![]() Kiekvienam vadovui dažniau ar rečiau tenka viešai pasisakyti. Kas yra susidūręs su šia situacija, puikiai prisimena būseną, kuri apima atsistojus prieš auditoriją – perdžiūva gerklė, pradeda drebėti keliai, veidą ir kaklą išmuša raudonis, širdis lyg nuo grandinės nutrūkusi daužosi krūtinėje, iš galvos tarsi viskas išgaruoja ir tik vienintelė mintis kala smilkiniuose – „kad tik greičiau pasibaigtų tas košmaras!“ Graudžiausia tai, kad valandų skaičius, kurį praleidžiate prieš auditoriją, ką tik aprašytą būseną, regis, mažai teįtakoja. Kažkiek sakant viešas kalbas, aišku, gelbsti užrašai, kuriuos dažnas vadovas pasiruošia iš anksto. Neklausykite tų, kurie primygtinai patarinėja atsisakyti užrašų idėjos ir pasikliauti vien tik improvizacija. Esa, tik ekspromtu pasakyta kalba yra gera kalba. Jei vieši pasisakymai nėra jūsų pragyvenimo šaltinis ir naudojimasis užrašais suteikia jums žemės po kojomis jausmą, naudokitės užrašais į sveikatą. Toliau bus keletas patarimų – o kaip gi reikėtų tuos užrašus tinkamai paruošti. Nenaudokite prasto popieriaus. Jūs turbūt nenorite, kad puslapiai plyštų ir glamžytųsi, kai tik juos paliečiate. Kad išvengtumėte šios problemos, naudokite kiek storesnį nei paprastai popierių.
Naudokite didesnį nei paprastai šriftą. Naudokite pakankamai didelį šriftą, kad galėtumėte įskaityti žodžius, kol užrašai yra ant tribūnos, o jūs - pakėlęs galvą. Tada žodžius lengviau perskaityti. Nedarykite užrašų vien didžiosiomis raidėmis – tai tikrai nepalengvina skaitymo. Naudokite didelius tarpus popieriaus lape. Dvigubinkite ir trigubinkite tarpus tarp eilučių, kad užrašus būtų lengviau perskaityti. Palikite dideles paraštes puslapio viršuje ir šonuose, kad turėtumėte vietos susirašyti pastabas. Palikite apatinį ketvirtį puslapio tuščią. Šios priemonės padės užsitikrinti, kad jums nereiks per dažnai nuleisti galvos skaitant. Auditorijai visgi mieliau yra žiūrėti į jūsų veidą nei į viršūgalvį. Neperskelkite minties eilutės ar puslapio gale. Gal naudojate statistinius duomenis? Gal keliate žodį ar frazę į kitą eilutę? O gal sakote kieno nors vardą? Kiekvieną iš šių dalykų laikykite toje pačioje eilutėje. Jei jūs perkelsite juos į kitą eilutę, padidinsite tikimybę perskaityti juos blogai. Analogiškai, baikite puslapį pilnu sakiniu. Jei sakinio dalis pereina į kitą puslapį, jums teks daryti pauzę, verčiant puslapius. Tokios pauzės sudaro įspūdį - tarsi būtumėte pamiršęs, apie ką kalbate pačiame minties viduryje. Naudokite tiktai vieną lapo pusę. Jei kažkuriose situacijose ir reikia taupyti popierių, tai viešos kalbos užrašų ruošimas tikrai nėra ta situacija. Yra tik viena išimtis. Jei galite sutalpinti visą savo pasisakymą į vieną popieriaus lapą, panaudojęs abi jo puses, taip ir darykite. Pažymėkite prasminius akcentus. Sudėliokite ženklus, kur norėtumėte pauzės ar akcento. Pažymėkite bet kokias kitas specialias nuorodas ir sutartinius ženklus. Pažymėkite vietas, kur ketinate rodyti skaidrę ar pateikti kokį pavyzdį. Nepermarginkite užrašų. Tik neužsižaiskite su specialiu žymėjimu. Pernelyg detalus žymėjimas panašus į elgesį, kuomet besimokant iš vadovėlio, jame pasibraukiamas vos ne kiekvienas sakinys. Kas gi svarbu? Tiktai tai, kas liko nepabraukta? Jei žymėjimui naudojate spalvas, nenaudokite jų per daug. Jūs gi nenorite, kad jūsų užrašai pavirstų spalvota vėduokle. Jei naudojate tiktai vieną spalvą savo užrašams paryškinti, pabandykite rožinę vietoj geltonos. Kodėl? Rožinė spalva daug lengvesnė jūsų akims, nes ji nesukelia tiek daug atspindžių, kaip geltona. Numeruokite kiekvieną puslapį. Viršutinis dešinysis kampas yra tam tinkamiausia vieta. Nesusekite puslapių į krūvą. Taip padaręs galite po to sunkiai atskirti puslapius skaitydamas. Juk nenorite versti puslapių atgal. Norite nuimti viršutinį puslapį nuo visos šūsnies, kad pamatytumėte kitą. O dabar keletas patarimų kaip naudotis jau paruoštais užrašais. Kalbos iš užrašų skaitymo gudrybė yra ta, kad atrodytumėte, tarsi neskaitote jos. Tai reiškia akių kontakto užmezgimą. Kuo labiau galite atitraukti savo akis nuo puslapio ir nukreipti žvilgsnį į auditoriją, tuo geriau. Įsiskaitykite į savo užrašais tiek, kad jums nereikėtų žiūrėti į juos kaskart, kai norite pasakyti žodį. Toks susipažinimas leis jums geriau išlaikyti pokalbio iliuziją. Pasipraktikuokite skaityti užrašus balsu. Palyginkite savo užrašų skaitymą, kai balsiai skaitote juos pirmą kartą ir kai skaitote ketvirtą kartą. Jūsų kalbėjimas tampa tolygesnis. Jums geriau pažįstami žodžiai. Jūs galite daugiau ar mažiau susitelkti ties auditorija. Jūsų sakiniai turi būti kuo trumpesni. Kiekvieno sakinio pabaigoje žvilgtelkite į auditoriją. Kuo trumpesni sakiniai, tuo daugiau kartų galėsite žvilgtelti į savo klausytojus. Žiūrėkite į auditoriją, kai sakote paskutinius tris ar keturis sakinio žodžius ir po to sekundei sulaikykite savo žvilgsnį. Blogiausias dalykas, kurį tik galite padaryti, - tai pažvelgti į sekančią eilutę užrašuose kiek per greitai. Tai sumenkina sakinį, kurį ką tik pasakėte. Comments are closed.
|
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|