Kaip pasiruošti viešai kalbai?

Gebėjimas perteikti savo mintis suprantamai ir įtikinamai yra vienas svarbiausių įgūdžių. Nuo neatmenamų laikų žmonės sakė viešas kalbas, kad įkvėptų, įtikintų ir darytų įtaką vieni kitiems. Mokėjimas reikšti mintis gali padėti gauti gerą darbą, paaukštinimą tarnyboje, išsikovoti pagarbą. Jei norite gyvenime gauti tai, ko trokštate, turite pateikti save efektingai, patikimai ir įtikinamai. Informacijos amžiuje kalbų sakymo įgūdžiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.
Paradoksalu, bet nors kasdieniame gyvenime mes esame iškalbingi, įdomūs žmonės, bent jau savo draugams ir artimiesiems, tai kada mums tenka viešai kalbėti oficialioje aplinkoje, - kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi.
Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis viešai kalbai?
Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Kai kurie didžiųjų oratorių istorijos tam yra puikiausias pavyzdys. Demostenas, garsusis senovės graikų oratorius, buvo drovus, mikčiojantis intravertas. Jis išmoko kalbėti, treniruodamasis su akmenukais burnoje. 

---

Suformuluokite pats sau jūsų kalbos tikslus. Ar jūsų tikslas - informuoti, įtikinti, paskatinti ar išblaškyti? Ko norite pasiekti? Jūsų atsakymas į šį klausimą yra pasiruošimo viešai kalbai pagrindas. Susikurkite konkretų pranešimo tikslų sąrašą. Susirašykite savo tikslus ir kartkartėmis pažvelkite į juos, ruošdamiesi pasisakymui. Tai geras būdas spręsti apie tai, ką į jį įtraukti. Visa, kas neveda į tikslą, turi būti atmesta.
Apsispręskite ar apskritai norite kalbėti. Jūs turite apsispręsti, ar apskritai norite kalbėti. Tik todėl, kad jūsų paprašė pakalbėti dar nereiškia, jog kalbėti privalote. Įsivaizduokite, jog kas nors skambina ir siūlo jums pakalbėti. Pažeria krūvą pagyrų jūsų adresu, kad esate genialus ir kad auditorija alps nuo kiekvieno jūsų žodžio. Ir, žinoma, jūms nereikės kalbėti ilgai - tik apie dešimt ar dvidešimt minučių. Nepasiduokit provokacijai - tai labai daug laiko, jei norite jį užimti naudingai. Esminis dalykas yra ne tai, kiek jūs kalbėsite, o tai, kiek užtruks pasiruošti tai kalbai. Ar galite sau leisti skirti tiek laiko? Štai klausimas, į kurį turite sąžiningai atsakyti prieš sutikdamas kalbėti. Ir atsakydamas į šį klausimą neapgaudinėkite savęs tuo, kad kalbėsite tik „dešimt ar dvidešimt minučių". Nesileiskite apgaule įtraukiamas sakyti kalbą, jei jūs nenorite jos sakyti, neturite ką pasakyti arba neturite laiko jai pasiruošti.
Iš anksto susirinkite jums reikalingą informaciją. Proga. Koksai būsimo susirinkimo tikslas? Ar tai - planinis įvykis, ar speciali proga? Ar tai - oficialus ar neoficialus įvykis? Kokia bus atmosfera - rimta ar laisva? Ar jūsų kalba bus susirinkimo ašis? Forma. Kokia yra dienos darbotvarkė? Kokiu laiku jūs pradėsite kalbėti? Kokio ilgio kalbos iš jūsų norima? Ar bus kitų kalbėtojų be jūsų? Kada tie likusieji kalbės? Apie ką jie kalbės? Ar kuris nors kalbės priešingai jūsų požiūriui? Kokie įvykiai numatyti prieš jūsų kalbą ir po jos? Vieta. Kalbėsite patalpoje ar lauke? Kokio tipo patalpa: pokylių salė, susirinkimų salė, auditorija? Kaip bus įrengtas kambarys? Kokia įranga jums bus prieinama?
Išsiaiškinkite, kas yra jūsų būsimoji auditorija. Būsimos auditorijos analizė padeda suteikti pranešimui atitinkamą formą. Kokius argumentus turėtumėte naudoti? Kokie pavyzdžiai būtų patys efektyviausi? Kokio sudėtingumo turėtų būti jūsų aiškinimai? Kokius autoritetus turėtumėte cituoti?
Ar tai bus 10, 40 ar 100 žmonių? Auditorijos dydis lemia daugelį kalbos aspektų. Pavyzdžiui didžiulei auditorijai netinka rodyti kai kurias vaizdines priemones ir reikės kalbėti per mikrofoną. Mažesnė auditorija dažniausiai mažiau formali. Kai kurie triukai, suveikiantys didelės žmonių grupės atveju, atrodys kvailai prieš mažą.
Kas sieja vieną klausytoją su kitu? Ar jie visi - iš tos pačios organizacijos? Ar juos vienija bendri interesai? Koks jų amžiaus diapazonas?
Lengva išsiaiškinti kokią auditorijos dalį sudaro vyrai, kokią - moterys, tačiau sunku nustatyti, apie ką jie galvoja, kokios jų pažiūros, vertybės, įsitikinimai. Iš esmės turėtumėte susidaryti savo auditorijos mąstymo pjūvį. Kokios yra auditorijos pažiūros jūsų sakomos kalbos temos atžvilgiu? Koksai auditorijos požiūris į jus kaip į kalbėtoją? Kokius stereotipus auditorija taikys jums? Ar kuris nors klausytojas turi slaptų užmačių? Kokios vertybės auditorijai atrodo svarbios?
Didžiausia klaida, kurią daro kalbėtojai, yra kalbėjimas per sudėtingai arba per paviršutiniškai. Štai keletas klausimų apmąstymui iki pradėsite rengti savo kalbą: Kiek išprusę klausytojai kalbama tema? Ar tarp klausytoju bus šio klausimo žinovų? Ar auditorija girdėjo kitų kalbėtojų ta pačia tema? Kodėl jiems įdomi jūsų kalbos tema? Ar jie supras žargoną, susijusį su jūsų tema? Ar jie jau žino pagrindines jūsų temos idėjas? Ar jie manosi žiną labai daug jūsų kalbama tema? Kaip jie gavo informaciją, kurią jie jau žino jūsų kalbos tema? Ar jiems jau žinomos jūsų pažiūros ir įsitikinimai šia tema?
Išsiaiškinkite kokia klausytojų nuomonė apie buvusius kalbėtojus. Kas buvo geriausiai auditorijos sutiktas kalbėtojas? Blogiausiai sutiktas? Kodėl? Vienas geriausių jūsų informacijos apie auditoriją šaltinių bus ankstesnysis kalbėtojas. Pasistenkite nustatyti, ar kalbėjo kas nors, kas buvo tikrai sužavėjęs juos. Jei toksai asmuo yra, pasistenkite pakalbėti su juo. Nustatykite, ką tas asmuo yra pasakęs. Kas suveikė? Kas ne? Ką tasai kalbėtojas darytų kitaip, gavęs antrąją progą kalbėti jiems?