Šiame straipsnyje bus pateiktos trys įsitikinimų keitimo technikos – “Senų įsitikinimų muziejus”, “Savęs priėmimas” ir “Devyni kvadratai”. Tai jau klasika tapusios technikos. Internete galima rasti įvairių jų modifikacijų. Tad čia pateiktas technikas priimkite, kaip vieną iš jų galimų versijų.
 
Technika “Senų įsitikinimų muziejus”
 
Senų įsitikinimų muziejus, klasikinė Robert Dilts pasiūlyta technika skirta ribojančių įsitikinimų keitimui. Technikos atlikimo algoritmas:
1.Mano ribojantys įsitikinimai.
Pagalvokime apie tikslą, kurio įgyvendinimą norėtumėte paspartinti.
Kaip suformuluotume įsitikinimus, kurie labiausiai blokuoja jūsų judėjimą tikslo įgyvendinimo link? Pavyzdžiui: Aš nesugebėsiu. Aš neturiu pakankamai patirties. Man trūksta reikiamų resursų.
Kuo šie įsitikinimai yra negeri? Kodėl jie stabdo jūsų judėjimą link tikslo?
2.Mano palaikantys įsitikinimai.
Dabar pagalvokime, kuo galima būtų pakeisti šiuos įsitikinimus. Pageidautina, kad naujas įsitikinimas būtų suformuluotas pozityvia forma. Pavyzdžiui: Aš sugebėsiu. Aš turiu pakankamai patirties. Aš turiu visus reikiamus resursus arba žinau iš kur juos galėčiau gauti.

Mūsų naudojama kalba yra galingas poveikio kitam darymo instrumentas. Kitą kartą mes net nesusimąstome kaip vienokia ar kitokia sakinio konstrukcija gali tam tikra linkme paskatinti kitą žmogų mąstyti ar elgtis.
Žmogaus, apkrauto darbu, mes galime paklausti:
         „Ar tu pajėgsi susidoroti su šia užduotimi?“
O galime tą patį klausimą suformuluoti kitaip:
         „Kaip tu ketini susitvarkyti su šiuo darbu?“
Toks sakinys visiškai kitaip veikia žmogų. Pirmame sakinyje mes darome prielaidą, kad žmogus gali susidoroti su darbu, bet gali ir nesusidoroti. Antrame sakinyje mes darome prielaidą, kad neabejojame, kad jis susitvarkys su darbu, bet tik nežinome kokiu būdu jis tai ketina padaryti.
         „Ko jūs išmokote?“
Šiame sakinyje aiškiai galima išgirsti įsitikinimą, kad „jūs kažką išmokote“. Kai mes naudojame tokį įsitikinimą mokymo procese, tai mokiniai nesąmoningai sutinka su tuo, kad jie kažko išmoko ir pradeda ieškoti atsakymo į šį klausimą. Mokinių pastangos nukreipiamos į suvokimą, o ką būtent jie išmoko.

Kas yra Naujas NLP kodas
 
Naujasis NLP kodas (NK NLP) atsirado 1983 metais, praėjus maždaug dešimčiai metų po paties NLP atsiradimo. Naujasis NLP kodas neišsivystė kaip savarankiška kryptis, nors atskiri jo elementai dažnai pristatomi tiek NLP Praktiko, tiek NLP Meistro kursuose. Taip atsitiko veikiausiai todėl, kad NLP “vartotojai” NLP daugiau suvokia kaip instrumentą skirtą naudoti pirmiausia kitų žmonių atžvilgiu.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje klasikinio NLP kūrėjai Ričardas Bandleris ir Džonas Grinderis pastebėjo, kad žmonės, sėkmingai NLP pagalba sprendžiantys kitų žmonių problemas, minimaliai NLP naudoja savo pačių klausimų sprendimui. Tai paskatino NLP kūrėjus peržiūrėti jų sukurtą NLP sistemą. Prie šito prisidėjo dar ir tai, kad Ričardo ir Džono keliai tuo metu išsiskyrė ir jie pajudėjo skirtingomis kryptimis. Ilgainiui Ričardas Bandleris sukūrė DHL (Desing of Human Engineering), o Džonas Grinderis kartu su Džudit Delozje - Naująjį NLP kodą.  Naujasis NLP kodas kaip tik ir fokusavosi į savo problemų ir uždavinių sprendimą.

NLP atsiradimo istorija
Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik  kelis procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kuris sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti savo galimybes.
Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti.

​Baimė yra psichologinis mechanizmas, vaidinantis žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį. Baimė apsaugo mus tose situacijose, kur mes galime elgtis nepamatuotai rizikingai savo sveikatos ar net gyvybės atžvilgiu. Baimė užmegzti naujus santykius apsaugo mus nuo naujo nusivylimo. Baimė išeiti ir kalbėti viešai apsaugo mūsų savivertę nuo neapsikvailinimo. Baimė eiti neapšviestu skersgatviu vėlai vakare apsaugo nuo užpuolimo ar apiplėšimo. Pagal intensyvumo skalę žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką. Tačiau kartais žmonėms šis psichologinis mechanizmas “sutrinka” ir baimė gali reikštis neadekvačiai. Gali būti hiperbolizuota, nepamatuotai didelė atliekamai funkcijai. Tuomet tokį sutrikimą vadiname fobija.
Fobija yra neįveikiama baimė. Būsena, kuriai būdinga nemotyvuota baimė. Fobinė reakcija yra puikus momentinio išmokimo pavyzdys. Ją galima apibūdinti, kaip greitą stabilaus inkaro susikūrimą. Pamačiau vorą – išsigandau – dabar gąsdinuosi kiekvieną kartą.

Žmogaus asmenybė yra sudėtinga, prieštaringa ir įvairiaplanė sistema ir todėl yra nelengva šią sistemą. Asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija yra vienas iš tokių aprašymo pavyzdžių. Įvairios psichologinės teorijos nuo seno naudojo asmenybės dalių koncepciją. Zigmundas Froidas psichoanalizės teorijoje kalba apie Id, Ego ir Super Ego dalis. Ego dalį jis apibūdino, kaip priimančią sprendimus, mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar. Id – tai mūsų pasąmonėje glūdinti dalis. Tai mūsų libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams. Super Ego – tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje. Ego tokiu būdu yra savotiška arena, kurioje susitinka ID ir Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja tarp Id ir Super Ego.
Kitas psichologas panaudojęs asmenybės dalių koncepciją yra Erikas Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją. E. Berne teigė, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės. Tai Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas ar kitas. Vėliau Berne šią sistemą dar labiau detalizavo. 

Bet koks sprendimas yra tiek teisingas, kiek jį priimdamas asmuo sugebėjo atsižvelgti į visus svarbiausius su šiuo sprendimu susijusius kintamuosius. Ypač tai yra aktualu žmonių tarpusavio santykiuose. Kiek mes savo elgesyje atsižvelgiame ne tik į savo, bet ir į kitų žmonių interesus. NLP siūlo trijų suvokimo pozicijų modelį, kuris leidžia ne tik suprasti šį fenomeną, bet ir lavinti savo gebėjimą pereiti iš vienos pozicijos į kitą.
Suaugę žmonės natūraliai turi gebėjimą, tarsi, išeiti už savo „aš“ ribų ir pasižiūrėti į situaciją kitų žmonių akimis. Buvo pastebėta, kad sąmoningas pasinaudojimas tokiu gebėjimu yra labai naudingas.
Trijų suvokimo pozicijų modelyje kalbama apie pirmąją, antrąją ir trečiąją suvokimo pozicijas. Tiesa, šio modelio vystytojai šiuo metu išskiria dar ketvirtąją, penktąją ir net šeštąją pozicijas. Detaliau išnagrinėsime pirmąsias tris, bet pasiaiškinsime, kas turima omenyje kalbant ir apie likusias. 

​Neurologinių lygių (NL) modelį tokiu pavidalu, kokiu mes jį  žinome dabar sukūrė Robert Dilts. Šis modelis dabar plačiai yra žinomas ir taikomas ir už NLP ribų. Apie jį kalbama koučingo, konsultavimo, psichoterapijos ir kitų taikomosios psichologijos sričių kontekste.
Kur slypi tokio šio modelio populiarumo paslaptis? Jis leidžia suprasti, kokiu būdu žmogus struktūruoja savo patirtį. Modelį sudaro šeši horizontaliai išdėstyti lygiai, paprastai vaizduojami piramidės forma. Apžvelkime kiekvieną lygį detaliau. 
Aplinka. Tai Neurologinių lygių piramidės pagrindas. Tai vieta ir laikas, kur ir kada kažkas vyksta. Šis lygis turimas omenyje, kai užduodame klausimus “kur?” ir “kada”? 
​Bet kokią žmogaus veiklą yra prasmė analizuoti tik atsižvelgdami į kontekstą arba aplinkybes, kur ir kada tai vyko. Tas pats elgesys vienomis aplinkybėmis gali būti sveikintinas ir gal net vienintelis įmanomas, kai tuo tarpu kitomis aplinkybėmis – netoleruotinas ir neleistinas. Fizinės jėgos panaudojimas prieš silpnesnius yra smerktinas elgesys, tačiau fizinė jėga sutramdant viešosios tvarkos pažeidėjus gali būti vienintelis būdas atstatyti tvarką. Aplinka gali būti – namai, šeima, darbovietė, susitikimas su klientu ir t.t.

​Dažname populiariosios psichologijos straipsnyje galime rasti mintį, kad žmogaus sąveika su išoriniu pasauliu vyksta per apsikeitimą informacija. Iš tikrųjų, kiekvienas iš mūsų yra atakuojamas didžiulio informacijos kiekio. Ta informacija yra labai įvairaus pobūdžio. Kad žmogus galėtų susidoroti su tuo informacijos srautu, jis naudojasi tam tikrais filtrais. Šie filtrai padeda ne tik atsirinkti optimalų informacijos kiekį, bet ir apdoroti informaciją tokiu būdu, kad ji būtų suprantama jo smegenims.
NLP (neurolingvistinis programavimas), viena iš taikomosios psichologijos krypčių, išskiria dvi filtrų sistemas. Pirmoji – fiziologinis filtras, kuris apima regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio kanalus. Šiais kanalais iš išorinio pasaulio patenkanti informacija yra transformuojama į elektromagnetinius impulsus ir užkoduojama tokiu pavidalu, kuris yra suvokiamas mūsų smegenims. 

Inkarai – sąlyginiai refleksai.
Daugeliui iš mūsų pažįstama būsena, kai koks nors kvapas ar melodija iššaukia senai buvusių įvykių  prisiminimus. Tokį reiškinį mes dažnai vadiname asociacija – vienas dalykas asocijuojasi su kitu. Galime tai pavadinti reagavimu į stimulą. Pavyzdžiui, tam tikras stimulas, tarkim, kvapas iššaukia tam tikrą reakciją.
Inkarais NLP yra ne kas kita, kaip sąlyginiai refleksai. Juos puikiai prisimename iš vidurinės mokyklos – garsieji akademiko Ivano Pavlovo šunys. I. Pavlovo eksperimentų esmė buvo paprasta. Alkaną šunį patalpindavo izoliuotoje patalpoje ir duodavo maisto. Šuniui išsiskirdavo virškinimo sultys. Tai - natūrali reakcija. Po kurio laiko šuns maitinimo metu skambėdavo skambutis. Procedūra buvo kartojama keletą kartų. Galiausiai užtekdavo tik suskambėti skambučiui ir šuniui pasireikšdavo fiziologinė reakcija – išsiskirdavo virškinimo sultys. 

Prieš keturis dešimtmečius atsiradęs JAV NLP palaipsniui bet užtikrintai paplito praktiškai po visą pasaulį. NLP tyrinėja žmogaus elgesio, mąstymo bei tarpusavio komunikacijos mechanizmus. Bendraujant su kolegomis (ypač psichologais) tenka girdėti, kad ir kitos psichologijos kryptys tyrinėja tą patį objektą. NLP ypatumas yra tame, kad pagrindinis NLP tikslas yra pasiūlyti praktinius instrumentus kiekvienam žmogui savo asmeninių ir profesinių tikslų realizavimui. NLP tarsi sintezuoja įvairių psichologijos krypčių patirtį ir siekia pritaikyti ją galutiniam vartotojui.
Populiariojoje literatūroje galima atrasti daug įvairių NLP apibūdinimų. Štai tik keletas jų:
NLP tai – mokslas apie tai, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo nesėkmingų.
NLP tai – psichologijos žinios galutiniam vartotojui.
NLP tai – mokslas apie tai, kaip veikia žmogaus smegenys.
NLP tai – savęs pažinimo ir tobulinimo metodika.
NLP tai – mokslas apie tai, kaip susikalbėti su kitais ir su pačiu savimi.
NLP tai – naudojimosi savo protu instrukcija.
NLP tai – kas praktiškai veikia.

Kodėl gi ši taikomosios psichologijos kryptis vadinama NLP? Ką reiškia ši abreviatūra?
 
Neuro – tai reiškia kad žmogaus psichikos pagrindas yra smegenys, nervų sistema ir visas mūsų patyrimas yra tai, kas reprezentacinių sistemų (rega, klausa, lytėjimas, uoslė, skonis) pagalba užfiksuota mūsų nervų sistemoje. Žmogus negali tiesiogiai sąveikauti su jį supančia realybe, nes mūsų smegenys gali suvokti tik elektromagnetinius impulsus. Todėl mes galime suvokti tik realaus pasaulio atspindį mūsų smegenyse.
 
Lingvistinis. Iš aplinkos gaunama ir perfiltruota per fiziologinius filtrus informacija iš pat pradžių mums yra visiškai beprasmė. Ir tik lingvistinis jos įkodavimas suteikia jai prasmę. Būtent lingvistinio kodo dėka, mes suvokiame, kas yra gerai ir kas yra blogai, kas yra pavojus, o kas yra galimybės, kas mums gali būti naudinga ir kas mums gali būti žalinga. Lingvistinis kodas arba kalba yra mūsų sąmonės pagrindas. Kalbos dėka žmogus gali mąstyti. Tai išskiria jį iš viso likusio gyvūnijos pasaulio. Būtent kalba mes veikiame kitus ir esame jų veikiami.

NLP atsiradimo istorija siekia 1972 metus. Tai maždaug treji metai iki to momento, kai atsirado pats NLP terminas. NLP ”Meka” buvo nedidelis Santa Kruzo miestelis JAV Ramiojo vandenyno pakrantėje. Ši vieta Kalifornijoje yra garsi ne tik savo nuostabia gamta, bet ir Santa Kruzo universitetu, kur tuo metu būrėsi mokslininkai, novatoriškai žvelgiantys į mokslo vystymąsi ir praktines jo laimėjimų panaudojimo galimybes. Anuomet Santa Kruzo gatvės alsavo laisve. Ten galima buvo sutikti ilgaplaukius hipius, iš tolo išsiskiriančius savo iššaukiančia apranga. Vienoje tokių gatvių tuo metu gyveno žymus XX amžiaus filosofas Gregori Beitsonas, kurio mokslo interesai apėmė labai platų lauką: jis domėjosi antropologija, biologija, kibernetika, komunikacija, psichologija ir psichoterapija. Gregori Beitsono įtaka NLP metodologijai yra juntama ir šiandiena. JAV tuo metu buvo populiarios sistemų teorija ir kibernetika. Vis daugiau protų užvaldė kompiuterinės technikos vystymasis.

Į konsultaciją pas psichoanalitiką ateina apsiverkusi moteris.
- Daktare, padėkite. Aš susapnavau tokį baisų sapną...
- Na gi, ir ką būtent jūs susapnavote, - klausia daktaras.
- Susapnavau, kad aš einu koridoriumi. Aš einu, einu, o jis vis nesibaigia ir nesibaigia. Man baisu ir būtinai reikia iš jo ištrūkti... – moteris apsipila ašaromis.
- Liaukitės verkusi, - ramina ją daktaras. – Kas gi buvo toliau?
- O paskui aš prieinu duris. Paimu už rankenos ir trukteliu. Bet durys neatsidaro. Vėl traukiu ir jos vėl nė krust.
- Rimtas atvejis, - susimąsto daktaras. – Netvirtinsiu, kad tai išsprendžiama, bet galėčiau pabandyti ...

NLP (neurolingvistinio programavimo) teorijoje kaip ir kiekvienoje mokslo sistemoje per keletą raidos dešimtmečių susiformavo sava specifinė terminologija. Įvairių NLP terminų žodynėlių, siauresnių ar išsamesnių, galima rasti internete tiek anglų, tiek rusų, tiek kitomis kalbomis. Čia išsamiausias pagrindinių NLP terminų žodynėlis lietuvių kalba.
 
Akių judesių raktai (Eye Accessing Keys) – nesąmoningi akių judesiai, parodantys, kokia reprezentacinė sistema yra šiuo metu yra naudojama – vizualinė, audialinė ar kinestetinė. Iš akių judesių taip pat galima spręsti žmogus prisimena ar konstruoja naują patirtį.
Aptaimas (Uptime) – transo būsena, kurioje visas dėmesys ir jausmai yra nukreipti į išorę.
Asmenybės redagavimas (Personal Editing) – vidinės būsenos ar proceso pakeitimas, veikiant išorinius žmogaus elgsenos požymius.

Per kelis dešimtmečius, kuriuos visame pasaulyje yra žaidžiama „Mafija“, žaidimo entuaziastai sukūrė visą eilę personažų, kuriuos galima panaudoti žaidimo paivairinimui. Personažų skaičius žaidime priklauso nuo bendro žaidėjų skaičiaus.
Esant 2-6 žaidėjų grupei paprastai apsiribojama dviem vaidmenim – Miestiečiai ir Mafija. Blogiečių (mafijos) paprastai yra tris kartus mažiau negu geriečių.
Esant grupei iki 12 asmenų – naudojamas klasikinis vaidmenų komplektas – Miestiečiai, Komisaras, Gydytojas, Mafija, Mafijos bosas.
Esant didesnei negu 12-os asmenų grupei žaidimas gali būti papildomais ir kitais personažais.
Nors žaidime gali dalyvauti daug įvairių personažų, visi jie priklauso „miestiečiams“ arba „mafijozi“. Kiekvienoje komandoje yra eiliniai žaidėjai ir personažai su specialiais įgaliojimais.

​Viena iš tokio neįtikėtino „Mafijos“ populiarumo priežasčių yra jos „atviras kodas“. Tai reiškia, kad žaidimas turėdamas labai paprastą bazinę siužetinę liniją leidžia sukurti begalę įvairiausių versijų ir variantų. Žaidimo versijos tarpusavyje skiriasi taisyklių, kuriomis yra vadovaujamasi žaidžiant, rinkiniu. Toliau bus pristatytos pačios populiariausios versijos.
 
Žaidimas be vedančiojo
„Mafiją“ galima žaisti ir be vedančiojo. Vienas iš dalyvių visiems žaidėjams išdalina kortas, popieriaus lapelius ir tušinukus. Po to, kai kiekvienas susipažįsta su savo korta, visi užsimerkia. Kortas dalinęs žaidėjas pradeda garsiai skaičiuoti, tarkim iki penkiolikos. Skaičiuojant nuo penkių iki dešimties, tie kas gavo mafijos kortas, „pabunda“, atsimerkia ir susipažįsta vieni su kitais. Dienos fazė vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir tradicinis žaidimas. Naktį vietoj to, kad užmigti, žaidėjai rašo raštelius. Miestiečiai rašo žodį „sąžiningas“. Mafijozi rašo vardą to žaidėjo, kurį pasirenka auka. Visi rašteliai surenkami ir perskaitomi.

Metaprograminio profilio metodas
Vienas iš esminių faktorių sąlygojančių efektyvią įmonės veiklą yra savo darbą išmanantys ir motyvuoti darbuotojai. Suburti įmonėse nepriekaištingai dirbančias komandas užtrunka ne vienerius metus. Ir gebėjimas parinkti tinkamus darbuotojus yra vienas iš pagrindinių. Personalo atrankos specialistai šiandiena naudoja visą eilę atitinkamų psichologinių metodų. NLP (neurolingvistinis programavimas) personalo specialistams siūlo dar vieną metodą. Tai – metaprograminio profilio (toliau MP) metodas.
Metaprograminio profilio metodas yra psichologinės diagnostikos instrumentas, kuris padeda išsiaiškinti svarbiausius žmogaus mąstymo būdo ypatumus ir prognozuoti, kiek sėkmingai žmogus susitvarkys su jam skiriamomis užduotimis.
Metaprogramos tai būdai, kaip žmogus apdoroja iš išorinio pasaulio gaunamą informaciją ir kaip po to ją naudoja priimdamas atitinkamus sprendimus. Toliau trumpai ir apžvelgsime tas metaprogramas, iš kurių vėliau ir sudaromas asmens metaprograminis profilis. Taip pat apžvelgsime, kokiu būdu gali būti sudaromas  pareigybės (darbo vietos) metaprograminis profilis ir kaip galima praktiškai nustatyti konkretaus žmogaus metaprograminį profilį.