Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni žmonės sugeba įtikinti minią, įkvėpti pokyčiams ar pakeisti mūsų požiūrį vos keliais sakiniais, o kiti – net turėdami rimtų argumentų – lieka neišgirsti? Atsakymas slypi ne vien pačioje informacijoje, bet ir tame, kaip ji pateikiama. Kalba – tai ne tik bendravimo priemonė, bet ir galingas filtras, per kurį mes suvokiame pasaulį.
Kiekvieną akimirką mus pasiekia milžiniškas kiekis informacijos, tačiau tik nedidelė jos dalis pasiekia mūsų sąmonę. Tai lemia mūsų „vidiniai filtrai“ – gyvenimo patirtis, vertybės ir įsitikinimai. Jie tarsi neregimos akys, per kurias matome pasaulį. Kai kurie įsitikinimai mus palaiko ir motyvuoja, tačiau kiti – riboja, slopina iniciatyvą, uždaro duris naujoms galimybėms.
Robertas Dilts – vienas iš neurolingvistinio programavimo (NLP) pradininkų, sukūrė kalbos fokusų modelį (Sleight of Mouth). Tyrinėdamas istorinių lyderių – nuo Mahatmos Gandžio iki Martino Liuterio Kingo – kalbas, jis pastebėjo pasikartojančius lingvistinius modelius, kurie gali transformuoti įsitikinimus. Taip gimė 14 kalbos fokusų – lingvistinių konstrukcijų,  „performatuojančių“ ribojančius įsitikinimus  į palaikančius.
Koučinge kalbos fokusai tampa itin veiksmingu įrankiu. Jie padeda klientui įveikti „užstrigusį“ mąstymą, išplėsti suvokimo lauką ir pamatyti naujas galimybes. Kartais vienas klausimas, suformuluotas naudojant tinkamą fokusą, gali pakeisti ne tik pokalbio eigą, bet ir žmogaus gyvenimo kryptį.

​Dažname populiariosios psichologijos straipsnyje galime rasti mintį, kad žmogaus sąveika su išoriniu pasauliu vyksta per apsikeitimą informacija. Iš tikrųjų, kiekvienas iš mūsų yra atakuojamas didžiulio informacijos kiekio. Ta informacija yra labai įvairaus pobūdžio. Kad žmogus galėtų susidoroti su tuo informacijos srautu, jis naudojasi tam tikrais filtrais. Šie filtrai padeda ne tik atsirinkti optimalų informacijos kiekį, bet ir apdoroti informaciją tokiu būdu, kad ji būtų suprantama jo smegenims.
NLP (neurolingvistinis programavimas), viena iš taikomosios psichologijos krypčių, išskiria dvi filtrų sistemas. Pirmoji – fiziologinis filtras, kuris apima regos, klausos, lytėjimo, uoslės ir skonio kanalus. Šiais kanalais iš išorinio pasaulio patenkanti informacija yra transformuojama į elektromagnetinius impulsus ir užkoduojama tokiu pavidalu, kuris yra suvokiamas mūsų smegenims.