Šiuolaikinis koučingas vis dažniau peržengia vien tik racionalaus pokalbio ribas. Nors aiškūs tikslai, struktūruoti klausimai ir loginė refleksija išlieka svarbūs, praktika rodo, kad ne visos kliento patirtys, vidiniai konfliktai ar giluminiai įsitikinimai lengvai pasiekiami per protą. Ypač tada, kai žmogus pats dar „nežino, ką jaučia“, kai jam sunku rasti tinkamus žodžius arba kai protas nuolat sugrąžina prie tų pačių paaiškinimų, neleidžiančių judėti į priekį.
Būtent tokiose situacijose koučinge gali būti pasitelkiamos metaforos, vaizduotė ir asociacijos. Metaforinės asociatyvinės kortelės tampa savotišku tiltu tarp kliento vidinio pasaulio ir sąmoningo suvokimo. Jos leidžia apeiti įprastus mąstymo šablonus, sumažinti vidinį pasipriešinimą ir atverti erdvę netikėtoms įžvalgoms. Ne todėl, kad kortelė „žino atsakymą“, o todėl, kad ji padeda klientui jį pamatyti pačiam.
Ši priemonė dažnai kelia tam tikrų klausimų pradedantiesiems specialistams ir net patyrusiems koučams. Ar tai vis dar koučingas, o ne psichoterapija? Kaip išlikti neutraliam, kai vaizdas sukelia stiprias emocijas? Kada kortelės padeda procesui, o kada gali tapti tik gražiu, paviršutinišku žaidimu? Šie klausimai natūralūs, nes metaforinės asociatyvinės kortelės reikalauja ne tik techninių žinių, bet ir brandžios koučerio asmenybės.
Toliau metaforines asociatyvines korteles nagrinėsime būtent koučingo kontekste – kaip vertingą papildančią priemonę. Dėmesį skirsime ne kortelių „reikšmėms“, o tam, kaip jos veikia kliento sąmoningumą, kokiose koučingo proceso stadijose jos naudingiausios ir kokių profesinių ribų svarbu laikytis. Tekstas skirtas koučingo specialistams ir visiems, kurie nori giliau suprasti, kaip vaizdinės metaforos gali praturtinti koučingo dialogą ir padėti klientui atrasti tai, kas jau yra jo viduje.

Koučinge dažnai kalbame apie dalykus, kuriuos sunku tiksliai pamatuoti – emocijas, pasitenkinimą, motyvaciją, pasitikėjimą savimi ar santykių kokybę. Šios sritys yra itin subjektyvios: vienam „gerai“ gali reikšti vos 6 balus iš dešimties, o kitam tas pats „gerai“ – jau 9. Čia slypi pavojus – koučeris ir klientas gali nesąmoningai kalbėti apie skirtingus dalykus, nors naudoja tuos pačius žodžius.
Būtent todėl koučinge plačiai naudojamas skalės metodas. Tai paprastas, bet galingas įrankis, kuris leidžia kiekybiškai išreikšti subjektyvią patirtį ir taip pagerinti kliento ir koučerio susikalbėjimo kokybę. Skalė (dažniausiai nuo 1 iki 10) tampa bendru matavimo įrankiu, kuris padeda „suvienodinti“ subjektyvias interpretacijas. Klientas įvardija, kurioje skalės vietoje yra šiandien, o koučeris gali užduoti klausimus, leidžiančius giliau tyrinėti pasirinkimą.
Šis metodas ypač vertingas, nes sujungia du skirtingus mąstymo pasaulius – subjektyvųjį ir objektyvesnį, kiekybinį. Skaičius tampa tarsi tiltu tarp jausmo ir racionalios analizės. Tai suteikia aiškumo, padeda pamatyti progresą, sukuria motyvaciją siekti pokyčių. Be to, skalės metodas leidžia pastebėti net ir mažus žingsnius į priekį – kartais skirtumas tarp „4“ ir „5“ būna labai reikšmingas kliento gyvenime.
Svarbu tai, kad skalės metodas nėra naudingas vien tik koučingo sesijose. Jis gali tapti kasdieniu savistabos įrankiu, padedančiu įsivertinti savo energijos lygį, stresą ar produktyvumą. Jį galima taikyti ir profesinėje veikloje – vadovai gali greitai įvertinti komandos nuotaikas, įsitraukimą ar pasirengimą projektui. Net ir santykiuose skalė padeda pasakyti tai, ką kartais sunku išreikšti žodžiais: „Šiandien mūsų bendravimą vertinčiau aštuoniais balais, nes jaučiuosi labiau suprastas.

Koučingas smelkiasi į daugelį gyvenimo sričių. Nieko nestebina koučingo naudojimas sprendžiant asmeninio pobūdžio klausimus ar  koučingo taikymas vadyboje.
Dar viena praktinio koučingo pritaikymo sritis yra pardavimai, ypač dideli pardavimai.
Puiki koučingo filosofijos ir metodologijos taikymo pardavimuose iliustracija yra SPIN metodas. Neil Rackham, SPIN metodo autorius, niekur savo knygose nenaudoja koučingo termino. Devintasis praeito amžiaus dešimtmetis, kai SPIN atėjo į pardavimus, buvo ir paties koučingo kaip metodo susiformavimo laikotarpis. Galima drąsiai teigti, kad tas perversmas, kurį sporte, o paskui versle ir daugelyje kitų žmogui reikšmingų sričių padarė koučingo “klausimų” filosofija, analogišką perversmą tik pardavimuose padarė SPIN “klausimai”.
Neil Rackham – visame pasaulyje žinomas pardavimų ir marketingo tyrinėtojas, lektorius, kelių visame pasaulyje populiarių knygų autorius, daugelio garsių kompanijų konsultantas. Jo knygos išverstos į  50 pasaulio kalbų. 2008 metais pasirodė jo pirmoji knyga ir lietuvių kalba – “SPIN pardavimai. Pardavimo sėkmės receptas."

Paprastai koučingas apibrėžiamas kaip pokalbis, kurio metu specialistas klausimų pagalba padeda klientui geriau suprasti nagrinėjamą klausimą ir atrasti naujus sprendimo būdus. Tačiau koučingas nėra tik klausinėjimas. Koučingo specialistai naudoja įvairias psichologines technikas, kurios skirtos specifinių kliento klausimų sprendimui.
Kas gi yra tos technikos, kurias specialistai naudoja pokalbio metu? Technika tai - procedūra, turinti tam tikrą aiškiai apibrėžtų veiksmų algoritmą, kuriuo vadovaujantis klientas išsprendžia vieną ar kitą specifinį uždavinį.
Viena iš populiariausių koučingo technikų yra Balanso ratas. Jos autoriumi yra laikoma Merilin Atkinson, Eriksono universiteto steigėja. Balanso rato technika padeda klientui tuomet, kai yra būtina įvertinti savo veiklos prioritetus. Tipinė situacija – “yra daug dalykų, kuriuos turėčiau daryti, bet nežinau nuo ko pradėti”.

Vienas iš dalykų, kuo sėkmingi žmonės skiriasi nuo normalių žmonių yra gebėjimas formuluoti tikslus ir tuos tikslus siekti. Teisingai suformuluoti tikslai atitinka tam tikrus kriterijus. Šią kriterijų sistemą ir aprašo koučinge plačiai naudojamas S.M.A.R.T.E.F. modelis. Dabar tuos kriterijus ir apžvelgsime.
 
1.Specific (konkretus). Tikslas turėtų būti formuluojamas kiek įmanoma detaliau. Ką būtent mes norite pasiekti. Pavyzdžiui, jei pasakyti „aš noriu jaustis geriau“, tai mūsų sąmonei bus sunku suprasti, ką reiškia tas „geriau“. Kas tai – geresnė sveikata, geresnis namas, laimingesnis gyvenimas? Todėl yra svarbu savo tikslus formuluoti kiek įmanoma tiksliau. Kai aš pasieksiu tikslą aš matysiu ... girdėsiu ... jausiu ... darysiu ir t.t.

Bet koks sprendimas yra tiek teisingas, kiek jį priimdamas asmuo sugebėjo atsižvelgti į visus svarbiausius su šiuo sprendimu susijusius kintamuosius. Ypač tai yra aktualu žmonių tarpusavio santykiuose. Kiek mes savo elgesyje atsižvelgiame ne tik į savo, bet ir į kitų žmonių interesus. NLP siūlo trijų suvokimo pozicijų modelį, kuris leidžia ne tik suprasti šį fenomeną, bet ir lavinti savo gebėjimą pereiti iš vienos pozicijos į kitą.
Suaugę žmonės natūraliai turi gebėjimą, tarsi, išeiti už savo „aš“ ribų ir pasižiūrėti į situaciją kitų žmonių akimis. Buvo pastebėta, kad sąmoningas pasinaudojimas tokiu gebėjimu yra labai naudingas.
Trijų suvokimo pozicijų modelyje kalbama apie pirmąją, antrąją ir trečiąją suvokimo pozicijas. Tiesa, šio modelio vystytojai šiuo metu išskiria dar ketvirtąją, penktąją ir net šeštąją pozicijas. Detaliau išnagrinėsime pirmąsias tris, bet pasiaiškinsime, kas turima omenyje kalbant ir apie likusias. 

Šiuolaikinis pasaulis - tai aukštų technologijų pasaulis. Tai didžiulis gyvenimo tempas ir pokyčiai vejantys pokyčius. Kiekvieną dieną tenka priiminėti daug ir  įvairių sprendimų. Daugelis sprendimų savo forma yra pasirinkimas tarp dviejų ar daugiau alternatyvų. Pasirinkti A ar B variantą. Daryti ar nedaryti. Net delsimas pasirinkti irgi yra tam tikras sprendimas. Priimamų sprendimų kokybę lemia mūsų gyvenimiška patirtis, įpročiai,  kitų žmonių pavyzdžiai. Neteisingai priimti sprendimai mums atsirūgsta nepageidautinomis pasekmėmis ir tuomet graužiame nagus... o jei tik būčiau iš anksto žinojęs ir numatęs viską, kas gali nutikti, būčiau pasielgęs visiškai kitaip.
Sprendimų priėmimui palengvinti pasaulyje yra sukurta nemažai įvairių metodų ir technikų. Dekarto kvadrato technika – vienas iš tokių metodų. Mes net intuityviai ją ar jos tam tikrus elementus ir naudojame, net jei ir nesame nieko apie ją girdėję. Dekarto kvadrato technika plačiai naudojama koučingo sesijų metu. Tačiau ji taip pat sėkmingai gali būti naudojama ir individualiai pačiam sau.