Kiekvienam vadovui dažniau ar rečiau tenka viešai pasisakyti. Kas yra susidūręs su šia situacija, puikiai prisimena būseną, kuri apima atsistojus prieš auditoriją – perdžiūva gerklė, pradeda drebėti keliai, veidą ir kaklą išmuša raudonis, širdis lyg nuo grandinės nutrūkusi daužosi krūtinėje, iš galvos tarsi viskas išgaruoja ir tik vienintelė mintis kala smilkiniuose – „kad tik greičiau pasibaigtų tas košmaras!“ Graudžiausia tai, kad valandų skaičius, kurį praleidžiate prieš auditoriją, ką tik aprašytą būseną, regis, mažai teįtakoja. Kažkiek sakant viešas kalbas, aišku, gelbsti užrašai, kuriuos dažnas vadovas pasiruošia iš anksto.
Neklausykite tų, kurie primygtinai patarinėja atsisakyti užrašų idėjos ir pasikliauti vien tik improvizacija. Esa, tik ekspromtu pasakyta kalba yra gera kalba. Jei vieši pasisakymai nėra jūsų pragyvenimo šaltinis ir naudojimasis užrašais suteikia jums žemės po kojomis jausmą, naudokitės užrašais į sveikatą.
Toliau bus keletas patarimų – o kaip gi reikėtų tuos užrašus tinkamai paruošti.

Gebėjimas perteikti savo mintis suprantamai ir įtikinamai yra vienas svarbiausių įgūdžių. Nuo neatmenamų laikų žmonės sakė viešas kalbas, kad įkvėptų, įtikintų ir darytų įtaką vieni kitiems. Mokėjimas reikšti mintis gali padėti gauti gerą darbą, paaukštinimą tarnyboje, išsikovoti pagarbą. Jei norite gyvenime gauti tai, ko trokštate, turite pateikti save efektingai, patikimai ir įtikinamai. Informacijos amžiuje kalbų sakymo įgūdžiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.
Paradoksalu, bet nors kasdieniame gyvenime mes esame iškalbingi, įdomūs žmonės, bent jau savo draugams ir artimiesiems, tai kada mums tenka viešai kalbėti oficialioje aplinkoje, - kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi.
Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis viešai kalbai?
Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Kai kurie didžiųjų oratorių istorijos tam yra puikiausias pavyzdys. Demostenas, garsusis senovės graikų oratorius, buvo drovus, mikčiojantis intravertas. Jis išmoko kalbėti, treniruodamasis su akmenukais burnoje. 

​Įprasta manyti, jog vadovavimas organizacijoje vyksta iš viršaus į apačią. Ir bet kokios mūsų pastangos įtakoti vadovybę tėra kova su vėjo malūnais. Viskas taip ir yra – tik iš pirmo žvilgsnio.
Bet kuris vadovas yra tarsi didelis vaikas, kuris nuliūsta, kai netenka mylimo žaislo ir pralinksmėja, kai susilaukia dėmesio ir supratimo. Svarbu tik žinoti, kada ir kurią stygą reikia paliesti, kad išgautumėte reikiamą melodiją. Kaip tai suprasti?
1.Pažinkite savo vadovą kaip save patį. Kad pradėtumėte vairuoti automobilį, jūs turite suprasti jo veikimo principą. Turite žinoti, kas yra akseleratorius ir kaip jis veikia. Turite suprasti, kaip užvesti automobilį ir kaip jį sustabdyti. Tie patys principai galioja ir siekiant vadovauti savo vadovui. Pažiūrėkite į pasaulį, į darbą, pagaliau į save jo akimis. Pamėginkite pajausti tai, ką jaučia jis. Kokie jo profesiniai ir gyvenimiški tikslai? Kaip jis leidžia laisvalaikį? Koks jo hobis? Kokios yra jo vertybės? Kas jam yra autoritetai? Kokias knygas jis skaito, jei apskritai randa laiko šiam užsiėmimui? Čia slypi svertai, kuriuos jums reikėtų įvaldyti.

1.Komandinio koučingo apibūdinimas.
2.Nuo grupės iki komandos.
3.Kritiniai grupės darbo taškai.
4.Grupinio darbo pradžia.
5.Grupės vadovo vaidmuo (funkcijos).
6.Grupės darbo organizavimo būdai.
7.Lentos ir rašiklių naudojimas.
8.Nagrinėjamos temos aktualizavimas.
9.Idėjų generavimo etapas.
10.Grupės dinamika ir jos valdymas.
11.Giluminio klausymo technikos.
12.Tarpusavio supratimą stiprinančios technikos.
13.Santykių sukūrimą stiprinančios technikos.
14.Užbaigimas. Sprendimų priėmimas.
15.Koučingo kultūra organizacijoje.
 
 
1.Komandinio koučingo apibūdinimas
 
Koučingas smelkiasi į daugelį gyvenimo sričių. Jau mažai kam kelia abejonių koučingo metodų taikymo nauda sprendžiant žmogaus asmeninius ir profesinius klausimus. Koučingas užima deramą vietą šalia tokių seniai pripažintų psichologinės pagalbos formų, kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija, ekspertinis konsultavimas.
Ypač stipriai koučingas įleido šaknis organizacijose. Koučingo nuostatos, paremtos  kito žmogaus pagarba, tolerantiškumu kitaip galvojantiems, savo nuomonės neprimetimas, pasitikėjimas savo vidiniu potencialu ir galimybėmis tapo rimtu konkurencinį įmonių pranašumą stiprinančiu faktoriumi. Vis dažniau kalbama ir apie komandinio koučingo galimybes.