Ar tikrai reikia koučingo specialistui rašyti dienoraštį? Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad taip, reikėtų. Kodėl gi net ir žinomų Lietuvoje koučingo specialistų tarpe tiek nedaug rašančių. Daugelis skundžiasi laiko neturėjimu ar tiesiai šviesiai prisipažįsta, kad nemėgsta savo minčių dėstyti popieriuje. Tad pamėginkime panagrinėti, apie ką toks dienoraštis galėtų būti, ką duoda dienoraščio rašymas ir kaip jį pradėti rašyti.
Apie ką turėtų būti dienoraštis?
Vedate koučingo sesijas, dalyvaujate mokymuose, dalyvaujate koučingo konferencijose, skaitote knygas apie koučingą, pagaliau diskutuojate su kolegomis. Net neabejoju, kad jums kyla pačių įvairiausių minčių. Jūs turite savo supratimą apie tai, kas yra koučingas ir kas koučingas nėra. Jus turite savo įsivaizdavimą, kaip turėtų vykti koučingo sesija. Jūs turite įdomius atvejus, sėkmės istorijas, kai pokalbis su jumis klientui atskleidė naują požiūrį į probleminę situaciją, ar padėjo atrasti sprendimus įsisenėjusiai situacijai pajudinti iš mirties taško. 

Žmonės, ateinantys į koučingą, skirtingai nusistato savo santykį su juo.
1.Dalis žmonių svajoja tapti profesionaliais koučingo specialistais. Nori turėti pajamas iš koučingo sesijų vedimo.
2.Kita dalis, kurių profesijoje daug bendravimo, tai – vadovai, vadybininkai, pardavėjai ir pan. Jų tikslas nėra turėti tiesiogines pajamas iš koučingo praktikos. Jie labiau nori išmokti savo veikloje tiesiog taikyti koučingo metodus ir technikas.
3.Trečioji kategorija žmonių, nekelia sau ypatingai ambicingų tikslų ir norėtų išmokti koučingo metodus taikyti savo asmeninių ir profesinių klausimų sprendimui.
ICF užsakymu 2016 m. PricewaterhousCoopers atlikto koučingo specialistų apklausą visame pasaulyje. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kokia padėtis pasaulyje dabar yra su koučingo profesija ir kokios jos perspektyvos artimiausioje ateityje. Tyrime dalyvavo virš 15 tūkstančių respondentų iš 137 šalių.