![]() Kokia ilga bebūtų kelionė, ji visada prasideda nuo pirmojo žingsnio. Tas tinka ir viešai kalbai. Kai pradedate kalbėti, tai derėtų daryti tokia seka. Pasisveikinimas. Pasinaudokite galimybe šypsodamasis pasakyti susirinkusiems ,,Labas rytas". Tai parodys auditorijai, kad džiaugiatės būti čia, dabar ir su jais. Prisistatymas. Pasisakykite, kas jūs, iš kur esate ir ką veikiate. Kodėl būtent jūs sakote šią kalbą? Auditorija tikrai tai nori žinoti. Parodykite, kad išmanote temą, apie kurią ruošiatės kalbėti. Tema. Apie ką jūs ketinate kalbėti? Įžanga turi apibrėžti jūsų kalbos kontūrus. Tai gali būti nuo bendro jūsų idėjos apibūdinimo iki konkrečių jūsų kalbos teiginių pristatymo. Supažindinkite auditoriją su savo kalbos struktūra. Įžangoje galite pasakyti, kuo jiems gali būti vertinga tai, apie ką kalbėsite tuojau po jos. Laikas. Praneškite, kiek truks Jūsų pasirodymas. Kada ketinate baigti.
Klausimai. Informuokite auditoriją, kada ir kokia tvarka jie galės užduoti jums klausimus. Geri ir nelabai geri būdai pradėti viešai kalbai Ką besakytumėte įžangoje, jūsų tikslas yra tas pat - jūs norite publikai padaryti gerą įspūdį. Jūs norite, kad jie sutelktų dėmesį į jus ir gaudytų kiekvieną jūsų žodį. Kaip to pasiekti? Štai keletas patarimų kaip derėtų ir kaip nederėtų pradėti savo pasisakymą. Nesakykite, jog esate nepasirengęs. Tai įžeidu. Nemanykite, jog tai, kad iš anksto įspėjate auditoriją, kad žinote savo kalbą esant ne kokią, pagerins jūsų įvaizdį. Jūs tik pasirodysite mulkis. Jei jau nepasiruošėte ir jums vis tiek reikia kalbėti, paprasčiausiai - kalbėkite. Kai pradedate nuo apgailestavimo, jie ima laukti kažko negero. Be to, apgailestavimas atkreipia dėmesį į kažką, ko auditorija kitaip gal nė nepastebėtų. Jei nepradėsite savo kalbos nuo atsiprašinėjimų, auditorija gali pamanyti, jog iš tiesų viskas tvarkoje. Na, o jei jie taip nepamanys? Visada spėsite pareikšti apgailestavimus vėliau. Nesigirkite, jog esate kalbėjęs ta pačia tema šimtus kartų kitoms auditorijoms. Kiekvienai grupei patinka atrodyti unikaliai. Leiskite auditorijai manyti, kad rengėte šią kalbą specialiai jiems. Neištempkite įžanginės pauzės iki begalybės. Kalbėtojas yra pristatomas. Auditorija šiltai jį sutinka. Kalbėtojas užlipa ant pakylos ir eina link tribūnos. Jis padeda ant tribūnos šūsnį popierių. Po to rausiasi, tvarkydamas savo užrašus. Žiūri į mikrofoną. Paskui derina jo aukštį. Užsideda akinius. Prisipila stiklinę vandens. Išgeria vandenį. Žiūri į jungiklį, kuris įjungia pakylos apšvietimą... Kokie jausmai pradeda kilti laukiantiems kalbos nesunku įsivaizduoti. Parodykite, kad pažįstate auditoriją ir pasakykite komplimentą. Auditorija visados lieka pamaloninta, jei jūs ką nors apie ją žinote. Tai parodo, jog jūs pasistengėte ją pažinti. Komplimentai turi būti nuoširdūs ir konkretūs. Pasistenkite, kad jūsų sakomi komplimentai nepavirstų liaupsėmis. ,,Koks malonumas būti šiandien čia su tokia puikia grupe. Iš tiesų, tai daugiau, nei malonumas - tai garbė. Ne visada tenka garbė kreiptis į mąstančius žmones, tokius kaip jūs. Ir vos pažvelgęs į jus aš galiu pasakyti, jog jūs esate labai inteligentiška, talentinga žmonių grupė. Jūs priklausote tam žmonių tipui, kuriais didžiuojasi visa tauta, ką ten tauta – Europa ..." Tokia įžanga nenorom pradeda asocijuotis su nutrintu švarku, skolintomis kelnėmis ir tikrai nesustiprina pasitikėjimo kalbančiuoju. Įtraukite auditoriją. Auditorija pradžioje kaip ir jūs – jaudinasi, nerimauja. Padėkite jai atsipalaiduoti. Užduokite klausimą, paklauskite jų nuomonės. Nepersistenkite įtraukdamas auditoriją. Nenorėkite, kad auditorija įsitrauktų iš karto. ,,Jūs, tamsta pirmoje eilėje. Koks jūsų vardas? Ar jūs gyvenate pačiame mieste? Ir kaipgi jūs užsidirbate pragyvenimui? Puiku. Puiku. Tai nuostabu. O jūs, toliau, galinėje eilėje. Ties praėjimu. Taip taip, jūs, ponia. Koks jūsų vardas?" Tai vargina. Žmonėms patinka būti klausytojais auditorijoje, nes jie gali išlikti anonimiškais. Jie nenori būti kamantinėjami kalbėtojo. Ir nenori atsakinėti į asmeninius klausimus tam, kuris dar nieko nepasakė apie save. Kartais yra gerai užduoti klausimą kažkam iš auditorijos - bet tik ne dabar. Iš pradžių užveskite juos. Leiskite jiems jus pažinti. Kitaip jus palaikys įkyruoliu ir tik suerzinsite auditoriją. Sąmojis. Žmonės mėgsta juoktis. Jei jūs galite papasakoti gerą sąmojį, turite savo rankose stiprų ginklą. Tačiau nepervertinkite to. Jei pradedate nuo sąmojo, būkite tikras, kad jis nukreiptas į tikslą ir nėra užgaulus - neskoningas, etninis, rasistinis ar seksistinis. Šiandiena. Bet kokį faktą apie dieną, kurią vyksta jūsų kalba, galite panaudoti jos pradžiai. Gal tai atostogos? Gal tai - žymaus žmogaus gimtadienis? Gal tai ta diena, kurią buvo padarytas pasaulinio masto atradimas? Pagaliau, ne tiek svarbu, kurį kalbos įžangos būdą pasirinksite, nesvarbu, kaip tai organizuosite, jūsų tikslas, kad sėdintys auditorijoje pagalvotų: ,,Jėga! Man būtinai reikia išklausyti likusią kalbos dalį".
0 Comments
Leave a Reply. |
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|