Istorija apie du vienuolius.

Keliavo kartą du vienuoliai. Bekeliaudami jie priėjo sraunią upę. Vanduo upėje buvo skaidrus ir šaltas. Jokio tilto ar liepto nesimatė. Tad suradę brastą vienuoliai jau ketino keltis į kitą krantą. Tik staiga jie pamatė labai gražią moterį, kuri taip pat norėjo persikelti į kitą upės krantą, tačiau vis nesirįžo žengti į vandenį. Moteris pamatė vienuolius ir paprašė padėti jai persikelti per upę. Vyresnis vienuolis, netardamas nė žodžio, paėmė moterį ant rankų ir pernešė ją į kitą krantą. Antrasis, jaunesnis vienuolis, tiesiog netvėrė iš pykčio. Tuo kartu jis netarė nė žodžio, tačiau viduje visas tiesiog kunkuliavo. „Juk tai yra draudžiama! Šventosios knygos draudžia vienuoliams net prisiliesti prie moters. O jis ne tik kad prisilietė, jis nešė ją ant rankų!”

---

​Vienuoliai tęsė savo kelionę tylėdami, kol galiausiai saulei leidžiantis pasiekė vienuolyną.
Už vienuolyno vartų jaunesnysis vienuolis neištvėrė ir pratrūko:
-Aš taip daugiau negaliu. Aš privalau apie tai pranešti vyriausiajam broliui. Tai draudžiama. Tau negalima buvo taip pasielgti.
Antrasis vienuolis nustebęs tarė:
-Apie ką tu kalbi? Kas yra draudžiama ir kaip man negalima buvo pasielgti?
-Tu pamiršai? – nustebo jaunasis vienuolis. – Ten prie upės tu  gi nešei gražiąją moterį ant rankų!
Vyresnysis vienuolis nusijuokė ir tarė:
-Ten prie upės aš pernešiau moterį per srovę ir tą pačią akimirką paleidau. Tu gi ją ir dabar vis dar neši.