas turi vienodą svorį. Paprastai vos keli įpročiai ar sprendimai lemia didžiąją dalį mūsų pokyčių, savijautos ar pasiekimų.
Įsivaizduokime žmogų, kuris nusprendžia imtis gerinti savo gyvenimo kokybę. Jis gali imtis daugybės veiklų: bandyti laikytis dietos, pradėti medituoti, užsirašyti į sporto klubą, skaityti saviugdos knygas. Tačiau galbūt būtent vienas sprendimas – pavyzdžiui, reguliarus miegas – sukuria 80 % pokyčio, nes nuo jo priklauso energija, nuotaika ir gebėjimas įgyvendinti kitus tikslus. Kiti įpročiai, nors ir vertingi, tampa antraeiliais.
Tas pats galioja ir asmeniniam augimui. Dažnai užtenka pakeisti vieną įsitikinimą ar atrasti vieną naują požiūrį, kad keistųsi visas mūsų santykis su pasauliu. Būtent čia koučingas gali tarti savo žodį – koučingo metu klientas gali identifikuoti savo „esminius 20 %“, kurie atneša daugiausia naudos.
Asmeniniame tobulėjime galima paklausiti savęs:

• Kurios mano pastangos kuria didžiausią grąžą?
• Kokie mano įpročiai stipriausiai veikia mano savijautą?
• Kas, jei pašalinčiau 80 % mažiau reikšmingų veiklų, o energiją sutelkčiau į esminius 20 %?

Šios refleksijos padeda žmogui susitelkti į esmę ir išvengti nuolatinio blaškymosi.
 
3. 20/80 koučingo sesijose
Koučingo sesija dažnai primena kelionę: klientas ateina su daugybe klausimų, minčių, neretai – ir su jausmu, jog problemų yra akivaizdžiai per daug. Koučo užduotis nėra atsakyti už klientą ar viską išspręsti, bet padėti jam atrasti tuos esminius taškus, kurie sukuria didžiausią proveržį.
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad reikia išnarplioti visas kliento problemas vienu metu. Tačiau praktika rodo, jog dažnai užtenka užčiuopti 20 % klausimų ar temų, kurios yra šakninės. Pavyzdžiui, klientas gali skųstis laiko trūkumu, nuovargiu, motyvacijos stoka. Gilinantis paaiškėja, kad svarbiausia problema yra ne laiko valdymas, o vidinių prioritetų aiškumas. Kai šis klausimas išsprendžiamas, daug kitų problemų pradeda spręstis savaime.
Koučingo sesijoje tai gali atrodyti kaip vienas stiprus klausimas, vienas netikėtas atradimas ar vienas sprendimas, kuris išjudina 80 % kliento gyvenimo sričių. Pavyzdžiui:

• „Kas tau iš tikrųjų yra svarbiausia šiuo metu?“
• „Jeigu turėtum sutelkti dėmesį tik į vieną pokytį, kuris sukurtų daugiausia naudos, kas tai būtų?“
• „Kas yra tavo 20 %, kurie lemia didžiausią rezultato dalį?“

Tokie klausimai padeda klientui atsisakyti perteklinio svarstymo ir atsigręžti į tai, kas lemia didžiausią poveikį.
Pareto dėsnis taip pat galioja ir koučingo proceso metu. Nebūtinai ilgiausios sesijos ar daugiausia užduočių duoda geriausią rezultatą. Kartais pakanka vienos 45 minučių sesijos, kurios metu užčiuopiamas esminis klausimas, kad klientas jaustų didžiulį pokytį. Tai dar kartą patvirtina, kad koučingo galia slypi ne kiekybėje, o kokybėje.
 
4. 20/80 koučingo specialisto veikloje
Pareto dėsnis galioja ne tik koučingo sesijose, bet ir pačio koučingo specialisto kasdienėje veikloje. Dirbdamas su klientais, planuodamas savo laiką, mokydamasis ar vystydamas savo praktiką, koučas nuolat susiduria su pasirinkimu: kur skirti energiją, o ką palikti nuošalyje.
Galima pastebėti, kad būtent 20 %  jų veiksmų duoda didžiąją dalį rezultato. Pavyzdžiui, sesijos kokybę lemia ne visos metodikos, kurių jie išmoko, o keli pagrindiniai įgūdžiai – gebėjimas klausytis, užduoti stiprius klausimus ir kurti saugią erdvę klientui. Kai šie elementai stiprūs, koučingo procesas tampa veiksmingas, net jei kiti komponentai nėra tobuli.
Tas pats galioja ir mokymuisi. Pradedantieji koučai dažnai nori aprėpti viską: perskaityti visas knygas, išmokti kuo daugiau technikų. Tačiau realybėje 20 % žinių sudaro jų profesionalumo pagrindą. Tai – koučingo etika, klausymosi įgūdis, stiprių klausimų formulavimas. Susitelkus į šiuos dalykus, pasiekiama 80 % praktinės naudos.
Koučingo versle Pareto dėsnis taip pat veikia. Nebūtina skirti laiko visoms įmanomoms socialinių tinklų platformoms ar reklamos formoms. Dažnai 20 % marketingo veiklų, pavyzdžiui, autentiškų straipsnių rašymas ar kokybiškų santykių kūrimas su esamais klientais, atneša 80 % naujų užklausų.
Vis dėlto daugelis koučų susiduria su rizika – paskęsti 80 % mažaverčių veiklų. Tai gali būti nuolatinis naršymas informacijos jūroje, įvairių smulkmenų tobulinimas, bandymas aprėpti visas kryptis iš karto. Tokie veiksmai atrodo naudingi, bet realiai mažai prisideda prie augimo.
Supratimas, kur yra tie „mano 20 %“, tampa ne tik efektyvumo klausimu, bet ir profesinio sąmoningumo dalimi. Koučui tai leidžia labiau pasitikėti savimi, susitelkti į esminę vertę ir išvengti perdegimo.
 
5. 20/80 ir stiprūs klausimai koučinge
Koučingo esmė slypi klausimuose. Ne bet kokiuose, o būtent stipriuose klausimuose, kurie atveria klientui naują perspektyvą ir padeda pamatyti save bei savo situaciją kitaip. Čia ypač aiškiai atsiskleidžia Pareto dėsnis – vos keli klausimai gali lemti didžiąją dalį visos sesijos proveržio.
Dažnai pradedantieji koučai mano, kad kuo daugiau klausimų užduos, tuo daugiau pasieks. Tačiau realybėje būna atvirkščiai – per daug klausimų gali sukurti triukšmą ir nukreipti klientą nuo esmės. Stiprus klausimas, užduotas tinkamu momentu, veikia kaip svertas: jis išjudina giliausią kliento mąstymo sluoksnį ir paleidžia visą pokyčio procesą.
Pavyzdžiui, kliento kelionę gali pakeisti tokie klausimai:

• „Kas tavo gyvenime šiuo metu turi didžiausią reikšmę?“
• „Jeigu sutelktum dėmesį tik į vieną dalyką, kas sukurtų didžiausią pokytį?“
• „Kas būtų tavo gyvenimo 20 %, kurie lemia 80 % pasitenkinimo?“

Šie klausimai atrodo paprasti, tačiau jų poveikis gali būti milžiniškas. Jie padeda klientui ne tik atsakyti į konkrečius klausimus, bet ir atrasti bendresnę kryptį. Dažnai būtent šis vienas atradimas tampa sesijos ašimi, o visa kita – tik fonas.
Koučui svarbu nepamiršti: klausimų kokybė yra jo „20 %“, kurie lemia 80 % kliento patirties. Tai reiškia, kad neverta persistengti bandant parodyti savo žinių ar technikų gausą. Geriau susitelkti į kelis esminius klausimus, išgirsti, kaip klientas į juos reaguoja, ir leisti šiam procesui išsiskleisti.
Šis principas išlaisvina koučą iš ribojančio įsitikinimo „ tu privalai viską aprėpti“. Jis leidžia pasitikėti procesu, klientu ir savo gebėjimu laiku užduoti būtent tuos klausimus, kuris atneša 80 % pokyčio.
 
6. Pareto dėsnis koučingo studentams ir pradedantiesiems koučams
Mokantis koučingo lengva pasimesti tarp gausybės informacijos, metodikų, technikų ir teorinių modelių. Studentai dažnai nori aprėpti viską iš karto, tarsi kiekviena nauja technika būtų dar vienas raktas į profesionalumą. Tačiau čia itin svarbus tampa Pareto dėsnis – vos 20 % žinių ir praktikų sukuria 80 % realios naudos.
Kas sudaro tuos esminius 20 % ? Visų pirma – koučingo etikos ir vertybių supratimas. Tai pamatas, ant kurio statoma visa kita. Antra – gebėjimas ne tik klausytis, bet ir girdėti. Trečia – stiprių klausimų formulavimas, leidžiantis klientui atrasti savo atsakymus.
Šių trijų pamatinių dalykų pakanka, kad pradedantysis koučas jau galėtų kurti prasmingą pokytį. Visi kiti įgūdžiai – įvairūs metodai, vizualizacijos, kortelės ar struktūriniai modeliai – yra vertingi, bet jie prideda tik papildomą 20 % vertės. Jie veikia kaip prieskoniai, bet ne kaip pagrindinis patiekalas.
Taikant 20/80 principą, pradedantiesiems koučams svarbu susitelkti ne į kiekybę, o į kokybę: mažiau skubėti, daugiau reflektuoti, gilintis į procesą. Būtent refleksija tampa viena iš tų veiklų, kurios patenka į „20 %“ kategoriją, nes ji leidžia greitai augti ir tobulėti.
Be to, Pareto dėsnis padeda išvengti perdegimo. Jei studentas bando iš karto aprėpti viską, jis pavargsta ir praranda motyvaciją. Tačiau kai supranta, kad svarbiausia – keli pagrindiniai įgūdžiai, jis įgyja pasitikėjimo ir natūraliai pereina prie gilesnio mokymosi.
 
7. Galimi pavojai taikant 20/80 principą
Pareto dėsnis yra geras mąstymo įrankis, tačiau jį taikant galima susidurti su tam tikrais pavojais. Didžiausias iš jų – pernelyg didelis supaprastinimas. Žmonės linkę manyti, kad užtenka padaryti tik „20 %“ ir viskas savaime susitvarkys. Tačiau realybėje šis principas nėra matematinė formulė, kurią galima taikyti aklai – tai labiau kryptį rodanti gairė.
Vienas pavojus slypi neteisingame „20 %“ identifikavime. Jeigu koučas ar klientas neteisingai pasirenka, kas yra esminis veiksnys, visas dėmesys gali būti sutelktas ne ten. Pavyzdžiui, klientas gali nuspręsti, kad jo didžiausią pokytį sukurs karjeros keitimas, nors iš tiesų gilesnė problema slypi santykiuose ar ribojančiuose įsitikinimuose. Tokiu atveju pastangos bus dedamos ne ten, kur reikėtų ir klientas gaus ne tą rezultatą, kurio tikėjosi.
Kitas pavojus – subalansuoto požiūrio praradimas. Kartais atrodo, kad mažiau pastangų visada geriau. Tačiau yra sričių, kur negalima praleisti „80 % smulkmenų“. Pavyzdžiui, koučingo etikoje ar konfidencialumo užtikrinime net ir mažiausios klaidos gali turėti didelių pasekmių. Čia reikia ne 20, o 100 % dėmesio.
Dar vienas iššūkis – siekimas gauti greitą rezultatą. Kai kurie žmonės, taikydami Pareto dėsnį, ima rinktis tik greitus ir akivaizdžius sprendimus. Jie pamiršta, kad gilus pokytis kartais reikalauja kantrybės ir nuoseklumo.
Todėl koučingo praktikoje svarbu išlaikyti balansą. Pareto dėsnis padeda susitelkti į esminius dalykus, bet kartu reikia atidumo, kad nebūtų praleista tai, kas kritiška. Galima sakyti, kad šis principas veikia kaip kompasas, rodantis kryptį, tačiau vis tiek reikia paties keliautojo išminties ir atidumo einant pasirinktu keliu.
 
8. Praktiniai patarimai koučingo specialistui
Pareto dėsnis nėra tik teorinė sąvoka – tai principas, kurį galima sąmoningai taikyti savo profesinėje ir asmeninėje praktikoje. Koučingo specialistas, išmokęs atpažinti „20 %“, kurie lemia 80 % rezultato, gali dirbti ne tik efektyviau, bet ir giliau.
Sesijų refleksijoje. Po kiekvienos koučingo sesijos verta paklausti savęs: kurie klausimai, intervencijos ar momentai sukūrė didžiausią proveržį klientui? Dažnai pastebėsite, kad proveržį lėmė vos viena įžvalga, o visa kita buvo tik kelias iki jos. Atsiminti tokius momentus ir juos analizuoti – tai investicija į profesinį augimą.
Laiko planavime. Koučui tenka derinti klientų sesijas, pasiruošimą, mokymąsi, marketingo veiklas ir asmeninį gyvenimą. Taikant 20/80 principą galima sąmoningai atsirinkti, kurios veiklos generuoja daugiausia naudos. Pavyzdžiui, vietoj nuolatinio turinio kūrimo keliuose socialiniuose tinkluose, galbūt efektyviau yra nuolat prižiūrėti vieną platformą, kurioje randasi daugiausia potencialių klientų.
Karjeros kelyje. Kiekvienas koučas susiduria su klausimu: kur investuoti savo mokymosi ir tobulėjimo energiją? Vietoje to, kad bandytų aprėpti visas įmanomas metodikas, jis gali pasirinkti gilintis į kelias kryptis, kurios labiausiai atliepia jo asmenybę ir pritraukia tinkamus klientus. Tai tampa „20 % žinių“, kurios lemia jo unikalumą rinkoje.
Mini-praktika skaitytojui. Sustokite ir užsirašykite atsakymus į šiuos klausimus:

• Kurios mano, kaip koučo, veiklos generuoja daugiausia vertės klientams?
• Kokie mano įpročiai lemia didžiausią profesinį augimą?
• Ką galėčiau nutraukti ar sumažinti, nes tai duoda tik minimalų rezultatą?

Šie klausimai padeda atsisakyti perteklinio užimtumo ir nukreipti energiją ten, kur ji kuria tikrąją vertę.
 
Apibendrinant
Pareto dėsnis primena mums, kad ne viskas gyvenime turi vienodą svorį. Nedidelė pastangų, veiklų ar klausimų dalis sukuria didžiausią vertę. Koučingo kontekste tai tampa itin svarbu: tiek klientui, kuris ieško proveržio, tiek koučui, kuris siekia dirbti prasmingai ir efektyviai.
Šis principas moko atskirti esminius dalykus nuo antraeilių. Jis kviečia sustoti ir paklausti savęs: kur yra tie mano 20 %, kurie lemia 80 % rezultatų? Kai tai atrandame, mūsų kelias tampa aiškesnis, paprastesnis ir gilesnis.
Koučingo sesijose tai gali būti vienas klausimas, vienas suvokimas ar vienas sprendimas, kuris išjudina visą kliento gyvenimo kryptį. Koučo profesinėje veikloje – keli įpročiai ar pasirinkimai, kurie lemia ilgalaikę sėkmę. O asmeniniame tobulėjime – nedidelė dalis sprendimų, kurie kuria daugiausia džiaugsmo, pasitenkinimo ir prasmės.
Įkvepianti žinia ta, kad mums nereikia daryti visko. Užtenka rasti savo esminius 20 % ir jiems skirti širdį bei dėmesį. Būtent tai atveria duris į transformaciją – tiek mūsų pačių, tiek mūsų klientų gyvenimuose.