NLP dažnai yra priskiriama manipuliacijų mokslo etiketė. Tačiau atidžiau įsigilinę pamatysime, kad paprastai manipuliavimas apibūdinamas, kaip meistriškas operavimas daiktais. Psichologijoje šis terminas naudojamas apibūdinant paslėptą poveikį kitam žmogui. NLP „manipuliacija“ vadinamas paslėptas, orientuotas į pasąmonę veiksmas. NLP manipuliavimo sąvoką vertina be negatyvaus atspalvio, neutraliai. Bet kuri psichologinio poveikio priemonė yra tik instrumentas, o jos taikymo pasekmės teigiamą ar neigiamą atspalvį įgauna priklausomai nuo konteksto ir šį instrumentą panaudojusio asmens tikslų ir ketinimų. Kita vertus, net nepriklausomai nuo ketinimų, pasekmės bus teigiamos ar neigiamos priklausomai nuo to, kokio masto kontekste tai yra vertinama. Ne atsitiktinai yra sakoma, pralaimėti mūšį, tai dar nereiškia pralaimėti karą. O taip pat dar yra sakoma, kas mūsų nepalaužia, tas mus užgrūdina.

NLP atsiradimo istorija
Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik  kelis procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kuris sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti savo galimybes.
Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti.

​Baimė yra psichologinis mechanizmas, vaidinantis žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį. Baimė apsaugo mus tose situacijose, kur mes galime elgtis nepamatuotai rizikingai savo sveikatos ar net gyvybės atžvilgiu. Baimė užmegzti naujus santykius apsaugo mus nuo naujo nusivylimo. Baimė išeiti ir kalbėti viešai apsaugo mūsų savivertę nuo neapsikvailinimo. Baimė eiti neapšviestu skersgatviu vėlai vakare apsaugo nuo užpuolimo ar apiplėšimo. Pagal intensyvumo skalę žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką. Tačiau kartais žmonėms šis psichologinis mechanizmas “sutrinka” ir baimė gali reikštis neadekvačiai. Gali būti hiperbolizuota, nepamatuotai didelė atliekamai funkcijai. Tuomet tokį sutrikimą vadiname fobija.
Fobija yra neįveikiama baimė. Būsena, kuriai būdinga nemotyvuota baimė. Fobinė reakcija yra puikus momentinio išmokimo pavyzdys. Ją galima apibūdinti, kaip greitą stabilaus inkaro susikūrimą. Pamačiau vorą – išsigandau – dabar gąsdinuosi kiekvieną kartą.

Psichologine prasme žmogus gali turėti dvejopą santykį su jam reikšmingais įvykiais. NLP tai vadinama asociacija arba disociacija.
Asociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai žmogus jį išgyvena ir suvokia tarsi pirmuoju asmeniu. Tokiame suvokime dalyvauja visi jo jutimo kanalai. Disociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai mes esame tarsi stebėtojo pozicijoje. Mes galime matyti save tam tikroje situacijoje, galime girdėti, ką tuomet kalbame. Bet tai tarsi kinofilmo žiūrėjimas. Tuomet mes nejaučiame, bet galime tik hipotetiškai vertinti, kaip jaučiasi mūsų stebimas žmogus.
Asocijuotas ir disocijuotas santykis kartais gali pasireikšti sapnuose. Vienuose sapnuose mes “dalyvaujame” pirmu asmeniu – patys bėgame, plaukiame, skrendame. Kituose sapnuose mes “dalyvaujame” trečiuoju asmeniu – tarsi matytume save iš šalies. Matome save bėgantį, plaukiantį, skrendantį.