Per kelis dešimtmečius, kuriuos visame pasaulyje yra žaidžiama „Mafija“, žaidimo entuaziastai sukūrė visą eilę personažų, kuriuos galima panaudoti žaidimo paivairinimui. Personažų skaičius žaidime priklauso nuo bendro žaidėjų skaičiaus. Esant 2-6 žaidėjų grupei paprastai apsiribojama dviem vaidmenim – Miestiečiai ir Mafija. Blogiečių (mafijos) paprastai yra tris kartus mažiau negu geriečių. Esant grupei iki 12 asmenų – naudojamas klasikinis vaidmenų komplektas – Miestiečiai, Komisaras, Gydytojas, Mafija, Mafijos bosas. Esant didesnei negu 12-os asmenų grupei žaidimas gali būti papildomais ir kitais personažais. Nors žaidime gali dalyvauti daug įvairių personažų, visi jie priklauso „miestiečiams“ arba „mafijozi“. Kiekvienoje komandoje yra eiliniai žaidėjai ir personažai su specialiais įgaliojimais. Žaidimo vedėjas
Žaidimo vedėjas nepriklauso jokiai iš žaidime dalyvaujančių grupių. Jis organizuoja patį žaidimą, nurodo ėjimų eiliškumą, kontroliuoja, kad būtų laikomasi žaidimo taisyklių, sprendžia ginčytinus klausimus. Žaidimo dalyviai turi paklausti jo nurodymams. Jis vienintelis žino, kas žaidime yra „mafijozi“ ir kas – „miestiečiai“. Miestiečių komandos vaidmenys Miestietis. Jis yra pagrindinis komandos žaidėjas. Veikia dieną. Kartu su kitais žaidėjais siekia išsiaiškinti, kas yra „mafijozi“. Komisaras (šerifas). Pagrindinis specialus personažas miestiečių komandoje. Naktį, po to, kai mafija vedančiojo nurodymu užmiega, pabunda komisaras. Komisaras gestais parodo vedančiajam, kurį iš žaidėjų jis įtaria priklausant mafijai. Vedantysis taip pat gestais atsako, ar tas žmogus yra miesto gyventojas ar mafijozi. Tokiu būdu komisaras sužino, kas yra miestiečiai ir kas yra mafijozi. Per tą pačią naktį komisaras turi teisę patikrinti tik vieną žaidėją. Dienos aptarimų metu komisarui svarbu neišsiduoti, kas jis toks, bet tuo pačiu nukreipti diskusiją tokia linkme, kad būtų „išbalsuotas“ jo iišsiaiškintasis „mafijozi“. Akivaizdu, kad mafija taip pat suinteresuota kuo greičiau išsiaiškinti, kas yra komisaras ir jį „nužudyti“. Kritiniais atvejais, kai pavyzdžiui gyventojų lieka labai mažai, komisaras gali atsiskleisti ir tiesiai nurodyti, kas yra mafija. Suprantama, kad tokiu poelgiu jis nukreipia mafijos ugnį į save ir greičiausiai išgyvens tik iki artimiausios nakties. Todėl toks taktinis ėjimas prasmingas tik esant tikrai kritinei situacijai. Kadangi joks gyvas žaidėjas negali rodyti savo kortą, tai komisaras atskleidžia savo statusą tik žodžiais, be įrodymų. Todėl žaidimų praktikoje dažnai pasitaiko atsakomasis mafijos taktinis ėjimas – psiaudokomisaro iškėlimas. Tai reiškia, kad komisaru gali pasiskelbti kažkuris mafijos klano atstovas, tokiu būdu neutralizuodamas tikrojo komisaro veiksmų efektyvumą. Galimas dar ir toks variantas: komisaras perduoda turimą informaciją tikrąjam miestiečiui. Tasai pasiskelbia save komisaru ir nurodo į mafijos atstovus, po ko, žinoma, mafija jį „nužudo“ jau artimaiusią naktį. Taip gali būti nukreipta ugnis nuo tikrojo komisaro ir suteikta galimybė jam dar bent vieną naktį panaudoti patikrinimui. Be klasikinio komisaro vaidmens yra sutinkamos ir įvairios šio vaidmens modifikacijos. Šaudantis komisaras. Jei naktinio patikrinimo metu paaiškėja, kad įtariamasis ir yra mafijozi, komisaras jį ir „nušauna“. Tokią galią komisarui tikslinga suteikti tuo atveju, jei žaidime dalyvauja daug žaidėjų ir atitinkamai yra gausus mafijos klanas. Reanimuojantis komisaras. Jei tas, į kurį naktinio patikrinimo metu parodo komisaras yra miestietis, tai pastarasis šį kartą išvengia mirties. Vedantysis ryte tiesiog praneša, kad mafija prašovė. Policininkas. Naktį taip pat kaip ir komisaras tikrina žaidėjus – kas yra mafijozi. Jei tikrinamasis priklauso mafijai, vedantysis tai patvirtina galvos linktelėjimu. Jei – nepriklauso, vedantysis parodo neigiamą gestą. Šia informacija policininkas gali naudotis dienos diskusijų metu. Jeigu policininkas buvo nušautas naktį arba išbalsuotas dieną, jis palieka pomirtinį laišką, kuriame nurodo žaidėjams vieną mafijozį ir vieną miestietį, iš tų žaidėjų, kuriuos naktį buvo patikrinęs. Nurodomi tik du asmenys nepriklausomai nuo to, kiek policininkas iki to momento spėjo išaiškinti žaidėjų. Pvz., jei policininkas išsiaiškino tris mafijozi, jis turi teisę nurodyti tik vieną iš jų. Jei neišsiaiškino nė vieno mafijozi, tai nurodo tik vieną taikų gyventoją. Miestiečiai gali pasinaudoti šia informacija kaip tinkami – arba iš karto elimintuoti nurodytąjį mafijozį arba tęsti kitų jo bendrų paiešką. Daktaras (seselė, geroji fėja, reanimatorius). Daktaras yra antrasis pagal populiarumą vaidmuo miestiečių komandoje. Tas, į kurį naktį parodo daktaras yra išgelbėjamas tai nakčiai nuo mafijos nuosprendžio. Daktaras, turintis gerai išvystytą intuicijos jausmą, gali būti labai vertingas personažas miestiečių komandai. Svarbiausia jam nedemonstruoti per daug aktyvios veiklos dieną, kad tokiu būdu nepatraukti į save mafijos dėmesio. Apsauginis. Apsauginis sugeba ne tik apsaugoti pasirinktą žaidėją nuo kulkos, bet tuo pat metu „nušauna“ žudiką. Jei žudikas buvo ne vienas, bet visas klanas, tai vedantysis savo nuožiūra nusprendžia, kas iš nusikaltėlių tarpo bus „nužudytas“. Vedantysis, žinoma, turi nepamiršti apie savo bešališkumą ir išvesdinėti iš žaidimo silpniausią mafijos žaidėją, kad „neskandinti“ visos komandos. Putana (geiša, laisvo elgesio mergina). Taip pat paplitęs vaidmuo. Egzistuoja įvairios jo modifikacijos, kurios gali būti nukreiptos tiek prieš miestiečius, tiek ir prieš mafiją. Ir nors nominaliai putana priklauso miestiečiams, kartais ji priskiriama neutraliems personažams. Paprastai putana blokuoja kitų žaidėjų ypatingąsias galias. Jei ji nurodo į mafijos narį, tai šūvis tą naktį yra neužskaitomas. Tačiau taip pat ji gali blokuoti ir miestiečių komandą atstovaujančių personažų gebėjimus. Todėl kai yra žaidžiamas neišrankios putanos variantas, naktį ji pabunda iškarto po mafijos. Putana lygiai taip pat gali neutralizuoti policininką, daktarą ar nepriklausomą personažą. Kartais putana būna reanimatoriaus analogu. Jei ji nurodo į žaidėją, kuris buvo mafijos pasirinktas kaip auka, vedantysis ryte praneša, kad mafija prašovė, nes auka buvo ne namuose, o praleido naktį putanos glėbyje. Dar vienas populiarus putanos variantas, kai ji „užkrečia“ pasirinktą žaidėją ir tasai miršta ne iš karto, bet kitą naktį. „Užsikrėtusiuoju“ gali būti tiek miestietis, tiek ir mafijozi. Tai gali būti naudinga tiek vienai, tiek kitai komandai. Nemirtingasis – yra nepažeidžiamas naktį. Jis gali būti pašalintas iš žaidimo tik išbalsavimo būdu dieną. Detektyvas. Turi teisę ne tik patikrinti, bet ir šauti. Bet vienos nakties bėgyje gali padaryti arba viena arba kitą veiksmą. Žurnalistas. Žaidėjų statusus gali aiškintis tik per dviejų asmenų palyginimą. Vedantysis šiuo atveju tik duoda ženklą ar žurnalisto nurodytų abiejų asmenų statusai yra vienodi ar ne. Išvadas iš šios informacijos žurnalistas darosi pats. Donoras (samdos specialistas, rekruteris). Žaidžiant su donoru nėra nuolatinio komisaro. Komisaro funkcijos pereina nuo vieno miestiečio prie kito. Tai reiškia, kad žaidėjas, kuriam atiteko donoro korta, atlieka įprastą naktinį žaidėjų patikrinimą. Ir jeigu tikrinamasis buvo miestietis, tai kito patikrinimo teisė pereina jam. Vedantysis kitą naktį pasakęs, kad „pabunda donoras“ prisiliečia prie naujojo donoro. Jei paaiškėjo, kad tikrinamasis priklauso mafijai, tai donoras išsaugo savo vaidmenį ir kitai nakčiai. Skirtingai nei žaidime su dvasininku, tikrinamasis nesužino, kas buvo tikrintojas. Seržantas. Tai komisaro padėjėjas. Jis pabunda kartu su komisaru ir todėl žino visų jo patikrintų žaidėjų statusus. Jei komisaras yra „nušaunamas“, tai seržantas užima jo vietą, bet iki to laiko pats tikrinti žaidėjų statuso neturi teisės. Esant kritinei miestiečiams situacijai, seržantas gali prisiimti psiaudokomisaro vaidmenį, kad tokiu būdu pridengti tikrąjį komisarą. Šis personažas žaidimų praktikoje naudojamas gana retai. Yra prasmė jį naudoti esant dideliam žaidėjų skaičiui. Samurajus. Personažas, kuris aukojasi dėl kito žaidėjo. Jeigu naktį buvo pasikėsinta į žaidėją, kurį nurodė samurajus, tai žaidėjas išsaugoja savo gyvybę, o samurajus žūsta vietoj jo. Gana retas personažas. Jam yra prasmė dengti labiau reikšmingas miestiečių komandos figūras, pavyzdžiui komisarą arba daktarą. Svarbiausia sugebėti juos tiksliai identifikuoti žaidėjų tarpe. Tai padaryti gali padėti intuicija ir pastabumas. Liudininkas (valkata). Jeigu tas, į kurį jis parodys naktį, bus mafijos pasirinktoji auka, vedantysis atskleis liudininkui vieną iš mafijozų. Mafijos komandos vaidmenys Mafija – tai grupė asmenų, kurie žino vienas kitą ir yra vienijami vieno tikslo – išnaikinti visus miesto gyventojus. Veikia mafija naktį. Būtent tuomet ji tariasi ir pasirenka auką. Bosas (Krikštatėvis, Donas) – mafijos vadeiva. Bosas pabunda pirmas iš mafijos ir jo nurodytas žaidėjas praranda teisę artimiausią dieną balsuoti. Šią savo teisę bosas gali panaudoti tam, kad neutralizuoti ypač aktyvų žaidėją ir kad nukreipti įtarimo šešėlį nuo mafijos. Dieną toks žaidėjas gali pasakyti: „Žiūrėkite, iš manęs atėmė teisę balsuoti – vadinasi aš tikrai ne mafija!”. Advokatas – vykdo tas pačias funkcijas kaip ir Komisaras, tik diametraliai priešingai. Jis tikrina miestiečių statusus. Kadangi mafijos nariai jam yra žinomi, tai jis ieško miestiečių su tam tikru statusu arba jekudzų atstovų. Naktį veikia jau po to, kai mafija paskelbė savo nuosprendį. Todėl savo patikrinimo rezultatais advokatas galės pasinaudoti tik kitos paros metu. Kileris. Tai papildomas ir savarankiškas mafijos žaidėjas. Tokiu būdu mafija turi dvi šūvio galimybes – bendras šūvis ir kilerio šūvis. Vagis, kaip ir Putana pas miestiečius gali blokuoti specialius vaidmenis turinčių žaidėjų galias vienai parai. Kadangi vagis pažįsta savo nusikaltėlių šutvę, tai jo uždavinys išsiaiškinti specialius statusus turinčius miestiečius. Vagis yra priverstas veikti aklai, nes vedantysis jam neatskleidžia ar rado jis miestietį su specfunkcija ar ne. Vilkolakis. Iki tam tikro laiko jis yra kaip ir eilinis miesto gyventojas ir veikia jų pusėje. Bet kai tik viena iš nusikalstamų grupuočių pilnai sunaikinama, tai Vilkolakis tampa paskutiniuoju tos grupuotės atstovu. Tuomet vedantysis paskelbia, kad žaidimą mafijos arba jakudzos pusėje pradeda Vilkolakis. Pavyduolis. Jo misija surasti žaidėjų tarpe Putaną arba tą žaidėją, kurį ji blokuoja arba reanimuoja (priklausomai nuo to, kokios galios jai yra priskirtos šiame žaidime). Jei pavyduoliui pavyks išsiaiškinti bent vieną iš šių dviejų personažų – žūna jie abu. Suprantama, kad tarp pavyduolio užmuštų žaidėjų gali atsirasti ir mafijos atstovai, todėl šis personažas savo komandai yra ganėtinai komplikuotas. Jei aplinkybės susiklosto taip, kad kai pavyduolis suranda Putaną, o ji kaip tik nurodo į jį, žuva jie abu. Jakudza. Nusikaltėlių grupuotė esant trišaliam žaidimui. Žaidime jakudza nežino, kas priklauso mafijai, kaip ir mafija nežino, kas priklauso Jakudzų grupuotei. Sensei (autoritetas) – nusikaltėlių grupuotės (jakudza) vadas esant trišaliam žaidimui. Mafija negali užmušti Senseju, o jakudzos negali užmušti mafijos Boso. Jei nusikaltėlių grupuotės pasirenka šiuos personažus kaip aukas, tai vedantysis ryte praneša, kad buvo prašauta. Kad įveikti šiuos personažus, nusikaltėlių grupuotės priverstos veikti dieną, manipuluodamos miestiečių nuomone išbalsavimo metu. Nindzia – vienas iš jakudzų, nematomas per komisaro patikrinimą naktį. Kai komisaras nurodo į jį, nidzia jam pristatomas kaip paprastas miestelio gyventojas. Torpeda. Jakudza atstovas, kuris kaip ir Vagis pas mafijozi gali blokuoti žaidėjo galias ir atimti teisę balsuoti artimiausią dieną. Nukentėjusysis balso teisę prarandą nepriklausomai nuo to ar jis turi kokį specialų vaidmenį ar ne. Tokiu būdu Torpeda nežino ar jo nurodytas žaidėjas turėjo kažkokį specialų vaidmenį ar ne. Kamikadzė – jakudza klano personažas, kurio tikslas yra surasti komisarą. Jeigu jam pavyksta išsiaiškinti kas miestiečių tarpe yra komisaras, tai jis žūna kartu su juo. Nepriklausomi personažai Manjakas. Pats populiariausias tarp nepriklausomų personažų. Tai šaulys – vienišius, žudantis tiek taikius miestiečius, tiek nusikaltėlių grupuočių atstovus. Šį personažą tikslinga įvesti į žaidimą tuomet, yra didelis žaidžiančiųjų skaičius. Manjakas pavojingas ir vienai, ir kitai pusei. Todėl visi žaidėjai suinteresuoti kuo greičiau išsiaiškinti manjaką ir jį pašalinti. Robin Gudas. Jo šūvis yra pražūtingas visiems specialiasias galias turintiems žaidėjams išskyrus miestiečius. Kaip ir manjakas pavojingas abiems komandoms, nes žudo ne tik nusikaltėlius, bet ir miestiečiams naudingus personažus. Nuodytojas. Tam tikra manjako atmaina. Jo pasirinktas žaidėjas miršta ne tą pačią naktį bet viena para vėliau. Jeigu kitą naktį į nunuodytajį nurodo kažkas iš reanimuoti galinčių personažų, tai jis būna išgelbėtas. Hakeris. Kaip ir komisaras tikrina kitų žaidėjų statusus. Tačiau šiuo atveju dieną vedantysis iškarto viešai praneša nakties patikrinimo rezultatus. Retai į žaidimą įtraukiamas personažas, nes atima iš žaidimo pačią žaidimo esmę – t.y. neapibrėžtumą. Žaidėjų skaičius Mafija yra komandinis žaidimas, o žaidėjų skaičius gali varijuoti nuo dviejų iki dvidešimties ir daugiau. Optimalus žaidėjų skaičius – 12 – 16 asmenų. Esant mažiau žaidėjų, žaidimas gali greitai pasibaigti. Esant didesniam žaidėjų skaičiui tampa sunku sukontroliuoti visą žaidimo procesą ir gerokai prailgsta laikas. Esant daugiau žaidėjų, kad iš žaidėjų rato eliminuoti žaidėjai nenuobodžiautų, jiems rekomenduojama kaip ir „gyviesiems“ žaidėjams naktį užsimerkti ir po to dieną stebėti ir analizuoti procesą toliau. Žinoma, ši taisyklė ribotai gali būti taikytina iš žaidimo pašalintiems nusikaltėlių grupuočių atstovams. Personažų kombinacija esant įvairiam dalyvių skaičiui: 6 dalyviai
7-9 dalyviai
10-11 dalyvių
12-15 dalyvių
16 dalyvių ir daugiau
Comments are closed.
|
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|