Metaprograminio profilio metodas Vienas iš esminių faktorių sąlygojančių efektyvią įmonės veiklą yra savo darbą išmanantys ir motyvuoti darbuotojai. Suburti įmonėse nepriekaištingai dirbančias komandas užtrunka ne vienerius metus. Ir gebėjimas parinkti tinkamus darbuotojus yra vienas iš pagrindinių. Personalo atrankos specialistai šiandiena naudoja visą eilę atitinkamų psichologinių metodų. NLP (neurolingvistinis programavimas) personalo specialistams siūlo dar vieną metodą. Tai – metaprograminio profilio (toliau MP) metodas. Metaprograminio profilio metodas yra psichologinės diagnostikos instrumentas, kuris padeda išsiaiškinti svarbiausius žmogaus mąstymo būdo ypatumus ir prognozuoti, kiek sėkmingai žmogus susitvarkys su jam skiriamomis užduotimis. Metaprogramos tai būdai, kaip žmogus apdoroja iš išorinio pasaulio gaunamą informaciją ir kaip po to ją naudoja priimdamas atitinkamus sprendimus. Toliau trumpai ir apžvelgsime tas metaprogramas, iš kurių vėliau ir sudaromas asmens metaprograminis profilis. Taip pat apžvelgsime, kokiu būdu gali būti sudaromas pareigybės (darbo vietos) metaprograminis profilis ir kaip galima praktiškai nustatyti konkretaus žmogaus metaprograminį profilį. Metaprogramos
Mus pasiekiančios informacijos kiekis yra kur kas didesnis nei mes pajėgiame priimti ir apdoroti. Todėl didesnė informacijos dalis tiesiog lieka už mūsų dėmesio ribų, kitaip tariant, yra paprasčiausiai praleidžiama. Metaprogramos yra psichologiniai filtrai, kurie apsprendžia kiek ir kokios informacijos bus priimta, kaip su ja tvarkomasi ir kaip ji bus panaudojama priimant sprendimus, pasirenkant veikimo scenarijus. Tam tikrų uždavinių sprendimui labiau tinkamas gali būti tam tikras informacijos rinkimo ir apdorojimo būdas. Kiekvienas žmogus kaip taisyklė geriau susitvarko su vienomis užduotimis negu su kitokiomis. Todėl darbo efektyvumas didžia dalimi priklauso nuo to, koks mąstymo stilius (koks metaprogramų rinkinys) būdingas šiam žmogui. Akivaizdu, kad nei viena iš metaprogramų nėra „gera“ arba „bloga“. Viskas priklauso nuo konteksto ir nuo tikslų ( norime priimti į darbą buhalterį, vadybininką ar kitą specialistą). Todėl jau susipažįstant su metaprogramomis yra verta atkreipti dėmesį į tuos klausimus ar tikslus, kuriems geriau tiktų viena ar kita metaprograma. Metaprogramos paprastai nagrinėjamos poromis, kurios parodo du priešingus tam tikros užduoties sprendimo polius. Pavyzdžiui, poroje Vidinė referencija – Išorinė referencija, paprastai dominuoja viena iš dviejų metaprogramų. Ne visuomet yra lengva nustatyti, kuri iš metaprogramų yra dominuojanti. Tačiau, atidžiau pasižiūrėjus visuomet galima įvertinti, kad ir nežymią persvarą į vieną ar kitą pusę. Taigi, o dabar panagrinėkime ir pačias metaprogramas. Vidinė referencija – išorinė referencija Ši metaprograma parodo, kokiais kriterijais žmogus vadovaujasi palygindamas kelis galimus savo elgesio variantus. Žmonės su vidine referencija vadovaujasi savo pačių vidiniais kriterijais ir įsitikinimais. Jie renka informaciją išoriniame pasaulyje, vertina ją, bet sprendimus priima savarankiškai, pasikliaudami savo asmenine patirtimi. Vadovauti tokiems žmonėms nėra lengva. Nurodymus ar instrukcijas jie priima tik kaip papildomą informaciją. Žmogus su ryškiai išreikšta vidine referencija priešinsis bet kokiam iš šalies siūlomam sprendimui, nors tas sprendimas ir būtų jam naudingesnis. Žmonės su išorine referencija ieškos kitų žmonių pagalbos aiškindamiesi, kokiais kriterijais ar normomis reikia vadovautis. Dažnai jie apsisprendžia veikti tik tuomet, kai gauna kažkieno kito palaikymą. Jiems nuolat reikalingi kitų žmonių patarimai, nes jie nėra tikri, kad elgiasi teisingai. Stebint iš šalies gali pasirodyti, kad jiems sunku yra priimti sprendimus. Žmonėms su išorine referencija patinka, kad jiems būtų vadovaujama ir jie mielai perleidžia atsakomybę už sprendimų priėmimą kitiems žmonėms. Šią metaprogamą galima nustatyti uždavus klausimą „Kaip jūs žinote, kad darbą atlikote gerai?“ Žmogus su vidine referencija pasakys, kad pats taip nusprendė. Žmogus su išorine referencija, pasakys, kad klientas buvo patenkintas arba vadovas pasakė, kad viskas yra gerai. Nuo - Link Ši metaprograma paaiškina, kaip žmonės motyvuoja save daryti tai, ką jiems daryti nesinori. Žmonės su metaprograma “Link” fokusuoja dėmesį į savo tikslus. Jiems rūpi tai, ką jie gali išlošti, gauti, pasiekti. Jie įsivaizduoja, kaip viskas bus pasiekus užsibrėžtą tikslą ir tai jiems - geriausia motyvacija. Žmonės su metaprograma “Nuo” mato problemas ir žino, ko reikia vengti. Savo dėmesį jie pirmiausia kreipia į tai, kas jiems nepatinka. Dažnai jie įsivaizduoja, kaip jiems bus blogai, jei jie kažko nepadarys ir tai juos skatina veikti. Priklausomai nuo dominuojančios metaprogramos vienus žmones labiau motyvuos siūlomas apdovanojimas, kitus gręsianti bausmė. Šią metaprogramą galima nustatyti uždavus klausimą: „Kodėl jūs norite pakeisti darbą?“ Žmogus su metaprograma “Nuo” dažniausiai kalbės apie tai, kaip jis pavargo, koks neįdomus ir neperspektyvus yra jo senasis darbas. Žmogus su metaprograma “Link” pirmiausia kalbės apie tai, kad naujas darbas jį domina savo iššūkiais ir galimybėmis, ir kad čia jis galbūt geriausiai galės save realizuoti. Žmonės su metaprograma “Link” sėkmingesni tose veiklose, kur svarbus nuolatinis tikslų siekimas. Žmonės su metaprograma “Nuo” labiau tinka ten, kur reikalingas kruopštumas, kur reikia pastebėti klaidas ar tikrinti ataskaitas. Veikti – Galvoti Ši metaprograma aprašo žmogaus veikimo stilių. Veiksmo žmogus yra iniciatyvus ir greitai imasi naujos veiklos. Jis nelaukia kol kiti žmonės pradės kažką daryti. Nors tai nereiškia, kad darbus jis atliks greitai. Jo iniciatyvumas pasireiškia tuo, kad jam pradėti darbą nereikalingas postūmis iš išorės, jis gali pradėti judėti pats. Žmogus su metaprograma “Galvoti” neskuba, jis laukia, kada kiti pradės veikti arba laukia tinkamo momento startui. Jo elgesį galima apibūdinti kaip reakciją į tai, kas vyksta. Tai nereiškia, kad jis lėtai dirba, bet jam tiesiog reikalingas postūmis iš šalies. Į klausimą „Kas jums geriausiai sekėsi jūsų ankstesniame darbe?“ Žmogus su metaprograma “Veikti” greičiausiai pasakys, kad jis sugebėjo pats pasiūlyti ir realizuoti keletą svarbių projektų. Tuo tarpu žmogus su metaprograma “Galvoti” pasakys, kad jis puikiai susidorojo su tais projektais, kurie jam buvo patikėti ir taip pat pasiūlė keletą vertingų įdėjų, kurias greičiausiai realizavo kažkas kitas. Globalus - Detalus Ši metaprograma aprašo, su kokiu informacijos kiekiu yra mieliau dirbama. Žmonės su “Globalia” metaprograma dažniau dirba su dideliais informacjos kiekiais. Jie masto globaliai ir mėgsta apibendrinti. Stengiasi pamatyti visumą ir praktiškai negilina į detales. Gali praleisti tam tikrus žingsnius, tokiu būdu sudarydami nepatogumų, kai reikia atkurti visą paveikslą. Procesą jie mato kaip visumą, o ne kaip tam tikrų žingsnių seką. Puikiai kuria strateginius planus. Per mišką jie gali nepastebėti atskirų medžių. Žmogus su metaprograma “Detalus” linkęs dirbti su mažais informacijos kiekiais, iš kurių jis gali konstruoti stambesnius masyvus. Daugiau dėmesio skiria detalėms. Pirmenybę teikia nuoseklumui – žingsnis po žingsnio. Mėgsta duoti tikslius apibūdinimus. Linkęs tikslinti detales. Per medžius gali nepamatyti miško. Norint nustatyti dominuojančią metaprogramą reikėtų įsiklausyti į tai kaip žmogus kalba. Ar jo kalbai labiau būdinga konkretika ir detalės ar jis labiau linkęs į bendro pobūdžio atsakymus ir stambius informacijos blokus. Į klausimą „Ką jūs veikėte savo ankstesniame darbe?“ pirmasis pateiks daug ir detalios informacijos, antrasis apsiribos tik esminių momentų apibūdinimu. Panašumas – Skirtumas Ši metaprograma parodo, į ką žmogus daugiau kreipia dėmesį - į tai, kas panašu ar kas skirtinga. Žmonės orientuoti į “Panašumą” greičiau pastebi, kas susišaukia su jų ankstesne patirtimi. Jie yra labiau konservatyvūs. Perka paprastai tuos pačius ar panašius daiktus kaip ir anksčiau. Pokalbyje pastebi tai, kam galėtų pritarti. Retai keičia darbovietes. Gerai atliks tas užduotis, kurios yra panašios į ankstesnes. Iš kelių veiklos variantų pasirinks tą, kuris jau buvo išmėgintas ir yra jam pažįstamas. Žmonės su metaprograma “Skirtumas” lengviau pastebi tai, kas nauja ir nepanašu. Pokalbyje atkreipia dėmesį į tai, su kuo nesutinka ir ginčijasi. Nuolatos ieško permainų. Dažniau nei kiti keičia darbus. Ieško naujų elgesio būdų. Nemėgsta kartotis. Į klausimą „Kodėl jūs pasirinkote būtent mūsų darbą?“ – “Panašumo” žmogus greičiausiai atsakys, kad jis yra panašus į tai, kuo jam teko užsiimti anksčiau. “Skirtumų” žmogus jums papasakos, kas naujo palyginus su jo praeitais darbais jį sudomino. Praeitis – Dabartis - Ateitis Ši metaprograma rodo, į kur labiausiai sufokusuotas dėmesys – į įvykius praeityje, dabartyje ar ateityje. “Ateities” žmogus pirmiausia orientuotas į tai, kas gali įvykti. Mėgsta dalintis savo artimesniais ar tolimesniais planais. Jei jį paprašyti papasakoti apie savo įmonę, jis pasakos apie vystymo planus ir perspektyvas. Tokie žmonės gerai sprendžia užduotis susijusias su planavimu ir vystymu. “Dabarties” žmogus, pirmiausia, orientuotas į tai, kas vyksta šiuo metu. Žmogus su metaprograma “Praeitis” labiausiai orientuotas į praeitį. Šie žmonės yra neblogi analitikai. Šią metaprograma padėtų nustatyti abstraktus klausimas nesusietas su laiku, pavyzdžiui: „Kaip reikalai? Kas geresnio?“ “Praeities” žmogus pasakos apie neseniai atsitikusius įvykius, “Dabarties” žmogus dalinsis tuo, kuo užsiima dabar, “Ateities” žmogus papasakos apie savo planus. Tai tik trumpas pristatymas pačių populiariausių metaprogramų. Specialioje literatūroje jų galima rasti kur kas daugiau. Dažnai papildomai minimos tokios metaprogramos – „Procedūros – Galimybės“, „Intraversija – ekstraversija“, „Sensorinis – intuityvus“, „Vizualinis – Audialinis – Kinestetinis“, „Žmonės – Daiktai – Procesas – Rezultatas“, „Individualiai – Kartu – Lyderis“. Jūs galite pasirinkti tas metaprogramas, kurios jums atrodytų tinkamiausios sprendžiant jūsų uždavinius. Tačiau jau ir šių šešių aukščiau aptartų metaprogramų pakanka metaprograminio profilio sudarymui. Metaprograminio profilio įvairioms pareigybėms nustatymas Kiekvienu konkrečiu atveju, žinoma, reikia atsižvelgti į tos veiklos, kurią turėtų užsiimti žmogus tam tikroje pareigybėje specifiškumą. Kita vertus, akivaizdu, kad tai pačiai pareigybei skirtingose įmonėse gali būti sudarytas vis kitoks MP profilis. Toliau pateikiame tipinius MP profilius įmonės direktoriaus, biuro administratorės ir rinkodaros specialisto pareigybėms. Taip pat trumpai pateikiami argumentai, kodėl buvo pasirinkta viena ar kita metaprograma. Pačių metaprogramų eilės tvarka MP profilyje atspindi kiek jos yra reikšmingos duotai pareigybei. Įmonės direktorius 1. Vidinė referencija. Įmonės vadovas priima didžiąją dalį visų svarbių su įmonės veikla susijusių sprendimų. Todėl gali būti svarbu, kad šiuos sprendimus jis priimtų savarankiškai. 2. Globalus. Pakankamai svarbu, kad vadovas matytų bendrą įmonės veiklos vaizdą, kad jis matytų to ar kito pokyčio visuminį, o ne lokalų efektą. 3. Veikti. Pageidautina, kad įmonės vadovas būtų aktyvus, energingas ir iniciatyvus. Svarbu, kad jis nelauktų, kol kiti žmonės (akcininkai, darbuotojai ar išoriniai įvykiai) paskatintų jį aktyviems veiksmams, o veiktų pats. 4. Link. Svarbiau, kad vadovas orientuotusi ne tiek į esamų blogybių pašalinimą, kiek rūpintusi įmonės galimybių plėtra, siektų sėkmingesnio funkcionavimo, galvotų apie papildomą pelną. 5. Dabartis ir Ateitis. Vadovas turi gerai suprasti, kas įmonėje vyksta šiuo metu ir aiškiai matyti įmonės vystymosi perspektyvas. 6. Skirtumas. Pageidautina, kad vadovas organizuotų įmonės darbą ne standartiškai ir konservatyviai, o panaudodamas naujausius metodus ir technologijas. Kad priimdamas sprendimus, jis remtusi ne tiek tuo, kaip tai darė praeityje spręsdamas analogiškas užduotis, o ieškotų naujų variantų, kurie būtų tinkamiausi dabartiniam momentui. Biuro administratorė 1.Išorinė referencija. Būtina, kad administratorė atsižvelgtų į vadovų nuomonę, egzistuojančias normas ir reglamentus, nes būtent to iš jos tikimasi. Būtų nelogiška, jei administratorė veiktų pirmiausia vadovaudamasi savo savo asmenine nuomone. 2. Detalus. Administratorė turi atlikti daug nedidelių konkrečių darbų, reikalaujančių dėmesio detalėms. 3.Veikti. Vienas iš profesionalaus administratoriaus bruožų – nelaukti, kol vadovas primins, ką ji turi padaryti, bet įmtis vykdyti gautus nurodymus. 4. Panašumas. Administratorė turi vykdyti daugelį diena iš dienos besikartojančių funkcijų. Todėl yra geriau, kai ji stengiasi vykdyti būtent tuos nurodymus, kuriuos yra gavusi, neprikurdama nieko papildomo nuo savęs. Kiltų bereikalingų nepatogumų, jei ji orientuotusi į skirtumus ir kiekvieną tipinę ataskaitą ruoštų vis kitaip. 5. Ateitis. Dažniausiai administratorė susiduria su užduotimis, orientuotomis į ateities įvykius. Pageidautina, kad ji aiškiai įsivaizduotų visus numatomus atlikti darbus. Nors profesionaliai administratorei praverstų ir geras jau atliktų veiklų įsivaizdavimas. Tai padėtų jai geriau kontroliuoti visus einamuosius uždavinius ir tuo pačiu nepamesti iš akiračio ateičiai planuojamus darbus. 6. Nuo - link. Administratoriaus atliekamų darbų požiūriu šį metaprograma nėra kritiškai reikšminga. Tiesiog, šios metaprogramos žinojimą galima panaudoti ruošiant administratorės apmokėjimo ir skatinimo sistemą - labiau skatinti už tinkamą užduočių atlikimą arba skirti nuobaudas už netinkamus veiksmus. Rinkodaros specialistas 1.Skirtumai. Įvykiai rinkoje vystosi dinamiškai ir dažnai yra sunkiai prognozuojami. Dar visai netolimoje praeityje naudoti būdai ir metodai šiandiena gali būti ne tokie efektyvūs. Todėl specialistui, atsakingam už prekių ir paslaugų pardavimus yra labai svarbu matyti naujas galimybes, kurios atsiranda besikeičiančioje rinkoje. Svarbi orientacija į naujų darbo su klientais būdų paiešką. Mokėjimas viskame įžvelgti naujas galimybes. 2. Ateitis. Dėmesio sutelkimas į ateities įvykius yra labai svarbu. Tai leistų prognozuoti situaciją rinkoje ir būti vienu žingsniu priekyje. 3.Aktyvus. Nedovanotina yra laukti, kol kažkokie įvykiai ar žmonės pastūmės imtis veiksmų. Tai visuomet reikštų vėlavimą ir nepasinaudojimą rinkos siūlomomis galimybėmis. Svarbu ne laukti, bet veikti. 4.Išorinė referencija. Pardavimų rezultatas iš esmės priklauso nuo to, kaip vartotojai reaguoja į įmonės veiksmus. Todėl pakankamai svarbu, kad rinkodaros specialistas priimdamas sprendimus pirmiausia susitelktų į potencialių vartotojų nuomonę. Kad jis darytų ne tai, kas jam atrodo svarbu, o tai, ko iš jo tikisi vartotojai. 5. Link. Rinkoda - nuolatos besivystanti sritis. Vystymuisi, naujiems rinkos tyrimams, naujų darbo su klientais metodų tyrimui kur kas efektyvesnis skatinimas morka, nei botagu. 6. Globalus. Strateginiam planavimui, projekto visumos matymui labiau tinka žmogus su metaprograma “Globalus”. Rinkos tyrimai tai - gausybė faktinės satitistinės medžiagos. Ir gebėjimas matyti visumą padeda šiame informacijos vandenyne įžvelgti tas tendencijas, į kurias būtina atkreipti dėmesį. Po to, kai jau yra surinkta informacija apie optimalų pareigybės MP profilį, galima pradėti pokalbius su pretendentais ir aiškintis, kuris iš jų pagal savo mąstymo stilių yra labiausiai tinkamas. Siekti šimtaprocentinio pretendento metaprograminio profilio sutapimo su pareigybės metaprofiliu nėra būtina. Svarbu, kad sutaptų bent trys – keturios pagrindinės metaprogramos. Kita vertus – neatitikimas kad ir pagal vieną, bet esminę metaprogramą gali sutrukdyti pretendentui sėkmingai susitvarkyti su darbo vietos reikalavimais. Net jei pretendento mąstymo stilius šimtu procentu sutampa su pareigybės metaprograminiu profiliu reikia turėti omenyje, kad darbo kokybę stipriai įtakos ir tokie dalykai kaip išsilavinimas, darbo patirtis, kompetetingumas... Todėl metaprograminio profilio metodas yra tik vienas iš metodų, leidžiančių spręsti personalo parinkimo klausimą ir turi būti derinamas su kitais patikimais diagnostiniais instrumentais. Asmens metaprograminio profilio sudarymas Yra įvairių būdų kaip galima nustatyti asmens metaprograminį profilį. Tai gali būti klausimynas su uždaro tipo atsakymais „taip“ ir „ne“. Tai gali būti mini rašinukas, kuriame pretendentas turi duoti išplėstinius atsakymus į pateiktus atviro tipo klausimus. Pagaliau – asmeninis 15-20 minučių trukmės pokalbis. Užduodant specialiai paruoštus klausimus galima gana greitai surinkti visą MP profilio sudarymui reikiamą informaciją. Šis metodas reikalauja iš atrankos specialisto tam tikros patirties, bet pokalbio metu galima užduoti papildomus klausimus tose vietose, kur yra neaiškumas ir turimos informacijos neužtenka. Pabaigai būtina paminėti, kad metaprogramų modelio žinojimas gali praversti ir kitose personalo valdymo srityse. Žinant metaprograminius darbuotojų profilius galima kur kas efektyviau išnaudoti jų asmenybinį ir profesinį potencialą, nes galime jiems pateikti būtent tas užduotis, kurios labiausiai atitiks jų MP profilius. Taip galima gerokai optimizuoti užduočių paskirstymą tarp darbuotojų. Kita vertus, iš anksto žinant skyriaus darbuotojų mąstymo ypatumus, galima įvertinti kaip jiems seksis dirbti kartu vienoje komandoje. Ir, žinoma, turite prisiminti, kad koks tai bebūtų efektyvus ir patrauklus instrumentas, jo nepakanka norint efektyviai įvertinti tokią sudėtingą sistemą kaip žmogus. Todėl geriausia metaprograminių profilių metodą vertinti kaip vieną iš instrumentų, skirtų optimaliam žmogiškojo potencialo panaudojimui organizacijoje. |
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|