Mūsų naudojama kalba yra galingas poveikio kitam darymo instrumentas. Kitą kartą mes net nesusimąstome kaip vienokia ar kitokia sakinio konstrukcija gali tam tikra linkme paskatinti kitą žmogų mąstyti ar elgtis.
Žmogaus, apkrauto darbu, mes galime paklausti:
         „Ar tu pajėgsi susidoroti su šia užduotimi?“
O galime tą patį klausimą suformuluoti kitaip:
         „Kaip tu ketini susitvarkyti su šiuo darbu?“
Toks sakinys visiškai kitaip veikia žmogų. Pirmame sakinyje mes darome prielaidą, kad žmogus gali susidoroti su darbu, bet gali ir nesusidoroti. Antrame sakinyje mes darome prielaidą, kad neabejojame, kad jis susitvarkys su darbu, bet tik nežinome kokiu būdu jis tai ketina padaryti.
         „Ko jūs išmokote?“
Šiame sakinyje aiškiai galima išgirsti įsitikinimą, kad „jūs kažką išmokote“. Kai mes naudojame tokį įsitikinimą mokymo procese, tai mokiniai nesąmoningai sutinka su tuo, kad jie kažko išmoko ir pradeda ieškoti atsakymo į šį klausimą. Mokinių pastangos nukreipiamos į suvokimą, o ką būtent jie išmoko.

NLP dažnai yra priskiriama manipuliacijų mokslo etiketė. Tačiau atidžiau įsigilinę pamatysime, kad paprastai manipuliavimas apibūdinamas, kaip meistriškas operavimas daiktais. Psichologijoje šis terminas naudojamas apibūdinant paslėptą poveikį kitam žmogui. NLP „manipuliacija“ vadinamas paslėptas, orientuotas į pasąmonę veiksmas. NLP manipuliavimo sąvoką vertina be negatyvaus atspalvio, neutraliai. Bet kuri psichologinio poveikio priemonė yra tik instrumentas, o jos taikymo pasekmės teigiamą ar neigiamą atspalvį įgauna priklausomai nuo konteksto ir šį instrumentą panaudojusio asmens tikslų ir ketinimų. Kita vertus, net nepriklausomai nuo ketinimų, pasekmės bus teigiamos ar neigiamos priklausomai nuo to, kokio masto kontekste tai yra vertinama. Ne atsitiktinai yra sakoma, pralaimėti mūšį, tai dar nereiškia pralaimėti karą. O taip pat dar yra sakoma, kas mūsų nepalaužia, tas mus užgrūdina.