Published on
Image description
​Žaidimo autoriumi laikomas Dmitrij Davydov, gimęs 1965 m. Baigęs vidurinę mokyklą stojo studijuoti psichologijos į Maskvos Lomonosovo vardo universitetą. Žaidimą jis sukūrė 1988 m. pavasarį. Tai buvo susiję su kursinio darbo ruošimu. Sklinda gandai, kad šis darbas buvo daromas tuometinio KGB užsakymu. Žaidimo atsiradimą inspiravo tais laikais populiarus kriminalinis serialas „Aštunkojis“ apie bebaimį komisarą Katani. Manoma, kad žaidimo prototipu buvo Europoje nuo XX a. vidurio žaidžiamas „Wink murder“. Tačiau minėtame žaidime buvo tik vienintelis žudiko, kurį reikia identifikuoti vaidmuo. Dmitrij Davydov žaidimą gerokai praplėtė.
Published on
Image description
Kodėl koučingas?
“Kas valdo informaciją – tas valdo pasaulį”.  Dar visiškai neseniai tai buvo neabejotina tiesa. Informacijos vaidmuo šiuolaikiniame pasaulyje milžiniškas. Kasdieną mes gauname kone penkis kartus daugiau informacijos nei tarkim, prieš ketvirtį amžiaus. Yra paskaičiuota, kad per mėnesį žmogaus apdorojamas informacijos kiekis prilygsta kiekiui, kurį XVII amžiuje žmogus gaudavo per visą gyvenimą. Kita vertus, kad gauti reikiamą informaciją dabar pakanka vos keleto klavišų paspaudimo interneto paieškos sistemose.
Šiuolaikiniame pasaulyje kur kas svarbiau, kaip aš sugebu pasinaudoti ta man prieinama informacija. Vis vertingesnis dabar tampa gebėjimas mokytis ir saviugda. Mes įžengėme į epochą, kai kažko pasiekimas priklauso nuo to, kiek mes sugebame prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą.
Published on
Image description
Kambarys, kuriame mes buvome, skendėjo prieblandoje. Pro užtrauktas užuolaidas vos prasimušė dienos šviesa. Mano draugas tyliai atidarė žmonos komodos stalčių ir išėmė iš ten mažą, į šilko audinį suvyniotą, paketą:
- Tai ne šiaip sau paketas. Jame - nepaprastai, gražių apatinių rinkinys.
Jis atidarė paketą ir atsargiai, pačiais pirštų galiukais perbraukė šilką ir mezginius.
- Aš nupirkau jai tai prieš aštuonerius ar devynerius metus Niujorke, tačiau ji niekada jų nedėvėjo. Ji norėjo juos pasilaikyti ypatingai progai.
Aš pagalvojau, - na taip, ta ypatinga proga kaip tik dabar ir yra...
Jis nuėjo prie lovos ir padėjo paketą šalia kitų daiktų.
Published on
Image description
Kodėl gi ši taikomosios psichologijos kryptis vadinama NLP? Ką reiškia ši abreviatūra?
 
Neuro – tai reiškia kad žmogaus psichikos pagrindas yra smegenys, nervų sistema ir visas mūsų patyrimas yra tai, kas reprezentacinių sistemų (rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis) pagalba užfiksuota mūsų nervų sistemoje. Žmogus negali tiesiogiai sąveikauti su jį supančia realybe, nes mūsų smegenys gali suvokti tik elektromagnetinius impulsus. Todėl mes galime suvokti tik realaus pasaulio atspindį mūsų smegenyse.
 
Lingvistinis. Iš aplinkos gaunama ir perfiltruota per fiziologinius filtrus informacija iš pat pradžių mums yra visiškai beprasmė. Ir tik lingvistinis jos įkodavimas suteikia jai prasmę. Būtent lingvistinio kodo dėka, mes suvokiame, kas yra gerai ir kas yra blogai, kas yra pavojus, o kas yra galimybės, kas mums gali būti naudinga ir kas mums gali būti žalinga. Lingvistinis kodas arba kalba yra mūsų sąmonės pagrindas. Kalbos dėka žmogus gali mąstyti. Tai išskiria jį iš viso likusio gyvūnijos pasaulio. Būtent kalba mes veikiame kitus ir esame jų veikiami.
Published on
Image description
Ligoninėje vienoje palatoje gulėjo du sunkūs ligoniai. Vienas gulėjo prie lango, o kito lova buvo prie pat durų.
-Kas ten matosi per langą? – kartą paklausė tas, kuris gulėjo prie durų.
-O! – gyvai atreagavo pirmasis. – Aš matau dangų, debesis, panašius į fantastiškiausius gyvūnus, ežerą ir mišką tolumoje.
Ilgainiui kiekvieną dieną gulintis prie lango ligonis pasakodavo savo palatos draugui apie tai, ką matė už lango. Jis pasakodavo apie valtį, žvejus, grįžtančius su dideliu laimikiu, apie ant kranto žaidžiančius vaikus, apie įsimylėjėlis, kurie laikėsi susikibę rankom ir nenuleido vienas nuo kito spindinčių akių.
Tuo metu, kai jis pasakodavo apie už lango atsiveriančius nuostabius vaizdus, jo kaimyną palaipsniui užvaldė nesuvokiama neapykanta. „Taip nesąžininga, - galvojo jis. – Už kokius tokius nuopelnus būtent jį paguldė prie lango, o ne mane. Už ką aš esu priverstas spoksoti į šias purvinas duris, su apsilupusiais dažais, kai tuo tarpu jis mėgaujasi tuo puikiu vaizdu už lango?“
Published on
Image description
Pas pasaulinio garso fiziką Nilsą Borą į Kopenhagą atvažiavo jo kolega amerikietis ir mato, kad ant mokslininko namų durų kabo pasaga.
-Nilsai,- tarė amerikietis,- kas čia pas tave ant durų?
-Tai pasaga. Žmonės sako, kad pasagos laimę neša, - visai nesutriko fizikas.
-Mielas Nilsai, - tarė tokio draugo atsakymo nustebintas amerikietis, - tu apsišvietęs žmogus, mokslininkas, atskleidęs ne vieną gamtos paslaptį. Nejaugi tu tiki, kad pasaga gali atnešti laimę?
-Ne, - atsakė Boras, - žinoma, netikiu, bet kalbama, kad ji neša laimę nepriklausomai nuo to, ar tu tuo tiki, ar ne?
Published on
Image description
Paprastai koučingas apibrėžiamas kaip pokalbis, kurio metu specialistas klausimų pagalba padeda klientui geriau suprasti nagrinėjamą klausimą ir atrasti naujus sprendimo būdus. Tačiau koučingas nėra tik klausinėjimas. Koučingo specialistai naudoja įvairias psichologines technikas, kurios skirtos specifinių kliento klausimų sprendimui.
Kas gi yra tos technikos, kurias specialistai naudoja pokalbio metu? Technika tai - procedūra, turinti tam tikrą aiškiai apibrėžtų veiksmų algoritmą, kuriuo vadovaujantis klientas išsprendžia vieną ar kitą specifinį uždavinį.
Viena iš populiariausių koučingo technikų yra Balanso ratas. Jos autoriumi yra laikoma Merilin Atkinson, Eriksono universiteto steigėja. Balanso rato technika padeda klientui tuomet, kai yra būtina įvertinti savo veiklos prioritetus. Tipinė situacija – “yra daug dalykų, kuriuos turėčiau daryti, bet nežinau nuo ko pradėti”.
Published on
Image description
Koučingas yra profesinė veikla. Kiekviena profesija savo atstovams kelia tam tikrus reikalavimus. Šie reikalavimai yra svarbūs klientams, kurie renkasi, kokio specialisto paslaugomis norėtų naudotis. Dar labiau šie reikalavimai yra svarbūs patiems koučingo specialistams, kad turėti aiškų profesinio tobulėjimo orientyrą.
Pasaulyje 2016 metais buvo priskaičiuojama virš šešiasdešimt tūkstančių koučingo specialistų. Tyrimų duomenimis apie trečdalis visų šios profesijos atstovų gyvena JAV, trečdalis Vakarų Europoje ir dar trečdalis visame likusiame pasaulyje. Koučingo specialistus pasaulio mastu vienija kelios dešimtys įvairių asociacijų. Daugelis asociacijų pagrindiniu profesionalaus koučingo specialisto kriterijumi laiko profesines kompetencijas. Profesinė kompetencijos yra žinių, įgūdžių ir vertybių visuma, kurias turi demonstruoti profesionalus koučingo specialistas. Apie tai, kad specialistas turi atitinkamas kompetencijas byloja tam tikri markeriai (požymiai) koučingo sesijos metu. 
Published on
Image description
Vienas iš dalykų, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo normalių žmonių yra gebėjimas formuluoti tikslus ir tuos tikslus siekti. Teisingai suformuluoti tikslai atitinka tam tikrus kriterijus. Šią kriterijų sistemą ir aprašo koučinge plačiai naudojamas S.M.A.R.T.E.F. modelis. Dabar tuos kriterijus ir apžvelgsime.
 
1.Specific (konkretus). Tikslas turėtų būti formuluojamas kiek įmanoma detaliau. Ką būtent mes norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei pasakyti „aš noriu jaustis geriau“, tai mūsų sąmonei bus sunku suprasti, ką reiškia tas „geriau“. Kas tai – geresnė sveikata, geresnis namas, laimingesnis gyvenimas? Todėl yra svarbu savo tikslus formuluoti kiek įmanoma tiksliau. Kai aš pasieksiu tikslą aš matysiu ... girdėsiu ... jausiu ... darysiu ir t.t.
Published on
Image description
Mūsų gyvenimas yra nuolatinė komunikacija. Bendraujame su artimaisiais, šeimoje, darbo vietose. Bendraudami mes patenkiname savo socialinius poreikius - dalinamės informacija, mokome ir mokomės, sprendžiame dalykinius klausimus. Dar viena svarbi komunikacijos funkcija – mes suteikiame vieni kitiems grįžtamąjį ryšį.
Kas tai? Grįžtamąjį ryšį mes paprastai suprantame kaip pagyrimą ir kritiką. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Tiksliau būtų – tai yra metodas, skirtas paveikti kito žmogaus elgesį. Vaikas netinkamai susitvarkė kambarį, darbuotojas netinkamai įvykdė užduotį, sutuoktinis ne taip elgėsi svečiuose. Visais šiais atvejais mes galime pabandyti pakeisti kito žmogaus elgesį panaudodami grįžtamąjį ryšį. Deja, dažnai pastebime, kad nuoširdūs mūsų bandymai pakoreguoti kito žmogaus elgesį duoda mums kitokį rezultatą negu mes tikėjomės. Vaikas užsisklendžia, pradeda atsikalbinėti ir toliau nesitvarko kambario. Darbuotojas viską daro tarsi atžagariomis rankomis. Sutuoktinis supyksta. Kaip žirniai į sieną, nejučia pagalvojame.

Autorius

Vitoldas Masalskis - psichologas, koučingo specialistas, Online koučingo mokyklos vadovas.

Kategorijos

Archyvas