Įžanga: kelionė į vidinius žmogaus namus
Kartais žmogus ateina į koučingo sesiją su aiškiu noru: keisti elgesį, sukurti naują įprotį, atsikratyti vidinės kliūties, pagerinti santykius, rasti gyvenimo kryptį. Ir vis dėlto, nors tikslas atrodo paprastas, net po kelių bandymų kažkas viduje lieka nepajudinta. Tarsi būtų matoma tik problema, bet nematoma gilesnė ją laikantis šaknis.
Ši situacija nėra reta. Žmogaus vidinis pasaulis – tai ne vienas kambarys, o visas daugiaaukštis namas, kuriame kiekvienas aukštas turi savo paskirtį. Galime stumdyti baldus pirmame aukšte (keisti elgesį), bet jei viršutiniai aukštai – vertybės, tapatybė ar prasmė – liks tokie patys, pokytis bus trumpalaikis.
Tada atrodo, kad kažkas su mumis yra „ne taip“. Tačiau dažniausiai bėda ne žmoguje.
Problema slypi tame, kad bandome keisti tai, kas nėra tikroji pokyčio vieta.
Neuropsichologija ir šiuolaikinė koučingo praktika nuolat primena: žmogus funkcionuoja keliais lygiais. Mūsų ketinimai, sprendimai ir veiksmai visada susiję ne tik su išorine aplinka, bet ir su tuo, kuo save laikome, kuo tikime ir dėl ko gyvename. Šiuos sluoksnius geriau suprasti padėjo Robertas Diltsas (g. 1955 m.), sukūręs vieną žinomiausių šių laikų pokyčio modelių – neurologinių lygių modelį, kuris tapo reikšmigu mąstymo įrankiu koučinge.
Šis modelis padeda pažvelgti į žmogaus psichologiją struktūriškai, lyg tyrinėtume, kuriame vidaus namų aukšte šiuo metu vyksta tikrasis gyvenimas. Jis leidžia suvokti, kad elgesys yra tik vienas lygmuo, o pokyčiai gali gimti kitoje vietoje – vertybėse, įsitikinimuose ar tapatybėje.
Koučinge neurologinių lygių modelis veikia kaip žemėlapis, kuris padeda žmogui orientuotis vidiniuose procesuose. Tai ne diagnostinė sistema, o veikiau mąstymo struktūra, leidžianti tiksliai nustatyti pokyčio tašką: kur esu dabar, kokiame aukšte stringu ir kurio lygmens duris turėčiau atidaryti, kad pokytis būtų gilus ir tvarus.
Tad toliau galime leistis į kelionę po šiuos vidinius namus. Kelionėje pamatysime šešis asmenybės lygius, suprasime, kaip jie veikia vienas kitą, ir pamatysime, kaip šis modelis gali būti taikomas realiose koučingo situacijose. Tai kelionė, kuri gali padėti ne tik suprasti kitus, bet ir geriau suprasti save – savo ribas, galimybes ir potencialą.

​Neurologinių lygių (NL) modelį tokiu pavidalu, kokiu mes jį  žinome dabar sukūrė Robert Dilts. Šis modelis dabar plačiai yra žinomas ir taikomas ir už NLP ribų. Apie jį kalbama koučingo, konsultavimo, psichoterapijos ir kitų taikomosios psichologijos sričių kontekste.
Kur slypi tokio šio modelio populiarumo paslaptis? Jis leidžia suprasti, kokiu būdu žmogus struktūruoja savo patirtį. Modelį sudaro šeši horizontaliai išdėstyti lygiai, paprastai vaizduojami piramidės forma. Apžvelkime kiekvieną lygį detaliau. 
Aplinka. Tai Neurologinių lygių piramidės pagrindas. Tai vieta ir laikas, kur ir kada kažkas vyksta. Šis lygis turimas omenyje, kai užduodame klausimus “kur?” ir “kada”? 
​Bet kokią žmogaus veiklą yra prasmė analizuoti tik atsižvelgdami į kontekstą arba aplinkybes, kur ir kada tai vyko. Tas pats elgesys vienomis aplinkybėmis gali būti sveikintinas ir gal net vienintelis įmanomas, kai tuo tarpu kitomis aplinkybėmis – netoleruotinas ir neleistinas. Fizinės jėgos panaudojimas prieš silpnesnius yra smerktinas elgesys, tačiau fizinė jėga sutramdant viešosios tvarkos pažeidėjus gali būti vienintelis būdas atstatyti tvarką. Aplinka gali būti – namai, šeima, darbovietė, susitikimas su klientu ir t.t.