Neretai išėję iš susirinkimo girdime sakant: "Tai buvo vien laiko gaišimas". Jei įtariate, kad jūsų susirinkimai gali virsti beprasmiškais pasiplepėjimais, pats laikas pradėti apie tai galvoti.Iki susirinkimoPagalvokite, kaip galite apsieiti apskritai be susirinkimo. Galbūt sprendimą gali priimti atsakingi už šiuos darbus žmonės? Tuomet nebus būtina rengti bendrą pasitarimą. Vietoje to, kad susirinktumėte visi vienoje patalpoje, galbūt galima informaciją perduoti telefonu, el. paštu ar organizuoti online konferenciją. Be to, pasitarimą galima atidėti arba svarstytinus klausimus įtraukti į kito susirinkimo dienotvarkę. Jei nuspręsite, kad susirinkimas vis dėlto yra būtinas, galite pasiųsti į pasitarimą savo atstovą - taip praturtėtų pavaldinio patirtis ir būtų sutaupytas Jūsų asmeninis laikas.
Kiek įmanoma, sumažinkite kviečiamų dalyvių skaičių - palikite tik tuos, kurie tikrai būtini. Laiką pasitarimui parinkite taip, kad ateiti galėtų visi jums būtini žmonės, ir kad jau turėtumėte paruoštą visą reikiamą informaciją. Parinkite tinkamą vietą. 

Kiek beapklaustumėte įmonių vadovų, tiek turėtumėte skirtingų nuomonių apie investicijų į personalo kvalifikacijos kėlimą naudingumą. Vertinimų spektras būtų tikrai platus. Nuo įmonių, kurių vadovai sistemingai planuoja mokymus ir investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ženklias sumas iki įmonių, kurių vadovai ne tik kad neskiria lėšų savo personalo apmokymui, bet ir patys kategoriškai atsisako mokytis. Negatyvus požiūris į kvalifikacijos kėlimą paprastai yra suformuotas negatyvios ankstesnės patirties. Tad pamėginkime apžvelgti dažniausiai pasitaikančius klaidingus požiūrio į mokymąsi stereotipus.
1.Iš šalies atėjęs žmogus (t.y. vadybos konsultantas) apie mūsų įmonės darbo specifiką gali turėti tik patį bendriausią supratimą. Taip konsultantas net ir po kelių susitikimų su įmonės vadovu, nesugebės susidaryti tiek detalaus vaizdo apie įmonės realijas, kiek pats vadovas. Tačiau su tuo, kas konkrečios įmonės vadovui gali atrodyti kaip unikali situacija, profesionalus konsultantas susiduria vos ne kiekvieną dieną. Žmogus iš šalies šviežiu žvilgsniu gali nesunkiai pamatyti tai, kas vadovo pradedama nepastebėti šimtus kartų praeinant pro šalį. 

Kokia ilga bebūtų kelionė, ji visada prasideda nuo pirmojo žingsnio. Tas tinka ir viešai kalbai. Kai pradedate kalbėti, tai derėtų daryti tokia seka.
Pasisveikinimas. Pasinaudokite galimybe šypsodamasis pasakyti susirinkusiems ,,Labas rytas". Tai parodys auditorijai, kad džiaugiatės būti čia, dabar ir su jais.
Prisistatymas. Pasisakykite, kas jūs, iš kur esate ir ką veikiate. Kodėl būtent jūs sakote šią kalbą? Auditorija tikrai tai nori žinoti. Parodykite, kad išmanote temą, apie kurią ruošiatės kalbėti.
Tema. Apie ką jūs ketinate kalbėti? Įžanga turi apibrėžti jūsų kalbos kontūrus. Tai gali būti nuo bendro jūsų idėjos apibūdinimo iki konkrečių jūsų kalbos teiginių pristatymo. Supažindinkite auditoriją su savo kalbos struktūra. Įžangoje galite pasakyti, kuo jiems gali būti vertinga tai, apie ką kalbėsite tuojau po jos.