Metaprograminio profilio metodas
Vienas iš esminių faktorių sąlygojančių efektyvią įmonės veiklą yra savo darbą išmanantys ir motyvuoti darbuotojai. Suburti įmonėse nepriekaištingai dirbančias komandas užtrunka ne vienerius metus. Ir gebėjimas parinkti tinkamus darbuotojus yra vienas iš pagrindinių. Personalo atrankos specialistai šiandiena naudoja visą eilę atitinkamų psichologinių metodų. NLP (neurolingvistinis programavimas) personalo specialistams siūlo dar vieną metodą. Tai – metaprograminio profilio (toliau MP) metodas.
Metaprograminio profilio metodas yra psichologinės diagnostikos instrumentas, kuris padeda išsiaiškinti svarbiausius žmogaus mąstymo būdo ypatumus ir prognozuoti, kiek sėkmingai žmogus susitvarkys su jam skiriamomis užduotimis.
Metaprogramos tai būdai, kaip žmogus apdoroja iš išorinio pasaulio gaunamą informaciją ir kaip po to ją naudoja priimdamas atitinkamus sprendimus. Toliau trumpai ir apžvelgsime tas metaprogramas, iš kurių vėliau ir sudaromas asmens metaprograminis profilis. Taip pat apžvelgsime, kokiu būdu gali būti sudaromas  pareigybės (darbo vietos) metaprograminis profilis ir kaip galima praktiškai nustatyti konkretaus žmogaus metaprograminį profilį.

Timothy Gallwey, vienas iš koučingo pradininkų, stebėdamas savo teniso auklėtinius ir kitus kolegas trenerius pastebėjo, kad yra du pagrindiniai mokymo (-si) modeliai. Pirmasis modelis remiasi ekspertiniu trenerio vertinimu. Treneris žino, kaip reikia teisingai priimti, atmušti ar paduoti kamuoliuką. Stebi, kaip šiuos veiksmus atlieka jo auklėtinis. Tuomet nurodo į klaidas ir pasako, kaip reikia daryti teisingai. Antrasis modelis (vėliau kaip tik ir pavadintas Vidiniu žaidimu) remiasi nevertinimo principu. Auklėtinio dėmesys kreipiamas ne į klaidas, bet į kritiškai svarbius veiklos kintamuosius, pavyzdžiui, auklėtinio prašoma stebėti, į kurią pusę sukasi kamuoliukas, kai jį smugiuoja priešininkas arba kuo skiriasi auklėtinio rankos judesys, kai atmuštas kamuoliukas pataiko į aikštelę ir kai skrieja už aikštelės ribų. Šiuo atveju išmokimas įvyksta labiau pasąmonės lygyje be bereikalingo streso ir perkrovimo.

​Savo knygoje “Didelio efektyvumo koučingas” (“Coaching for Performance”) John Whitmore daug pasakoja apie tai, kas yra koučingas, kur jis prasideda ir kur baigiasi. Šioje knygoje pirmą kartą paminimas ir GROW modelis. GROW modelis tai algoritmas, kaip galėtų būti vedamas koučingo pokalbis. Šis modelis yra universalus ir tinka tais atvejais, kai reikia padėti “ūgtelti” konkrečiam žmogui, kai reikia padėti komandai įveikti iškilusį iššūkį, pagaliau, kai reikia padirbėti su pačiu savimi.Pirminis GROW modelis atrodė šitaip:
Goal – What do you want? Tikslas – Ko tu norėtum?
Reality – What is happening? Dabartinė situacija – Kas dabar vyksta?
Options – What could you do? Galimybės – Ką galima būtų daryti?  
Will – What will you do? Veiksmų planas – Ką ketini daryti?

Nors koučingas palyginus nauja taikomosios psichologijos sritis, jo pirmtaku laikomas Sokratas (469-399 m. pr. m.e.). Senovės graikų filosofas sukūrė metodą, kurio pagrindas buvo dialogas. Tikslingai užduodamų klausimų pagalba išminčius mokė savo mokinius suprasti ir įsisąmoninti sudėtingiausius dalykus. Sokratas sėdėdavo savo mokinių apsuptyje ir bendraudavo su jais užduodamas jiems klausimus. Mokiniai ieškodavo atsakymų ir tokiu būdu jiems ateidavo supratimas, kad visi atsakymai glūdi juose pačiuose.
Žodžiu “coach” dar XIX amžiaus pradžioje Anglijoje Oksfordo universitete buvo vadinamas žmogus, padedantis studentams pasiruošti egzaminui. Tokio korepetitoriaus darbas skyrėsi nuo dėstytojo darbo. Jo tikslas buvo ne išdėstyti tam tikrą kursą, bet pasiekti, kad studentas išlaikytų to dalyko egzaminą. Todėl korepetitorius siekdavo išsiaiškinti, ko būtent nemoka ar nežino studentas ir padėdavo jam užpildyti šias spragas. Todėl pradinis koučingos fokusas buvo orientacija į rezultatą ir individualus priėjimas.

​Koučingas gali būti apibrėžiamas įvairiai. Vienas populiariausių apibrėžimų - koučingas tai - menas užduoti klausimus. Klausimai koučingo sesijos metu leidžia parodyti klientui, kad koučingo specialistas domisi klientu, nori jį suprasti. Klausimų pagalba specialistas padeda klientui išsigryninti savo tikslus ir suprasti, kas trukdo šių tikslų pasiekimui. Klausimai puiki priemonė, padedanti klientui atrasti sprendimus ir parengti veiksmų planą. Tinkamai suformuluoti ir laiku užduoti klausimai padeda klientui ištrūkti iš aklavietės ir pamatyti galimybes, apie kurių egzistavimą jis net nebuvo pagalvojęs. Šiai klausimų kategorijai galima būtų priskirti požiūrio plėtimo klausimus. Jie ypač vertingi tuomet, kai pokalbis tarsi įstrigo aklavietėje ir klientas sako “nežinau, ką dar galima būtų padaryti”, “viską jau esu išbandęs, niekas nepadeda”, “situacija be išeities”, “jei būčiau žinojęs sprendimą, jau seniai būčiau juo pasinaudojęs”. Ir, žinoma, pati nedėkingiausia situacija, kai klientas sako “gal jūs man galėtumėte, ką patarti?”