 Keliavo kartą du vienuoliai. Bekeliaudami jie priėjo sraunią upę. Vanduo upėje buvo skaidrus ir šaltas. Jokio tilto ar liepto nesimatė. Tad suradę brastą vienuoliai jau ketino keltis į kitą krantą. Tik staiga jie pamatė labai gražią moterį, kuri taip pat norėjo persikelti į kitą upės krantą, tačiau vis nesirįžo žengti į vandenį. Moteris pamatė vienuolius ir paprašė padėti jai persikelti per upę. Vyresnis vienuolis, netardamas nė žodžio, paėmė moterį ant rankų ir pernešė ją į kitą krantą. Antrasis, jaunesnis vienuolis, tiesiog netvėrė iš pykčio. Tuo kartu jis netarė nė žodžio, tačiau viduje visas tiesiog kunkuliavo. „Juk tai yra draudžiama! Šventosios knygos draudžia vienuoliams net prisiliesti prie moters. O jis ne tik kad prisilietė, jis nešė ją ant rankų!”
|
