​Vienoje Indijos provincijoje gyveno žmogus, kurio pareiga buvo – kiekvieną dieną į mokytojo namus atnešti vandens.
Tai nebuvo sunkus darbas. Žmogus turėjo du didelius molinius puodus. Jie virvėmis buvo pritvirtinti prie medinių naščių. Taip nuo šaltinio ir buvo parnešamas vanduo.
Moliniai puodai nebuvo nauji. Todėl nenuostabu, kad vienas iš jų buvo įskilęs. Sveikasis puodas neišlaistydamas nė lašelio į mokytojo namus pristatydavo visą vandenį. Tuo tarpu įskilusiame puode kelionės pabaigoje likdavo vos pusė reikiamo kiekio.
Bėgo dienos, mėnesiai, metai...
Ir kiekvieną kartą vandennešys į mokytojo namus pristatydavo tik pusantro puodo gaivaus šaltinio vandens. Sveikasis puodas didžiavosi, kad gali puikiai atlikti pareigą. Vargšas įskilęs puodas gėdijosi savo negalios ir pergyveno, kad netinkamai atlieka tai, kam yra skirtas.

Gerais pardavėjais ne gimstama, o tampama. Pasirinkus pardavimo vadybininko karjerą, tenka susitaikyti su tuo, jog mokytis teks ne tik profesinės pardavėjo karjeros pradžioje, bet nuolatos diena po dienos, metai po metų. Blogiausia mintis, kuri gali ateiti pardavėjui į galvą, yra mintis, kad jis jau viską žino ir moka. Nors tai taikytina bet kuriai profesijai.
Tad ko ir kaip reikėtų mokytis pardavimo vadybininkui?
 
Žinios apie parduodamus produktus ir paslaugas.
Pirmiausia reikėtų gerai išmanyti parduodamus produktus ir paslaugas. Liūdna stebėti situaciją, kai pirkėjas apie produktą išmano daugiau negu pats pardavėjas. Reikėtų žinoti ne tik produkto savybes, bet ir tai, kokių pirkėjo poreikių tenkinimui jos galėtų pasitarnauti. Taip pat vadybininkas turėtų nusimanyti ne tik apie produkto privalumus palyginus su ankstesnėmis jo modifikacijomis, konkurentų siūlomais analogais, bet ir su parduodamo produkto trūkumais. Tai padėtų iš anksto pasiruošti galimiems potencialių pirkėjų prieštaravimams ir jų neutralizavimui. Tai yra kur kas lengviau padaryti, jei jums patinka ta sritis, kurioje jūs dirbate. Domėtis ir gilintis į tai, kas tau yra neįdomu – rimtas iššūkis.

Vienas žmogus ėjo per turgų ir užsimanė riešutų. Jis priėjo prie prekeivio,  susimokėjo ir įkišo ranką į asotį. Pasisėmė tiek riešutų kiek galėjo. Tačiau, kai pamėgino ištraukti ranką su riešutais, ranka įstrigo. Jis pradėjo dejuoti, šaukti, keiktis, tačiau tai nė kiek negelbėjo. Galiausiai jis visai nusiminė ir ėmė maldauti pardavėją:
-Padėk man.
Pardavėjas jam tarė:
-Aš padėsiu tau, jei darysi viską tiksliai taip kaip aš tau liepsiu.
-Padarysiu viską, ką liepsi, tik išlaisvink mane iš šio ąsočio gniaužtų.
-Tuomet kišk savo ranką gilyn į ąsotį.
Žmogui pasirodė keistas toks prekeivio paliepimas, - juk jis priešingai - nori ištraukti ranką. Tačiau pakluso ir padarė kaip liepiamas. Prekeivis tęsė:
-Dabar atgniaužk saują ir paleisk riešutus, kuriuos laikai. 

Jei esate pardavimo vadybininkas, tikriausiai, ne kartą sukote galvą, kas lemia jūsų pardavimo rezultatus – gal parduodamo produkto unikalumas, gal patraukli jo kaina, gal neišlepintas ir nepersotintas rinkos segmentas, o gal sėkmingai pasirinkta jūsų kompanijos pardavimo rėmimo strategija? Taip, teisingai, tačiau be visa to dar ir jūsų pardavimo pastangos – tiksliau jūsų pardavimo pastangų Kiekybė, Kryptingumas ir Kokybė.
Literatūroje arba mokymuose galima išgirsti apie Trijų “K” taisyklę. Ką ji reiškia? Pradžiai jūsų dėmesiui nedidelė analogija. Įsivaizduokite bokso varžybas. Ringe blaškosi du suplukę varžovai. Kuris iš jų turi daugiau šansų įveikti priešininką? Ko gero tas, kuris per tą patį laiką suduoda daugiau smūgių (pavadinkime tai sportininko smūgiavimo pastangų kiekybe). Tačiau ar to pakanka? 

Kai kalbame apie pardavimą, paprastai kalbame apie abi jo formas – tiek aktyvų, tiek ir pasyvų pardavimą. Pasyvus pardavimas yra tuomet, kai susitikimą inicijuoja pats pirkėjas. Aktyvaus pardavimo atveju susitikimo iniciatorius yra pardavėjas.
Intensyvios konkurencijos sąlygomis siekdamos išlaikyti ir sustiprinti savo pozicijas vis daugiau įmonių pereina prie aktyvaus pardavimo formų. Aktyvus pardavimas iš pardavimo vadybininkų reikalauja kur kas daugiau pastangų ir profesionalumo. Natūralu, kad daugelis pardavimo vadybininkų vengia inicijuoti susitikimus su klientais. Pagal tai galima išskirti tokias vadybininkų kategorijas:
​
1.Vadybininkai tinginiai. Jie apskritai neinicijuoja kontaktų su klientais. Jie mano, jog pardavimas prasideda tada, kai klientas pats pas juos ateina ir paaiškina, ko jam reikia. Jie labai pyksta, jei klientai nemoka aiškiai suformuluoti savo norų ir nesupranta visai elementarių dalykų. Tokia padėtis įmonėje gali susiformuoti dėl kelių priežasčių: 

K​artą vienas prekiautojas pasikvietė pas save sūnų ir tarė jam:
-Tu jau išaugai, daug ką išmanai ir aš norėčiau perduoti tau valdyti mūsų verslą. Tačiau liko dar vienas dalykas, kurį tu turi sužinoti. Rytoj tu turėsi iškeliauti pas patį išmintingiausią iš visų mano kada nors sutiktų žmonių. Jis tau pasakys, kas yra tikra laimė.
Keturiasdešimt dienų keliavo jaunuolis per dykumą ir pagaliau priėjo kalną, kurio viršūnėje puikavosi nuostabi pilis. Ten ir gyveno išminčius, kurio jis ieškojo. Kai jaunuolis įžengė į pilį, niekas jo nepasitiko. Kiek paklaidžiojęs jis pateko į salę, kur gyvenimas tiesiog kunkuliavo: žmonės įeidavo ir išeidavo, kažkas būriavosi prie fontanų ir kalbėjosi, nedidelis orkestras grojo užburiančias melodijas ir stovėjo stalas, nustatytas pačiais išrankiausiais šios vietovės valgiais. Tuomet jis pamatė išminčių, kuris bendravo su įvairiais žmonėmis. Dvi valandas pralaukė jaunuolis, kol pagaliau atėjo ir jo eilė.

Verslo įmonė yra dinamiškas organizmas, kuriam kaip ir biologiniam organizmui yra būdingos tam tikros raidos stadijos. Kiekviename raidos etape pasireiškia tam tikri dėsningumai. Įmonių vadovai žinodami šiuos dėsningumus gali priimti atitinkamus sprendimus, kurie leistų įmonei maksimaliai ilgai išlikti augimo ir klestėjimo fazėje.
Buvo sukurta ne viena įmonės evoliuciją aiškinanti teorija, tačiau labiausiai išpopuliarėjo Ichak Adizes (g. 1937m.) pasiūlytas modelis, kuris pirmą kartą buvo jo pristatytas dar 1987 m. išleistoje knygoje “Corporate Life Cycles”. Ichak Adizes vadovauja konsultacijų kompanijai “Adizes Institute” (JAV, Kalifornija), turinčiai atstovybes 17-je pasaulio šalių. Pagrindinis daugiau nei keturiasdešimt metų veikiančios kompanijos uždavinys – pagalba verslo įmonėms įgyvendinti pokyčius išvengiant destruktyvių konfliktų.

Per kelis dešimtmečius, kuriuos visame pasaulyje yra žaidžiama „Mafija“, žaidimo entuaziastai sukūrė visą eilę personažų, kuriuos galima panaudoti žaidimo paivairinimui. Personažų skaičius žaidime priklauso nuo bendro žaidėjų skaičiaus.
Esant 2-6 žaidėjų grupei paprastai apsiribojama dviem vaidmenim – Miestiečiai ir Mafija. Blogiečių (mafijos) paprastai yra tris kartus mažiau negu geriečių.
Esant grupei iki 12 asmenų – naudojamas klasikinis vaidmenų komplektas – Miestiečiai, Komisaras, Gydytojas, Mafija, Mafijos bosas.
Esant didesnei negu 12-os asmenų grupei žaidimas gali būti papildomais ir kitais personažais.
Nors žaidime gali dalyvauti daug įvairių personažų, visi jie priklauso „miestiečiams“ arba „mafijozi“. Kiekvienoje komandoje yra eiliniai žaidėjai ir personažai su specialiais įgaliojimais.

​Viena iš tokio neįtikėtino „Mafijos“ populiarumo priežasčių yra jos „atviras kodas“. Tai reiškia, kad žaidimas turėdamas labai paprastą bazinę siužetinę liniją leidžia sukurti begalę įvairiausių versijų ir variantų. Žaidimo versijos tarpusavyje skiriasi taisyklių, kuriomis yra vadovaujamasi žaidžiant, rinkiniu. Toliau bus pristatytos pačios populiariausios versijos.
 
Žaidimas be vedančiojo
„Mafiją“ galima žaisti ir be vedančiojo. Vienas iš dalyvių visiems žaidėjams išdalina kortas, popieriaus lapelius ir tušinukus. Po to, kai kiekvienas susipažįsta su savo korta, visi užsimerkia. Kortas dalinęs žaidėjas pradeda garsiai skaičiuoti, tarkim iki penkiolikos. Skaičiuojant nuo penkių iki dešimties, tie kas gavo mafijos kortas, „pabunda“, atsimerkia ir susipažįsta vieni su kitais. Dienos fazė vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir tradicinis žaidimas. Naktį vietoj to, kad užmigti, žaidėjai rašo raštelius. Miestiečiai rašo žodį „sąžiningas“. Mafijozi rašo vardą to žaidėjo, kurį pasirenka auka. Visi rašteliai surenkami ir perskaitomi.