Dekarto kvadrato metodas

Šiuolaikinis pasaulis - tai aukštų technologijų pasaulis. Tai didžiulis gyvenimo tempas ir pokyčiai vejantys pokyčius. Kiekvieną dieną tenka priiminėti daug ir  įvairių sprendimų. Daugelis sprendimų savo forma yra pasirinkimas tarp dviejų ar daugiau alternatyvų. Pasirinkti A ar B variantą. Daryti ar nedaryti. Net delsimas pasirinkti irgi yra tam tikras sprendimas. Priimamų sprendimų kokybę lemia mūsų gyvenimiška patirtis, įpročiai,  kitų žmonių pavyzdžiai. Neteisingai priimti sprendimai mums atsirūgsta nepageidautinomis pasekmėmis ir tuomet graužiame nagus... o jei tik būčiau iš anksto žinojęs ir numatęs viską, kas gali nutikti, būčiau pasielgęs visiškai kitaip.
Sprendimų priėmimui palengvinti pasaulyje yra sukurta nemažai įvairių metodų ir technikų. Dekarto kvadrato technika – vienas iš tokių metodų. Mes net intuityviai ją ar jos tam tikrus elementus ir naudojame, net jei ir nesame nieko apie ją girdėję. Dekarto kvadrato technika plačiai naudojama koučingo sesijų metu. Tačiau ji taip pat sėkmingai gali būti naudojama ir individualiai pačiam sau.

---

​Šios technikos autorius yra Rene Dekartas (1596 – 1650) - prancūzų filosofas, fiziologas, fizikas, mechanikas, matematikas, analitinės geometrijos pradininkas.
Kasdieniniame gyvenime net priiminėdami ir mums svarbius sprendimus paprastai mes atsižvelgiame tik į nedidelį kiekį mums svarbių kriterijų ir tokiu būdu  įstumiame patys save į savotišką aklavietę, iš kurios niekaip negali rasti išeities.
Dekarto metodas gali būti naudingas tiems, kas priima skubotus sprendimus ir paskui gailisi, kad neskyrė pakankamai laiko apgalvoti galimoms negatyvioms pasekmėms. Dekarto metodas taip pat pravers tuomet, kai žmogus delsia priimti sprendimą. Neatsitiktinai yra sakoma, kad geriau ne 100 % tobulas ir pavėluotas sprendimas, o savalaikis, kad ir nepats tobuliausias sprendimas.
Kaip pavyzdį galima paanalizuoti situaciją, kai žmogus ruošiasi rimtam profesinės veiklos pokyčiui. Tarkime, ruošiasi pereiti į naują darbovietę, užsiimti nuosavu verslu, ar tapti freelanceriu. Tačiau tuo pat metu vis neapsisprendžia ir nuolat yra paskendęs abejonėse. Jūs puikiai matote visus pliusus ir naudas perėjus prie naujos veiklos, bet neturite aiškaus supratimo, kaip iš tikrųjų viskas bus realybėje.
Naudojantis Dekarto kvadrato metodu galima į susiklosčiusią situaciją pasižiūrėti keturiais pjūviais ir tai dažnai leidžia atrasti tuos trūkstamus elementus, kurie susideda į ištisinį paveikslą.
 
Kaip naudotis Dekarto kvadrato metodu?
Iš esmės tai ir yra atsakymas į tuos keturis klausimus. Reikėtų paimti A4 formato popieriaus lapą ir rašymo priemonę. Popieriaus lapas dviem tiesėmis padalinamas į keturis laukus. Kiekvienas lauke bus įrašomi atsakymai į atitinkamą klausimą. Tai dabar ir pamėginsime padaryti su  mūsų pavyzdžiu apie profesinės veiklos pokytį.
Pirmasis Dekarto metodo lygis ir būtų susirašyti papunkčiui visus galimus atsakymus į kiekvieną iš keturių klausimų.
Štai tie ypatingi keturi klausimai:
1.Kas atsitiks, jei tai įvyks? (Kas gero yra tame, kad tai atsitiks?)
2.Kas atsitiks, jei tai neįvyks? (Kas gero yra tame, kad tai neatsitiks?)
3.Kas neatsitiks, jei tai įvyks? (Kas blogo yra tame, kad tai atsitiks?)
4.Kas neatsitiks, jei tai neįvyks? (Kas blogo yra tame, kad tai neatsitiks?)
 
1.Kas atsitiks, jei tai įvyks?
Klausimą, kad būtų aiškiau, dar galima būtų suformuluoti ir taip. Kokias aš gausiu naudas, jei aš išeisiu į naują darbą, kursiu verslą ir t.t.?

• Tai bus pirmas žingsnis mano svajonės įgyvendinimo link – pradėsiu užsiimti tuo, kas man iš tikrųjų patinka.
• Aš galėsiu pats spręsti, ką ir kaip turiu daryti.
• Mano pajamų lygis priklausys nuo mano pastangų ir sugebėjimų.
• Taip pademonstruosiu savo drąsą ir pakilsiu pats savo akyse.
• Tokiu būdu aš įrodysiu aplinkiniams, kad aš esu pasiryžęs rimtiems pokyčiams savo gyvenime.
• Tai sustiprins mano motyvaciją siekti gyvenime kažko naujo.
• Pagaliau pasibaigs dvejonės dėl tolimesnio kelio pasirinkimo.

 
2.Kas atsitiks, jei tai neįvyks?
Šį klausimą galime suprasti, kaip gilinimąsi į tai, kokie yra pliusai mano dabartinėje situacijoje. Kokios naudos būtų iš to, jei aš nieko nekeisčiau ir palikčiau viską, kaip yra.

• Man nereikės kardinaliai keisti įprasto susigulėjusio gyvenimo būdo.
• Nereikėtų stresuoti dėl to, kad tektų mokytis naujų dalykų, kurie man gali dar ir nepavyksti.
• Galėčiau ramiai ilsėtis per savo savaitgalius ir atostogas.
• Man nereikėtų niekam aiškintis ir teisintis.
• Turėčiau daugiau laiko pagalvoti, kaip ateityje galėčiau tai įgyvendinti.
• Galėčiau tiesiog pasimėgauti fantazijomis apie tai, kaip užsiimu tuo, kas man patinka.

 
3.Kas neatsitiks, jei tai įvyks?
Atsakymai į šį klausimą leidžia mums įvertinti tuos minusus, jei aš ryžčiausi pokyčiams. Tam tikra prasme, tai - kaina, kurią turėčiau sumokėti, jei nuspręsčiau imtis pokyčių. Jau negalėsiu gyventi tokio gyvenimo, prie kurio pripratau per tiek metų.

• Jau negalėčiau delsti ir nukėlinėti sprendimų ieškodamas naujų galimybių.
• Jau negalėčiau turėti įprasto man poilsio savaitgaliais ir per atostogas.
• Neturėčiau laiko betiksliam nors ir maloniam laiko leidimui.
• Neturėčiau tiek laiko bendrauti su dabartiniais kolegomis ir negalėčiau lankytis įmonės vakarėliuose.
• Nebeliktų dabartinio aplinkinių požiūrio į mane.

 
4.Kas neatsitiks, jei tai neįvyks?
Čia ieškome minusų, kurie būtų jei nieko nekeisčiau savo gyvenime.

• Taip ir likčiau neįgyvendinęs savo svajonės – užsidirbti ir užsiimti tuo, kas man iš tikrųjų patinka.
• Negalėčiau būti savarankiškas, pats spręsti ką ir kaip reikėtų daryti.
• Negalėčiau įtakoti savo pajamų dydžio.
• Kristų mano savivertė, nes tokiu būdu parodyčiau, kad aš bijau siekti permainų savo gyvenime.
• Niekas (tame tarpe ir aš) netikėtų mano ketinimų keisti savo gyvenimą rimtumu.
• Taip ir neatsirastų motyvacija siekti savo gyvenime kažko daugiau.
• Taip ir likčiau kamuojamas abejonių, kad vis dar nepriėmiau sprendimo ir nesiryžau pokyčiams.

 
Dabar galima paklausti savęs, kaip dabar atrodo pasirinkimas. Daliai žmonių, ypač jei tai buvo daroma pirmą kartą, gali suveikti akių atsivėrimo efektas ir jie pasakys, taip man jau yra aišku, kokį priimsiu sprendimą. Dalis žmonių gali pasakyti, kad priešingai – pasirinkti yra dar sudėtingiau. Tuomet einame į gilesnius Dekarto kvadrato metodo lygius.
Galima paprašyti tiesiog mechaniškai susumuoti kryžminiuose laukuose esančias sumas. Kiek naudų yra jei darysiu plius kiek praradimų yra jei nedarysiu. Taip pat susumuojam kiek naudų yra jei nedarysiu su minusais, jei darysiu. Šių sumų palyginimas gali duoti papildomos informacijos apsisprendimui.
Dar viena galimybė, kuria galima pasinaudoti – suteikti kiekvienam iš kriterijų svorio koeficientą. Nes akivaizdu, kad vieni kriterijai gali būti reikšmingesni už kitus.
Dar koučingo sesijų metu padėdavo tai, kad paprašydavau įvardinti, koks pavyzdžiui vienos alternatyvos yra didžiausias trūkumas ir kaip jį galima būtų įveikti ir atitinkamai - koks kitos alternatyvos didžiausias trūkumas ir kaip jį galima būtų įveikti.
Dar galima panaudoti pagilintą pasirinkimo kriterijų būdą. Šiuo atveju prašome, kad žmogus į kiekvieną iš keturių klausimų dar prirašytų po penkis – septynis galimus kriterijus. Šie kriterijai gali būti pateikti smegenų šturmo principu. Tai yra, kritiškai nevertinant jų pagrįstumo. Gali gimti netikėtų minčių ir įžvalgų. Gali būti, kad net ir po šių priemonių panaudojimo žmogus nepajunta persveriant kurios nors pozicijos. Vadinasi, tai dėl ko pasirenkant vieną variantą tenka atsisakyti atsisakant antrojo varianto yra žmogui iš tikrųjų svarbu.
Tuomet panaudojamas dar viena priemonė – C varianto paieška. Jei negalime pasirinkti tarp A ir B varianto tuomet prisimename, kokius pagrindinius poreikius patenkina A variantas? Ir mėginame įvertinti, kokie gali būti A1, A2, A3, A4 ir t.t. variantai, kurie gali patenkinti mums svarbius poreikius. Tą patį padarome ir su B alternatyva. Kokie čia galimi B1, B2, B3, B4 ir t.t. variantai. Ir dabar žmogus turi rinktis ne iš dviejų variantų (A ir B) bet gal būt iš dvidešimt dviejų. Šiuo atveju tikimybė atrasti abi poreikių grupes tenkinantį variantą C žinoma yra kur kas didesnė. Ir dabar jau bent devyniais atvejais iš dešimties klientui pavyksta atrasti jam daugiau ar mažiau tinkantį sprendimą.
 
Dekarto kvadratą galima taikyti ne tik profesinėje veikloje, bet ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje.
Svarbu tik atliekant užduoti atsakymus žymėtis raštu popieriaus lape. Tai palengvins dėmesio lauke išlaikyti kur kas didesnį kiekį kintamųjų, kurie lemia sprendimo pasirinkimą.