Paskutinės pranešimo frazės. Mėgaujatės mintimi, kad dar kelios minutės ir galėsite lipti nuo scenos, kad pagaliau baigiate. Žvelgdamas į auditoriją dar pagalvojate, kad be reikalo taip jaudinotės. Viskas ne taip jau blogai pavyko. Tikrai nevertėjo tiek nerimauti ruošiantis šiam pranešimui. Bet neatsipalaiduokite per anksti. Jums liko dar vienas etapas – tai auditorijos klausimai.
Štai jūs kreipiatės į susirinkusiuosius prašydamas užduoti jums klausimus. Tai tarsi savotiškas testas. Auditorijoje įsivyrauja tyla. Jūs laukiate. Auditorija, tarsi, irgi kažko laukia. Na klausimų nebūna arba kai viskas aišku, arba kai nieko neaišku,- mėginate pajuokauti ir tuo gelbėti padėtį. Dar vienas kitas jūsų mėginimas ir kažkam iš auditorijos pasidaro gaila jūsų ir jis, tarsi, mesdamas gelbėjimosi ratą, užduoda jums klausimą... Tai gali reikšti, kad jūs prašovėte pro šalį ir greičiausiai pranešimas buvo apie tai, kas įdomu jums, bet ne apie tai, kas būtų įdomu, svarbu ir reikšminga jiems. Aišku gali būti ir kitų priežasčių. Tačiau pamąstyti yra apie ką.

Jei jums tenka kartas nuo karto kalbėti grupei žmonių, tikriausiai pastebėjote, kad jūsų pasisekimas priklauso nuo kelių dalykų. Kiek svarbi ir aktuali yra tema, kuria jus kalbate, susirinkusiems žmonėms. Ne mažiau svarbus dalykas yra ką ir kiek jūs išmanote kalbama tema. Kaip pasiruošėte šiam pranešimui. Kaip, kokia forma pateikiate informaciją. Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir tai, o kaip yra nusiteikusi auditorija, prieš kurią jūs stovite. Bepigu yra bendrauti su auditorija, kuri žvelgia į jus įsimylėjusiomis akimis, gaudo kiekvieną jūsų žodį ir tiki viskuo, ką jūs jei bepasakytumėte. Daug sunkiau prasimušti į klausytojų protus ir širdis, kai vienokios ar kitokios aplinkybės jus nubloškia į taip vadinamų „sunkių“ auditorijų glėbį. Geros auditorijos yra panašios viena į  kitą, sunkios auditorijos yra sunkios kiekviena savaip. Tad ir pasižiūrėkime su kokiomis sunkiomis auditorijomis gali jus suvesti likimas ir kaip vienu ar kitu atveju būtų tikslinga pasielgti.

Kokia ilga bebūtų kelionė, ji visada prasideda nuo pirmojo žingsnio. Tas tinka ir viešai kalbai. Kai pradedate kalbėti, tai derėtų daryti tokia seka.
Pasisveikinimas. Pasinaudokite galimybe šypsodamasis pasakyti susirinkusiems ,,Labas rytas". Tai parodys auditorijai, kad džiaugiatės būti čia, dabar ir su jais.
Prisistatymas. Pasisakykite, kas jūs, iš kur esate ir ką veikiate. Kodėl būtent jūs sakote šią kalbą? Auditorija tikrai tai nori žinoti. Parodykite, kad išmanote temą, apie kurią ruošiatės kalbėti.
Tema. Apie ką jūs ketinate kalbėti? Įžanga turi apibrėžti jūsų kalbos kontūrus. Tai gali būti nuo bendro jūsų idėjos apibūdinimo iki konkrečių jūsų kalbos teiginių pristatymo. Supažindinkite auditoriją su savo kalbos struktūra. Įžangoje galite pasakyti, kuo jiems gali būti vertinga tai, apie ką kalbėsite tuojau po jos. 

Kiekvienam vadovui dažniau ar rečiau tenka viešai pasisakyti. Kas yra susidūręs su šia situacija, puikiai prisimena būseną, kuri apima atsistojus prieš auditoriją – perdžiūva gerklė, pradeda drebėti keliai, veidą ir kaklą išmuša raudonis, širdis lyg nuo grandinės nutrūkusi daužosi krūtinėje, iš galvos tarsi viskas išgaruoja ir tik vienintelė mintis kala smilkiniuose – „kad tik greičiau pasibaigtų tas košmaras!“ Graudžiausia tai, kad valandų skaičius, kurį praleidžiate prieš auditoriją, ką tik aprašytą būseną, regis, mažai teįtakoja. Kažkiek sakant viešas kalbas, aišku, gelbsti užrašai, kuriuos dažnas vadovas pasiruošia iš anksto.
Neklausykite tų, kurie primygtinai patarinėja atsisakyti užrašų idėjos ir pasikliauti vien tik improvizacija. Esa, tik ekspromtu pasakyta kalba yra gera kalba. Jei vieši pasisakymai nėra jūsų pragyvenimo šaltinis ir naudojimasis užrašais suteikia jums žemės po kojomis jausmą, naudokitės užrašais į sveikatą.
Toliau bus keletas patarimų – o kaip gi reikėtų tuos užrašus tinkamai paruošti.

Gebėjimas perteikti savo mintis suprantamai ir įtikinamai yra vienas svarbiausių įgūdžių. Nuo neatmenamų laikų žmonės sakė viešas kalbas, kad įkvėptų, įtikintų ir darytų įtaką vieni kitiems. Mokėjimas reikšti mintis gali padėti gauti gerą darbą, paaukštinimą tarnyboje, išsikovoti pagarbą. Jei norite gyvenime gauti tai, ko trokštate, turite pateikti save efektingai, patikimai ir įtikinamai. Informacijos amžiuje kalbų sakymo įgūdžiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.
Paradoksalu, bet nors kasdieniame gyvenime mes esame iškalbingi, įdomūs žmonės, bent jau savo draugams ir artimiesiems, tai kada mums tenka viešai kalbėti oficialioje aplinkoje, - kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi.
Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis viešai kalbai?
Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Kai kurie didžiųjų oratorių istorijos tam yra puikiausias pavyzdys. Demostenas, garsusis senovės graikų oratorius, buvo drovus, mikčiojantis intravertas. Jis išmoko kalbėti, treniruodamasis su akmenukais burnoje.