 Koučingas šiandien vis dažniau tampa atramos tašku žmonėms, ieškantiems pokyčių ar gilesnio savęs pažinimo. Tai - procesas, kurio sėkmė stipriai priklauso nuo vieno esminio veiksnio: nuo paties kliento motyvacijos. Jei šis „vidinis variklis“ neveikia, kelionė į pokytį tampa lėta arba visai nevyksta.
Motyvacija koučinge paprastai traktuojama kaip savaime suprantamas dalykas – juk jei žmogus pats kreipiasi pagalbos, jis nori keistis. Tačiau realybėje ne visi klientai ateina savo iniciatyva. Vienam gali rekomenduoti draugas ar sutuoktinis, kitam – vadovas ar personalo skyrius, trečiam – tiesiog susiklosčiusios aplinkybės. Tokiais atvejais koučingo specialistas susiduria su ypatingu iššūkiu: kaip dirbti su žmogumi, kurio vidinis noras keistis dar neatsibudo? Motyvacijos klausimas koučinge tampa aktualus būtent tada, kai klientas nėra tikras, ar jam viso to reikia. Tai reiškia, kad koučeris turi ne tik padėti klientui aiškintis jo tikslus, bet ir kartu pažadinti bei sustiprinti patį troškimą juos pasiekti. Be to, šis klausimas ypač svarbus organizacijose, kai koučingą inicijuoja ne pats žmogus, o įmonė ar vadovas, tikėdamiesi, kad tai pagerins darbuotojo efektyvumą, įsitraukimą ar santykius komandoje. Toliau ir aptarsime, kas yra kliento motyvacija koučinge, kokiose situacijose ji tampa ypač svarbi, kokių pasekmių galima sulaukti, jei procesas vyksta be jos, ir kokias priemones koučingo specialistai gali taikyti motyvacijai sustiprinti. Straipsnis skirtas tiek koučeriams, kurie ieško gilesnio kliento motyvacijos supratimo, tiek klientams, norintiems aiškiau suvokti, kokią reikšmę jų vidinis nusiteikimas turi koučingo rezultatams.  Įprasta manyti, jog vadovavimas organizacijoje vyksta iš viršaus į apačią. Ir bet kokios mūsų pastangos įtakoti vadovybę tėra kova su vėjo malūnais. Viskas taip ir yra – tik iš pirmo žvilgsnio.
Bet kuris vadovas yra tarsi didelis vaikas, kuris nuliūsta, kai netenka mylimo žaislo ir pralinksmėja, kai susilaukia dėmesio ir supratimo. Svarbu tik žinoti, kada ir kurią stygą reikia paliesti, kad išgautumėte reikiamą melodiją. Kaip tai suprasti? 1.Pažinkite savo vadovą kaip save patį. Kad pradėtumėte vairuoti automobilį, jūs turite suprasti jo veikimo principą. Turite žinoti, kas yra akseleratorius ir kaip jis veikia. Turite suprasti, kaip užvesti automobilį ir kaip jį sustabdyti. Tie patys principai galioja ir siekiant vadovauti savo vadovui. Pažiūrėkite į pasaulį, į darbą, pagaliau į save jo akimis. Pamėginkite pajausti tai, ką jaučia jis. Kokie jo profesiniai ir gyvenimiški tikslai? Kaip jis leidžia laisvalaikį? Koks jo hobis? Kokios yra jo vertybės? Kas jam yra autoritetai? Kokias knygas jis skaito, jei apskritai randa laiko šiam užsiėmimui? Čia slypi svertai, kuriuos jums reikėtų įvaldyti.  Bobas Nelsonas knygoje „Vadyba žaliems“ papasakojo istoriją apie vieną Kalifornijos įmonę, gaminančią lėktuvus. Įmonės vadovybė Kalėdų proga nusprendė atsidėkoti visiems savo darbuotojams. Kiekvienam darbuotojui buvo padovanota po kalakutą. Tačiau bėda buvo tame, kad kai kurie darbuotojai pastebėjo, kad jų kalakutai yra mažesni už kitų bendradarbių. Netrukus kompanijos vadovybę pasiekė skundai – mažesnius kalakutus gavę darbuotojai manė, kad taip juos baudžiai už prastą darbą.
Vadovybė negalėjo nesureaguoti į tokius nesusipratimus. Kitais metais kalėdinių kalakutų tiekėjui buvo nurodyta pristatyti vienodo svorio kalakutus. Tačiau kalakutų tiekėjas pranešė, kad nepaisant kliento reikalavimų, Viešpats kalakutus sukūrė nevienodus, ir pateikti tūkstančius vienodo svorio paukščių būtų neįmanoma. Tačiau įmonės administracija visgi rado išeitį iš šios keblios padėties – prie kiekvieno kalėdinio kalakuto pridėjo raštelį, kuriame buvo parašyta: „Kalakuto svoris nebūtinai atspindi jūsų praėjusių metų veiklos rezultatus.“ |
