Volto Disnėjaus publikos poreikių žinojimas ir sugebėjimas sujungti kūrybiškumą su komercija ir verslumu leido jam sukurti pramogų imperiją, kuri gyvuoja iki šiol.
Vienas iš V. Disnėjaus darbuotojų yra rašęs: „Iš tikrųjų egzistavo trys skirtingi Voltai. Jis buvo Svajotojas, Realistas ir Kritikas viename.“ Tai buvo V.Disnėjaus problemų sprendimo metodas bei idėjų sukūrimo ir įgyvendinimo strategija. Pats jis šį procesą vadini „imadženieringu“.
Disnėjaus studijoje buvo trys skirtingi kambariai – atskirai Svajotojui, Realistui ir Kritikui. Svajotojo kambaryje kabėjo paveikslai, piešiniai, plakatai. Visur tvyrojo kūrybinis chaosas. Kritikuoti šitame kambaryje buvo draudžiama – galima buvo tik svajoti. Realisto kambaryje kiekvienas multiplikatorius turėjo atskirą stalą su visa reikalinga įranga tam, kad idėja pavirstų tikrove. Stalai kambaryje buvo išdėstyti taip, kad visi galėtų tarpusavyje bendrauti. Kritiko kambarys buvo maža patalpa po laiptais, kur buvo nagrinėjami ir kritikuojami eskizai.

Šiame straipsnyje bus pateiktos trys įsitikinimų keitimo technikos – “Senų įsitikinimų muziejus”, “Savęs priėmimas” ir “Devyni kvadratai”. Tai jau klasika tapusios technikos. Internete galima rasti įvairių jų modifikacijų. Tad čia pateiktas technikas priimkite, kaip vieną iš jų galimų versijų.
 
Technika “Senų įsitikinimų muziejus”
 
Senų įsitikinimų muziejus, klasikinė Robert Dilts pasiūlyta technika skirta ribojančių įsitikinimų keitimui. Technikos atlikimo algoritmas:
1.Mano ribojantys įsitikinimai.
Pagalvokime apie tikslą, kurio įgyvendinimą norėtumėte paspartinti.
Kaip suformuluotume įsitikinimus, kurie labiausiai blokuoja jūsų judėjimą tikslo įgyvendinimo link? Pavyzdžiui: Aš nesugebėsiu. Aš neturiu pakankamai patirties. Man trūksta reikiamų resursų.
Kuo šie įsitikinimai yra negeri? Kodėl jie stabdo jūsų judėjimą link tikslo?
2.Mano palaikantys įsitikinimai.
Dabar pagalvokime, kuo galima būtų pakeisti šiuos įsitikinimus. Pageidautina, kad naujas įsitikinimas būtų suformuluotas pozityvia forma. Pavyzdžiui: Aš sugebėsiu. Aš turiu pakankamai patirties. Aš turiu visus reikiamus resursus arba žinau iš kur juos galėčiau gauti.

Kas yra Naujas NLP kodas
 
Naujasis NLP kodas (NK NLP) atsirado 1983 metais, praėjus maždaug dešimčiai metų po paties NLP atsiradimo. Naujasis NLP kodas neišsivystė kaip savarankiška kryptis, nors atskiri jo elementai dažnai pristatomi tiek NLP Praktiko, tiek NLP Meistro kursuose. Taip atsitiko veikiausiai todėl, kad NLP “vartotojai” NLP daugiau suvokia kaip instrumentą skirtą naudoti pirmiausia kitų žmonių atžvilgiu.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje klasikinio NLP kūrėjai Ričardas Bandleris ir Džonas Grinderis pastebėjo, kad žmonės, sėkmingai NLP pagalba sprendžiantys kitų žmonių problemas, minimaliai NLP naudoja savo pačių klausimų sprendimui. Tai paskatino NLP kūrėjus peržiūrėti jų sukurtą NLP sistemą. Prie šito prisidėjo dar ir tai, kad Ričardo ir Džono keliai tuo metu išsiskyrė ir jie pajudėjo skirtingomis kryptimis. Ilgainiui Ričardas Bandleris sukūrė DHL (Desing of Human Engineering), o Džonas Grinderis kartu su Džudit Delozje - Naująjį NLP kodą.  Naujasis NLP kodas kaip tik ir fokusavosi į savo problemų ir uždavinių sprendimą.

​Baimė yra psichologinis mechanizmas, vaidinantis žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį. Baimė apsaugo mus tose situacijose, kur mes galime elgtis nepamatuotai rizikingai savo sveikatos ar net gyvybės atžvilgiu. Baimė užmegzti naujus santykius apsaugo mus nuo naujo nusivylimo. Baimė išeiti ir kalbėti viešai apsaugo mūsų savivertę nuo neapsikvailinimo. Baimė eiti neapšviestu skersgatviu vėlai vakare apsaugo nuo užpuolimo ar apiplėšimo. Pagal intensyvumo skalę žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką. Tačiau kartais žmonėms šis psichologinis mechanizmas “sutrinka” ir baimė gali reikštis neadekvačiai. Gali būti hiperbolizuota, nepamatuotai didelė atliekamai funkcijai. Tuomet tokį sutrikimą vadiname fobija.
Fobija yra neįveikiama baimė. Būsena, kuriai būdinga nemotyvuota baimė. Fobinė reakcija yra puikus momentinio išmokimo pavyzdys. Ją galima apibūdinti, kaip greitą stabilaus inkaro susikūrimą. Pamačiau vorą – išsigandau – dabar gąsdinuosi kiekvieną kartą.

Žmogaus asmenybė yra sudėtinga, prieštaringa ir įvairiaplanė sistema ir todėl yra nelengva šią sistemą. Asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija yra vienas iš tokių aprašymo pavyzdžių. Įvairios psichologinės teorijos nuo seno naudojo asmenybės dalių koncepciją. Zigmundas Froidas psichoanalizės teorijoje kalba apie Id, Ego ir Super Ego dalis. Ego dalį jis apibūdino, kaip priimančią sprendimus, mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar. Id – tai mūsų pasąmonėje glūdinti dalis. Tai mūsų libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams. Super Ego – tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje. Ego tokiu būdu yra savotiška arena, kurioje susitinka ID ir Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja tarp Id ir Super Ego.
Kitas psichologas panaudojęs asmenybės dalių koncepciją yra Erikas Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją. E. Berne teigė, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės. Tai Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas ar kitas. Vėliau Berne šią sistemą dar labiau detalizavo.