Trys suvokimo pozicijos.

Bet koks sprendimas yra tiek teisingas, kiek jį priimdamas asmuo sugebėjo atsižvelgti į visus svarbiausius su šiuo sprendimu susijusius kintamuosius. Ypač tai yra aktualu žmonių tarpusavio santykiuose. Kiek mes savo elgesyje atsižvelgiame ne tik į savo, bet ir į kitų žmonių interesus. NLP siūlo trijų suvokimo pozicijų modelį, kuris leidžia ne tik suprasti šį fenomeną, bet ir lavinti savo gebėjimą pereiti iš vienos pozicijos į kitą.
Suaugę žmonės natūraliai turi gebėjimą, tarsi, išeiti už savo „aš“ ribų ir pasižiūrėti į situaciją kitų žmonių akimis. Buvo pastebėta, kad sąmoningas pasinaudojimas tokiu gebėjimu yra labai naudingas.
Trijų suvokimo pozicijų modelyje kalbama apie pirmąją, antrąją ir trečiąją suvokimo pozicijas. Tiesa, šio modelio vystytojai šiuo metu išskiria dar ketvirtąją, penktąją ir net šeštąją pozicijas. Detaliau išnagrinėsime pirmąsias tris, bet pasiaiškinsime, kas turima omenyje kalbant ir apie likusias. 

---

​Pirmoji suvokimo pozicija. Ši pozicija reiškia, kad žmogus vertina situaciją iš savo asmeninės pozicijos, vadovaudamasis savo interesais ir vertybėmis. Nežiūrint į iš pirmo žvilgsnio atrodantį paprastumą, tai ne visada yra lengva padaryti – visos trys pozicijos sąmonėje gali būti stipriai sukibusios ir žmogui gali būti sunku atskirti savo interesus nuo kito žmogaus interesų. Pirmoje pozicijoje žmogus kalba apie save pirmu asmeniu: “Man svarbu išlaikyti šį egzaminą.“ Tai asocijavimasis su savimi. Ši pozicija susiformuoja pati pirmoji. Kūdikiai net nenutuokia, kad kažkas situaciją ir pasaulį apskritai gali matyti kitaip negu jie. Kūdikiai nesupranta, kaip jų galima nesuprasti.
Antroji suvokimo pozicija. Šioje pozicijoje esame tuomet, kai kalbame antruoju asmeniu, kai situaciją vertiname per kito žmogaus interesų prizmę. Antroji pozicija byloja apie asocijavimąsi į kitą žmogų, šiuo atveju į komunikacijos partnerį. Įėjimas į antrąją poziciją yra dažnai sutinkamas mokymosi būdas. Pavyzdžiui vaikai reguliariai vaidina įvairius vaidmenis – tai jie tėvai, tai nusikaltėliai, tai gyvūnai, tokiu būdu modeliuojama elgsena. Aktorinio meistriškumo mokymasis taip pat reikalauja mokėjimo asocijuotis į kito žmogaus poziciją. Kad greičiau pereiti į kito žmogaus poziciją yra naudojamos atitinkamos frazės:
·      atsistoti į kito žmogaus vietą,
·      pasižiūrėti kito žmogaus akimis,
·      pajausti, ką jaučia kitas žmogus,
·      pasižiūrėti iš jo varpinės,
·      užsidėti kito žmogaus mokasinus.
Atkreiptinas dėmesys, jog dažnai tai yra kinestetinės instrukcijos – atsistok į jo vietą, pajausk, ką jis jaučia, o dalis yra vizualinės – pasižiūrėk jo akimis. Bet kokiu atveju jūs tarsi mintimis įeinate į kito žmogaus kūną ir užsidedate jo pasaulėžiūrą tarsi apsiaustą.
Chronologiškai gebėjimas pereiti į antrąją poziciją formuojasi paauglystėje. Paauglystėje bręstant asmenybei svarbu pasidaro įsitvirtinimas bendraamžių tarpe. Paauglystėje vyksta lytinė branda. Todėl vis svarbesni darosi santykiai su priešinga lytimi. Kad užkariautum bendraamžių pagarbą ar priešingos lyties prielankumą tampa svarbu adekvačiai įvertinti, kokie yra jų poreikiai, vertybės ir interesai. Priešingu atveju tavo elgesys prasilenks tuo, ko iš tavęs yra tikimąsi.
Trečioji suvokimo pozicija. Šioje pozicijoje esame tuomet, kai situaciją (save ir pašnekovą) vertiname, tarsi, iš šalies, nepriklausomo stebėtojo akimis.
Trečioji pozicija reiškia disociaciją, atsiribojimą nuo situacijos. Trečioji pozicija numato emocinį neutralumą ir fokusavimą į situacijos analizę. Trečioje pozicijoje nėra atstovaujama kažkieno pozicija, bet analizuojamas procesas ir santykiai. Frazės, kurias naudojame norėdami paskatinti žmogų pereiti į trečiąją poziciją:
·      pasižiūrėk iš šalies,
·      išeik iš situacijos,
·      paanalizuok tai,
·      pagalvok apie tai blaiviai, be emocijų,
·      pabūk bešališku stebėtoju.
Trečioji pozicija paprastai formuojasi jaunystėje, kai išsivysto analitinis refleksinis mąstymas. Kai pradedame mąstyti priežasties pasekmės kategorijomis. Kai suvokiame, kad yra ne tik aš ir kiti (tai būdinga antrajai pozicijai), bet kad ir tie kiti yra labai skirtingi ir turi skirtingus interesus. Trečiojoje pozicijoje labai svarbus yra atsiribojimas nuo emocijų, nuo kategorijų “patinka”, “nepatinka”.
Ketvirtoji suvokimo pozicija. Labai dažnai prie jau esančių trijų pozicijų yra priskiriama ir ketvirtoji pozicija. Robertas Diltsas pasiūlė ketvirtąją pozicija laikyti asocijavimąsi su sistema. Visi mes esame tam tikrų sistemų elementai – šeimos nariai, įvairių organizacijų dalyviai, įmonių dirbantieji. Ketvirtoji pozicija – tai sisteminio požiūrio pozicija. Tai gebėjimas vertinti situaciją iš sistemos pozicijų. Konfliktą su darbuotoju vadovas gali vertinti vadovaudamasis savo egoistiniais interesais (kas jam patinka ar nepatinka). Gali atsižvelgti į darbuotojo padėtį (mėgindamas priimti jo motyvus ir vertybes). Gali turėti omenyje, kaip šią situaciją mato kiti žmonės. Gali vertinti vadovaudamasis skyriaus ar visos įmonės interesais.
Gebėjimas žvelgti iš ketvirtosios (sisteminės) pozicijos formuojasi tuomet kai žmogus pradeda gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, yra sukūręs šeimą, gyvena profesinį gyvenimą.
Penktoji suvokimo pozicija. Penktoji suvokimo pozicija – yra multisisteminė pozicija. Gebėjimas žvelgti iš įvairių sistemų pozicijų. Jei prisimintume neseniai naudotą vadovo pavyzdį, tai reikštų, kad vadovas sugeba priimdamas sprendimą derinti tarpusavyje skyriaus, įmonės, klientų, tiekėjų ir gal net visuomenės ar vietinės bendruomenės interesus.
Šeštoji suvokimo pozicija. Šeštoji pozicija dar kitaip vadinama Angelo pozicija. Tai gebėjimas žvelgti iš savo gyvenimo, o gal net ir amžinybės  pozicijų. Tai gali būti Jėzaus Kristaus pozicija.
 
Kokia praktinė šio modelio nauda?
Galime tai pamatyti susipažinę su Trijų suvokimo pozicijų technika.
Ši technika geriausiai tinka bendravimo sunkumų, konfliktinių situacijų užklausoms spręsti. Tai gali būti santykiai su kolegomis, su pavaldiniu, su savo vadovu. Tai gali būti šeimos santykių situacijos. Santykiai su sutuoktiniu, su vaikais ir t.t.
 
Trijų suvokimo pozicijų technika
Operatorius paprašo klientą papasakoti, su kokiu žmogumi jis norėtų pagerinti savo santykius ar išnarplioti konfliktinę situaciją. Tikslinga pasirinkti tokią situaciją, kai žmogus turi tęstinius santykius. Ypač tinka situacija, kai ruošiamasi pokalbiu su tokiu asmeniu.
1.Situacijos aktualizavimas.  Kodėl tau svarbu išspręsti šią situaciją? Kas bus jei jūsų santykiai nepagerės? Kokia yra jūsų santykių istorija? Šie klausimai padeda ne tik išsiaiškinti motyvaciją, bet ir ją sustiprinti. Ši technika kaip ir daugelis kitų neturi prasmės, jei žmogus neturi motyvacijos jos išsprendimui.
2.Toliau kalbame apie ateityje laukiantį susitikimą. Kada bus jūsų artimiausias susitikimas? Apie ką jūs kalbėsite? Kokioje aplinkoje vyks jūsų pokalbis? Kaip jus būsite išsidėstę? Sėdėsite už stalo? Kalbėsite stovėdami? Čia pasiruošimas iš esmės ir pabaigiamas. Trijų suvokimo pozicijų technika yra skirta ne apskritai kalbėti apie probleminius santykius, bet pasiruošti būsimam pokalbiui.
3.Pirmoji pozicija. Klientas paprašomas sumodeliuoti situacija tarsi pokalbis jau vyksta. Jei pokalbis turėtų vykti sėdint, klientas paprašomas atsisėsti būtent taip, kaip sėdės realioje situacijoje. Pašnekovo kėdė stovi taip, kaip bus realioje situacijoje. Kaip viskas prasideda? Kaip tu elgiesi? Ką tu sakai savo pašnekovui? Kaip jis elgiasi? Kaip tu jautiesi? Ką tu galvoji apie savo pašnekovą? Svarbu, kad klientas kuo labiau įsijaustų į savo poziciją, kaip įmanoma detaliau aprašytų savo lūkesčius pašnekovui. Kaip tau atrodo, kodėl jis taip elgiasi? Kokio jo elgesio tu tikėtumeisi? Kaip tau atrodo, kokia bus pokalbio baigtis? Kokios pokalbio baigties tu norėtumei? Svarbu, kad klientas išsakytų viską, ką galvoja ir jaučia.
4.Trečioji pozicija. Klientas paprašomas atsistoti kelių metrų atstumu nuo įsivaizduojamos pokalbio vietos. Operatorius sako klientui: Įsivaizduok, kad mes dabar ėjome pro šalį ir matome du besikalbančius žmones. Mus nuo jų skiria stiklinė siena. Mes galime matyti, kaip vyksta pokalbis, bet negalime girdėti. Kaip galėtum pakomentuoti šių dviejų žmonių pokalbį? Kaip jaučiasi kiekvienas iš jų? Kokia tikėtina šio pokalbio baigtis? Kuo kiekvienas iš jų prisideda prie tokios pokalbio baigties? Svarbu stebėti, kad klientas tikrai išeitų iš pirmosios pazicijos ir vertintų įsivaizduojamą pokalbį atsietai nuo savo emocijų. Ar klientas pilnai išėjo iš pirmosios pozicijos galima matyti iš kliento kalbos. Klientas gali sakyti “Aš matau, kad man tikrai nepavyks jo įtikinti šiame pokalbyje”. Operatorius gali paklausti klientą: Tavo pastaroji frazė buvo pasakyta iš kurios pozicijos? Kaip ji skambėtų, jei ją sakytum iš trečiosios pozicijos?
5.Antroji pozicija. Operatorius klientą prašo atsisėsti į jo komunikacijos partnerio vietą ir įsijausti į partnerio poziciją. Sako: tu dabar esi ne tu, o tavo partneris. Sėdėk, kaip paprastai sėdi šis žmogus. Jauskis kaip, paprastai jis turėtų jaustis. Ką tu galvoji apie šį pokalbį? Ką tu galvoji apie tavo dabartinį pašnekovą? Ką tu jauti šiam pašnekovui? Kokius jausmus jis tau sukelia? Jei galėtum pasakyti jam viską į akis, ką pasakytum? Svarbu, kad klientas pilnai įsijaustų į savo pašnekovo poziciją ir komentuotų viską taip, kaip mato iš pašnekovo pozicijos. Dabar bus labai svarbus etapas. Operatorius klausia: Kokio elgesio tu tikėtumeisi iš to žmogaus, kuris dabar sėdi priešais tave? Ką jis turėtų kalbėti? Kokius jausmus tai iššauktų tavyje? Ar tau tai būtų priimtina?
6.Trečioji pozicija. Kai klientas pašnekovo pozicijoje išsako viską, ką jaučia priešais jį sėdinčiam žmogui ir išsako kokio elgesio iš jo tikėtųsi ir kokios tikėtinos tokio elgesio pasekmės, operatorius paprašo klientą išeiti iš antrosios pozicijos ir sugrįžti į trečiąją poziciją. Operatorius sako: Tu dabar vėl esi praeivis, kuris grįždamas vėl mato besikalbančius. Vėl stiklinė siena. Vėl mes negirdim apie ką jie kalba. Galime tik matyti. Tai tarsi antroji serialo seriją. Kas pasikeitė šių dviejų žmonių pokalbyje? Kokius galima pamatyti pokyčius palyginus su pirmąja serija? Jei viskas iki šiol buvo daroma teisingai, klientas turi pradėti matyti tam tikrus pokyčius. Jis gali pasakyti: “Atrodo, kad pokalbis gali baigtis su tam tikru rezultatu. Atrodo, kad konfliktas tarp jų nėra toks aštrus, kaip atrodė pirmą kartą.”
7.Pirmoji pozicija. Operatorius klientą paprašo sugrįžti į pirmąją poziciją, į save. Operatorius sako: Dabar gali sugrįžti į save. Dabar tu esi tas, kas esi. Dabar tu galvoji savo mintimis ir jauti savo jausmus. Tavęs laukia pokalbis su tavo pašnekovu. Kokį tikslą tu keltum šiam pokalbiui dabar? Kokios norėtum šio pokalbio baigties? Dažnai pokalbiui keliami tikslai ir tikėtinas rezultatas akivaizdžiai skiriasi nuo tų tikslų ir rezultato, kuriuos klientas buvo įvardinęs technikos pradžioje. Koks bus tavo elgesys šio tikslo pasiekimui? Ką tu sakysi savo pašnekovui? Kokią reakciją tikėtina tai iššauks? Kaip jis sureaguos?
8. Technikos užbaigimas. Operatorius sako: Ar galime šioje vietoje pabaigti šį pratimą? Jei klientas neprieštarauja, pratimas baigiamas ir pereinama prie jo aptarimo.
Ką vertingo tau davė šis pratimas? Ką planuotum dar padaryti, kad galėtum tinkamai pasiruošti būsimam susitikimui.
Trijų suvokimo pozicijų modelio panaudojimo galimybės yra tikrai plačios. Šią techniką galima daryti ir vienam. Ji puikiai tiks ruošiantis svarbioms deryboms ar pardavimo pokalbiui.