Neurologinių lygių modelis.

​Neurologinių lygių (NL) modelį tokiu pavidalu, kokiu mes jį  žinome dabar sukūrė Robert Dilts. Šis modelis dabar plačiai yra žinomas ir taikomas ir už NLP ribų. Apie jį kalbama koučingo, konsultavimo, psichoterapijos ir kitų taikomosios psichologijos sričių kontekste.
Kur slypi tokio šio modelio populiarumo paslaptis? Jis leidžia suprasti, kokiu būdu žmogus struktūruoja savo patirtį. Modelį sudaro šeši horizontaliai išdėstyti lygiai, paprastai vaizduojami piramidės forma. Apžvelkime kiekvieną lygį detaliau. 
Aplinka. Tai Neurologinių lygių piramidės pagrindas. Tai vieta ir laikas, kur ir kada kažkas vyksta. Šis lygis turimas omenyje, kai užduodame klausimus “kur?” ir “kada”? 
​Bet kokią žmogaus veiklą yra prasmė analizuoti tik atsižvelgdami į kontekstą arba aplinkybes, kur ir kada tai vyko. Tas pats elgesys vienomis aplinkybėmis gali būti sveikintinas ir gal net vienintelis įmanomas, kai tuo tarpu kitomis aplinkybėmis – netoleruotinas ir neleistinas. Fizinės jėgos panaudojimas prieš silpnesnius yra smerktinas elgesys, tačiau fizinė jėga sutramdant viešosios tvarkos pažeidėjus gali būti vienintelis būdas atstatyti tvarką. Aplinka gali būti – namai, šeima, darbovietė, susitikimas su klientu ir t.t.

---

Elgesys. Čia mes atsakome į klausimą “ką aš darau?”, “kaip aš elgiuosi?”. Jei aš esu vadovas, galimi atsakymai – susitinku su savo darbuotojais, duodu jiems nurodymus, kalbuosi apie keliamus tikslus, išklausau jų nuomones. Tai vienintelis lygis, kuriame mes tiesiogiai galime atpažinti visus kitus NL piramidės lygius – tiek gebėjimus, tiek įsitikinimus, tiek vertybes. Todėl ir pokyčiai šiame lygyje yra esminis kriterijus, liudijantis, kad įvyko tam tikras pokytis ar transformacija.
Gebėjimai. Dar aukštesnis lygis. Ką aš sugebu? Ką aš moku? Kokius aš turiu įgūdžius. Čia kalbame apie gebėjimus, kurie leidžia vykdyti tam tikrą veiklą tam tikrose situacijose. Šį lygį reprezentuotų klausimas – “Kaip?”. Tarp gebėjimų ir elgesio yra tamprus ryšys. Gebėjimai apsprendžia, ką ir kur aš darau ir ko nedarau. Jei mano komunikaciniai gebėjimai nėra mano stiprioji pusė, natūralu, kad aš vengsiu veiklų, kurios reikalauja komunikacijos. Nors egzistuoja ir atvirkštinis ryšys. Kai išeidami iš komforto zonos, mes kryptingai darome tai, ko nemokame, kad tokiu būdu ir įgautume reikiamus įgūdžius.
Įsitikinimai. Šiame lygyje esminis klausimas “Kodėl?” Tai įsitikinimų, principų ir vertybių lygis. Kas man yra svarbu. Kodėl (dėl ko) aš kažką apskritai darau. Pažindamas savo įsitikinimus žmogus įgauna galimybę tuos įsitikinimus keisti. Tie įsitikinimai gali būti palaikantis ir skatinantys augti ir gali būti ribojantys. Viskas priklauso nuo manęs. Nuo manęs niekas nepriklauso. Tik apgaudinėdamas ir manipuliuodamas gali kažko pasiekti šiame gyvenime. Pasitikėdamas kitais žmonėmis pasieksi daugiau nei nepasitikėdamas.
Identiškumas. Esminis klausimas – “kas aš esu?” Kuo aš save laikau? Kuo mane laiko kiti? Su kokiais vaidmenimis save sutapatinu – Besidžiaugiantis gyvenimu, Tyrinėtojas, Eksperimentuotojas, Verslininkas, Mokytojas, Mama ir t.t. Vaidmenų gali būti keletas. Vienas ar keli vaidmenys gali būti dominuojantys, kiti – antraeiliai.
Misija. Aukščiausias neurologinis lygis. Tai mano laikysena gyvenimo atžvilgiu. Šiame lygyje mes galvojame apie gyvenimo prasmę ir apie mūsų misiją šiame pasaulyje. Dėl ko aš gyvenu? Ką aš norėčiau po savęs palikti šiame gyvenime. Į šį lygį mes nepakylame kiekvieną dieną. Tai yra ypatingi mūsų gyvenimo momentai, kai mes mėginame tarsi nuo kalno viršūnės pasižiūrėti į tai, kas jau praeityje ir į tai, kas dar laukia.
Pirmą kartą į šį lygį mes pakylame paauglystėje, kai staiga suvokiame (neretai tai atsitinka po artimo žmogaus ar giminaičio mirties), kad mūsų gyvenimas nėra begalinis, kad mes negyvensime amžinai, kad mes kada nors, nors ir labai negreitai bes visgi taip pat numirsime. Tuomet pirmą kartą susimąstome, o kokia mano gyvenimo prasmė, dėl ko aš gyvenu. Kitas kartas kada mes prisiliečiame prie šio lygio yra tuomet, kai atsiranda šeima. Kai mano gyvenime atsiranda kiti žmonės, už kuriuos aš taip pat tampu atsakingas. Tai reikšmingas momentas, kai mes pasikoreguojame mūsų gyvenimo prioritetus. Ypač tai ryškiai pasireiškia moterims. Sekantis kritinis taškas (jį labiau išgyvena vyrai) vidurio amžiaus krizė. Kai staiga pradedama suvokti, kad liko gyventi tiek, kiek tu jau nugyvenai.  Dar vienas laikotarpis, kai žmogus susimąsto apie misiją – senatvė ir sveikatos problemos.
O dabar galime pasižiūrėti, kokią praktinę naudą gali mums duoti šio modelio žinojimas. Beje įdomu pastebėti, kad neurologinių lygių modelis gali būti sėkmingai taikomas tiek individui, tiek ir organizacijai.
Pasižiūrėkime, kaip šis modelis pasireiškia profesinėje veikloje. Imkime kad ir pardavimų vadybininko atvejį. Vadovą gali netenkinti jo darbuotojo pardavimų rezultatai. Ką reikėtų daryti? Problema gali būti Aplinkos lygyje. Tokiais atvejais yra sakoma jis yra ne savo vietoje. Iš tikrųjų jis dirba su nepaklausiu produktu. Jam priskirti klientai iš tikrųjų yra nemokūs. Apmokėjimo sistema yra neskatinanti veikti ir pardavinėti. Sutvarkius šiuos klausimus, galime tikėtis vadybininko darbo rezultatų pagerėjimo. Tačiau išsprendus šiuos klausimus, rezultatai kad ir pakilo, bet vis tiek netenkina vadovo. Dabar kaip potencialų pokyčių šaltinį galima panagrinėti elgesio lygį. Jei su aplinka viskas tvarkoje, gali būti, kad vadybininkas daro ne visiškai tai, ką reikėtų daryti. Pavyzdžiui remiantis Pareto dėsniu  80 procentų savo laiko skiria ne 20 procentų efektyviausių veiklų, o aštuoniasdešimtukui, kuris duoda dvidešimt procentų rezultato. Nesusitikinėja su klientais, nerengia komercinių pasiūlymų. Jei vadovas sugebės subalansuoti vadybininko veiklą ir paaiškins kokiomis veiklomis jis turėtų užsiimti neišvengiamai vadybininko rezultatas pagerės. Kitas laiptelis rezultatų gerinimui yra Įgūdžių ir gebėjimų lygis. Jei vadybininkas daro tai ką reikia, svarbu, kad ir darytų jis taip, kaip reikia. Svarbu ne tik susitikinėti su klientais, bet ir mokėti užmegzti su klientu pasitikėjimu grįstą kontaktą, mokėti išsiaiškinti kliento poreikius, mokėti argumentuotai pateikti pasiūlymą, mokėti atsakyti į kliento išsakomus prieštaravimus.
Rezultatas neabejotinai pagerės. Kitas resursas augimui yra nuostatos, vertybės ir įsitikinimai arba tiesiog vadybininko požiūris į tai, kuo jis užsiima, požiūris į įmonę ir produktus, kuriais prekiauja, požiūris į klientus, konkurentus, kolegas ir vadovą. Pagaliau požiūris į patį save. Dar vienas laiptelis tobulėjimui – kiek mano kaip vadybininko veikla derinasi su mano gyvenimo Misija. Tie, kurie net ir šiame lygyje sugeba atrasti balansą tarp profesinių tikslų ir svarbiausių gyvenimo interesų ne tik kad pasiekia puikių rezultatų, bet ir jaučia pasitenkinimą šia veikla.
 
Pasivaikščiojimo Neurologiniais lygiais technika
Praktiškai bet kuriame NLP Praktiko kurse dalyviai turi galimybę susipažinti su vienokia ar kitokia technika, kur naudojamas Neurologinių lygių modelis.
Viena iš veiksmingų Neurologinių lygių technikų pritaikymo sričių yra darbas su savo tikslais.  Kartais mes sugebame gerai suformuluoti tikslus ir net parengti jų įgyvendinimo strategiją, bet vis tiek kažkas tarsi stringa pradėjus juos įgyvendinti. Ilgainiui paaiškėja, kad tai “ne mūsų tikslai”. Tad pasitikrinimui, kiek išsikelti tikslai yra mūsų būna naudinga “pasivaikščioti” neurologiniais lygiais. Kaip atliekama ši technika?
Operatorius ant lapelių surašo visų lygių pavadinimus (Aplinka, Elgesys, Sugebėjimai, Įsitikinimai, Identitetas, Misija). Šiuos lapelius kas pusmetris padeda ant grindų priešais klientą. Tai – erdviniai inkarai. Galima, žinoma, apsieiti ir be jų, bet judėdamas erdvėje žmogus lengviau sugeba persijungti į kitas psichines būsenas. Paklauskite tų, kas jau yra tai daręs ir jūsų abejonės išsisklaidys. Ši technika tinka tikslams, kurių įgyvendinimui gali prireikti nuo vienerių iki penkerių metų.
Operatorius prašo klientą apibūdinti keliais sakiniais savo tikslą. Kuo tau svarbus yra šio tikslo pasiekimas? Kada norėtum, kad tikslas būtų pasiektas?
Pasiruošimas technikos atlikimui baigtas.
Operatorius prašo klientą žengti žingsnį į priekį ir atsistoti ties lapeliu su užrašu “Aplinka”. Įsivaizduok, tarsi tikslas jau yra pasiektas. Koks vaizdinys tau iškyla prieš akis? Kur tu save matai? Kas vyksta aplinkui? Ką tu matai ir girdi?
Kai klientas detaliai apibūdina kur ir kada tai vyksta, operatorius prašo klientą žengti kitą žingsnį ir atsistoti ties kortele “Elgesys”. Kaip galėtum apibūdinti savo elgesį? Ką tu darai? Apie ką ir su kuo kalbi? Su kokiais žmonėmis bendrauji? Kaip vyksta bendravimas? Kokias dar veiklas vykdai tuo metu, kai tikslas yra įgyvendintas?
Toliau panašiu būdu operatorius paprašo klientą pereiti į Sugebėjimų, Įsitikinimų, Identiteto ir Misijos lygį. Patyręs operatorius neskuba, juda su klientu jam priimtinu tempu. Leidžia klientui pabūti su savo mintimis.
Misijos lygyje operatorius klausia kliento, kokia yra tavo gyvenimo prasmė? Dėl ko tu gyveni? Jei viskas vyko teisingai, šiame lygyje klientas išgyvena gilią transformuojančią būseną. Dabar prasideda grįžimas į ten, iš kur ši kelionė ir prasidėjo. Operatorius paprašo klientą apsisukti ir žengti iš Misijos lygio į Identiteto lygį. Sako: Turint omenyje tai, kaip tu matai savo gyvenimo prasmę, kaip dabar tau atrodo tavo identitetas? Kas pasikeitė tame, kokiuose vaidmenyse tu dabar save matai? Gana dažnai klientas jau kiek kitoje šviesoje pradeda suprasti ir matyti savo vaidmenis. Operatorius paprašo pereiti į “Įsitikinimų” lygį. Sako: Turint omenyje, kaip tu matai savo gyvenimo prasmę ir kaip pasikeitė tavo identitetas, kaip tu dabar matai savo vertybes ir įsitikinimus? Kas tau dabar yra svarbu? Kokių taisyklių ir principų tau dabar atrodo svarbu laikytis?
Tokiu pačiu algoritmu vadovaudamasis klientas pereina į Sugebėjimų, Elgesio ir Aplinkos lygius.
Po to operatorius paprašo klientą išeiti iš Aplinkos lygio ir pereiti į Metapoziciją.
Dabar atliekamas viso pratimo aptarimas. Kaip pasikeitė tavo tikslo suvokimas prieš pradedant pratimą ir dabar?
Net atliekant demonstracinę sesiją dažnai būna ženklios transformacijos. Kartais klientas apskritai atsisako keliamo tikslo, nes supranta, kad tai ne jo tikslas. Kartais tikslas išlieka, bet gerokai pasikoreguoja. Atsiranda tikroji vidinė motyvacija siekti šio tikslo, nes žmogus akivaizdžiai pamato, kaip šis tikslas integruojasi į bendrą vertybių sistemą ir kuo yra svarbus.