Koučingo specialisto blogas

Ar tikrai reikia koučingo specialistui rašyti dienoraštį? Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad taip, reikėtų. Kodėl gi net ir žinomų Lietuvoje koučingo specialistų tarpe tiek nedaug rašančių. Daugelis skundžiasi laiko neturėjimu ar tiesiai šviesiai prisipažįsta, kad nemėgsta savo minčių dėstyti popieriuje. Tad pamėginkime panagrinėti, apie ką toks dienoraštis galėtų būti, ką duoda dienoraščio rašymas ir kaip jį pradėti rašyti.
Apie ką turėtų būti dienoraštis?
Vedate koučingo sesijas, dalyvaujate mokymuose, dalyvaujate koučingo konferencijose, skaitote knygas apie koučingą, pagaliau diskutuojate su kolegomis. Net neabejoju, kad jums kyla pačių įvairiausių minčių. Jūs turite savo supratimą apie tai, kas yra koučingas ir kas koučingas nėra. Jus turite savo įsivaizdavimą, kaip turėtų vykti koučingo sesija. Jūs turite įdomius atvejus, sėkmės istorijas, kai pokalbis su jumis klientui atskleidė naują požiūrį į probleminę situaciją, ar padėjo atrasti sprendimus įsisenėjusiai situacijai pajudinti iš mirties taško. 

---

​Kodėl visa tai ir dar daug ką nepradėjus užsirašinėti?
Kaip rašyti?
Aš niekada to nedariau, man nepasiseks.... tarsi girdžiu jūsų atsakymą. Na žinoma, daug ką mūsų gyvenime mums tenka daryti pirmą kartą. Mes įsivažiuojame, paskui mums pradeda patikti, o paskui mes stebimės, kodėl mes anksčiau nepagalvojome tai pradėti daryti. Kiek dabar būtume pasiekę. Ar ne tas pats galėtų atsitikti ir su rašymu. Rašymo veikloje, kaip ir daugelyje kitų veiklų, svarbiausia pradėti ir nesustoti darius. Nenorite savo tekstų rodyti kitiems? Dėl dievo meilės. Susikurkite kompiuteryje failiuką “Mano straipsniai” ir kaupkite savo tekstus tenai. Tai galėtų būti jūsų pirmasis tikslas. Tiesiog pasižadėkite sau, tarkim,  kiekvieną savaitę parašyti po vieną (penkių ar trijų šimtų žodžių) tekstą apie kažką, kas jums pasirodė vertinga jūsų profesinėje veikloje.
Nesistenkite iš karto rašyti “teisingą” tekstą. Tai ne gyva paskaita, kur neatsargiai pasakytas žodis, gali pastatyti jus į keblią padėtį. Juo labiau, juk šio teksto be jūsų daugiau niekas niekada nepamatys (na jei taip nuspręsite). Tiesiog užrašykite tas mintis, kurios jums pradeda ateiti į galvą. Pamatysite, kai nespėjote vienos minties paversti pastraipa, kai jau kita mintis pradeda krebždėti galvoje.
Galite pastebėti, kad rašymas gali būti ne tik veikla “iš reikalo”, bet gali tapti maloniu užsiėmimu. Juk rašymo pagalba jūs bendraujate su pačiu įdomiausiu žmogumi, su savimi pačiu.
Po kurio laiko labai sveika savo kūryba peržvelgti iš tam tikros perspektyvos, tarsi kitomis akimis. iš karto pastebėsite ne tik tam tikrus netikslumus, bet ir kils minčių kaip tą ar kitą vietą galima būtų pataisyti, perrašyti naujai, iškirpti, ar priešingai, kažkokia straipsnio dalis jums pasirodys verta net atskiro straipsnio. Ilgainiui stebėkite save ir pamatysite, kad pradės rastis noras šiuos tekstus kam nors parodyti. Va tuomet ir galėsite juos parodyti savo kolegoms, paskelbti internete ar socialiniuose tinkluose.
Rašydami tekstus, skaitykite, ką rašo jūsų kolegos koučingo specialistai, skaitykite straipsnius kitomis kalbomis. Neabejotinai atrasite idėjų, kaip kažką galima būtų panaudoti savo straipsniuose. Labai svarbu, kad straipsnių rašymas jums taptų nuolatiniu įpročiu. Galima sau žymėtis kiek ir ko esate parašę per mėnesį.
Pasirinkite savaitės bėgyje laiką, kuris jums būtų tinkamas rašymui. Tai gali būti valanda ar dvi, kai jums tikrai niekas netrukdys susikaupti.
Ką gi mums duoda šis užsiėmimas?
Pirmiausia šis užsiėmimas yra neabejotinai naudingas jums pačiam. Straipsnių rašymas padeda susisteminti turimas žinias apie tam tikrą sritį. Girdėjote tikriausiai sakant “Penkis kartus jiems aiškinau. Jau pats viską supratau, o jie niekaip nesugeba suprasti.” Jei jau kažką sugebėjote parašyti juodu ant balto neabejotinai tai sugebėsite ir kažkam papasakoti.
Autorinis jūsų tekstas tam tikru klausimu gali būti panaudotas jūsų mokymų medžiagoje kažkokios paskaitos metu. Pagaliau susirinkus tam tikram straipsnių skaičiui, jau galima bus rimtai pradėti galvoti ir apie pirmąją knygą.
Tačiau bene svarbiausias dalykas, kurį mums duoda tekstai, tai yra tai, kad tai tampa puikiu marketingo instrumentu pristatant rinkoje save ir savo paslaugas.
Pirmiausia informacijos rūpimais klausimais žmonės ieško internete. Pagooglintas straipsnis geriausiai skaitytojui (potencialiam klientui) parodo kad esate šios srities specialistas. Kiek giliai išmanote vieną ar kitą temą. Jūsų tekstai potencialiam klientui parodo jūsų vertybes ir įsitikinimus. Pagaliau “nepavargdamas” jūsų tekstas tai daro  24 valandas per parą ir 7 dienas per savaitę.
Potencialūs klientai ne tik skaito jūsų straipsnius, bet taip pat juos vertina, juos komentuoja, dalinasi jais. Tai puikus grįžtamasis ryšys jums. Jūs sužinote, kas žmones jaudina, kam jie yra abejingi. Jūsų straipsnius skaito jūsų kolegos koučingo specialistai, kitų taikomosios psichologijos krypčių specialistai. Jie taip pat sužino apie jus ir gali jus rekomenduoti savo klientams.
Na štai tokios mintys apie tai ar verta koučingo specialistui rašyti straipsnius, dienoraštį ar vesti savo blogą. Darbui su tekstais skirtas laikas manau yra puikiausia koučingo specialisto laiko investicija, kuri netruks sugrįžti pasitenkinimu tuo ką darote ir klientais, kurie norės kreiptis į jus pagalbos.