NLP (neurolingvistinio programavimo) teorijoje kaip ir kiekvienoje mokslo sistemoje per keletą raidos dešimtmečių susiformavo sava specifinė terminologija. Įvairių NLP terminų žodynėlių, siauresnių ar išsamesnių, galima rasti internete tiek anglų, tiek rusų, tiek kitomis kalbomis. Čia išsamiausias pagrindinių NLP terminų žodynėlis lietuvių kalba. Akių judesių raktai (Eye Accessing Keys) – nesąmoningi akių judesiai, parodantys, kokia reprezentacinė sistema yra šiuo metu yra naudojama – vizualinė, audialinė ar kinestetinė. Iš akių judesių taip pat galima spręsti žmogus prisimena ar konstruoja naują patirtį. Aptaimas (Uptime) – transo būsena, kurioje visas dėmesys ir jausmai yra nukreipti į išorę. Asmenybės redagavimas (Personal Editing) – vidinės būsenos ar proceso pakeitimas, veikiant išorinius žmogaus elgsenos požymius. Asociacija (Association) – būdas išgyventi patirtį, kai stebintysis pasineria į situaciją ir mato ją iš vidaus tarsi pirmuoju asmeniu, girdi ir jaučia viską, kas jam darosi. Priešinga būsena – disociacija.
Atspindėjimas (Mirroring) – prisiderinimas prie išorinių kito žmogaus elgsenos parametrų. Atspindėjimas padeda sukurti raporto būseną. Atspindėjimas, kryžminis (Crossover Mirroring) – prisiderinimas vienu savo elgsenos parametru prie pašnekovo kito elgsenos parametro, pavyzdžiui, savo rankų judesiais atkartojame pašnekovo kalbos tempą. Atspindėjimas, tiesioginis (Direct Mirroring) – to paties kaip ir partnerio elgsenos parametro atkartojimas. Pavyzdžiui, prisiderinimas prie pašnekovo kvėpavimo, ritmo arba gestų. Audialinis (Auditory) – susijęs su klausa (viena iš reprezentacinių sistemų). Audialinis digitalinis (Audio Digital) – susijęs su kalba, tiek išorine, tiek vidine (vidinis dialogas). Būsena – mūsų jausmai ir nuotaika. Neurologinių ir fizinių procesų visuma, esanti kiekviename individe bet kokiu laiko momentu. Būsena, kurioje esame, daro įtaką mūsų gebėjimams ir patirties interpretavimui. Dauntaimas (Downtime) – lengvo transo būsena, kai visas jūsų dėmesys yra nukreiptas vidun, į jūsų mintis ir pojūčius. Disociacija (Dissociation) – būdas išgyventi patirtį, stebint įvykius tarsi iš šalies trečiuoju asmeniu, kai stebėtojas mato, kaip jis pats veikia toje situacijoje, vertina savo ir aplinkinių elgesį. Priešinga būsena asociacijai. Ekologija (Ecology) – asmens ir jį supančios aplinkos tarpusavio santykių visuma. Vartojamas ir vidinės ekologijos terminas: santykių harmonija (balansas) tarp asmenybės ir jos minčių, elgesio, sugebėjimų, vertybių sistemos ir įsitikinimų. Sistemos elementų dinamiškas balansas. Ekologinis patikrinimas (Ecology Check) – patikrinimas ar visi numatomi pokyčiai tinka žmogui (arba sistemai), ar atitinka jo vidinę ekologiją. Būtina bet kurios NLP technikos dalis. Gustatorinis (Gustatory) – skonio, priklausantis nuo skonio. Sudedamoji Kinestetinės reprezentacijos dalis. Inkaras (Anchors) – patvarus, nuo nesąmoningas ryšys tarp vidinės būsenos ir / arba proceso bei išorinių stimulų. Daugeliu atveju atsiranda ir veikia savaimingai, bet gali būti sukurtas ir naudojamas sąmoningai. Egzistuoja visų modalumų inkarai, pavyzdžiui, spalva (V), melodija arba tonas (A), prisilietimas arba kvapas (K), žodis (Ad). Inkarų kolapsas (Collapsing Anchors) – inkarų keitimo technika, kai vienu metu naudojami du visiškai skirtingi inkarai (teigiamas ir neigiamas). Kalibravimas (Calibration) – vidinės būsenos nuskaitymas pagal išorinius požymius, pavyzdžiui, pagal gestus, mimiką, kvėpavimą ar veido odos spalvą. Taip pat – sugebėjimas matyti, girdėti ir jausti skirtumą tarp dviejų labai arti vienas kito esančių stimulų. Ketinimas – giluminis bet kokios elgsenos tikslas. Kinestetinis (Kinesthetic) – jausminis, suvokiamas ir jaučiamas kūnu (viena iš reprezentacinių sistemų). Kinestetika skirstoma į taktilinius potyrius (atsirandančius liečiant), kūno pojūčius (pavyzdžiui, pusiausvyros jausmą), ir emocijas, išgyvenimus (baimę, melą, apatiją, įkvėpimą…). Kinestetikai taip pat priklauso skonis ir kvapas. Kongruentumas. Plačiąja prasme – atitikimas tarp žmogaus deklaruojamų vertybių ir jo faktinio gyvenimo būdo. Siaurąja prasme – atitikimas tarp to, ką žmogus sako žodžiais ir to, apie ką byloja kūno kalba, balso intonacijos ir panašiai. Tyrimai rodo, kad neverbaliniai signalai perduoda penkis kartus daugiau informacijos, nei verbaliniai, ir jei informacijos srautai nekongruentūs (prieštarauja tarpusavyje) žmonės labiau pasitiki neverbaline informacija. Kontekstas – situacijų, kurias vienija tam tikri parametrai, rinkinys. Pavyzdžiui: darbas, šeima, poilsis, susipažinimas gatvėje, rytiniai ritualai, knygos skaitymas… Laiko juosta – būdas, kuriuo mes išsaugome vaizdinę, garsinę ir kinestetinę informaciją apie praeitį, dabartį ir ateitį. Metafora – Tai istorija, analogija, alegorija, kai situaciją ar reiškinį apibūdiname kaip kažką kitą. Paprastai metafora atlieka netiesioginio palyginimo funkciją. Modalumas (Modalities) – tas pats, kas ir reprezentacinė sistema. Gali būti vizualinis, audialinis ar kinestetinis. Modelis (pasaulio) (Model) – konkretaus žmogaus unikalus pasaulio įsivaizdavimas, jo kūrimas, remiantis individualiu suvokimu ir patirtimi. Nesąmoninga (Unconscious) – vidiniai procesai, kurių žmogus neįsisąmonina, sąmoningai nekontroliuojami procesai. Neuro lingvistinis programavimas (Neuro-Linguistic Programming) – tai savarankiška žinių sritis, nagrinėjanti subjektyviąją žmogaus gebėjimų struktūrą, jo minčių ir poelgių strategijas, šių strategijų modeliavimą ir sėkmingą jų įvaldymą. Neverbalinis (Non-verbal) – nepasireiškiantis kalba, stebimas ir patiriamas jausmais, be žodžių (pavyzdžiui, veido odos spalva, kvėpavimas, akių judesiai). Nominalizacija – meta-modelio komponentas. Lingvistinis terminas, reiškiantis veiksmažodžio sudaiktavardinimą. Pvz.: “kalbėjimas”, “tylėjimas”, “mėgdžiojimas” ir pan. Olfaktorinis (Olfactory) – susijęs su kvapu (uosle), kinestetinės reprezentacinės sistemos dalis. Pasaulio modelis (realybės žemėlapis) – unikalus kiekvieno žmogaus pasaulio įsivaizdavimas, pagrįstas individualiais pojūčiais ir patirtimi. Paternas – nuolat besikartojantis elgsenos elementas. Predikatai (Predicates) – žodžiai, apibūdinantys tam tikrą reprezentacinę sistemą arba modalumą (“ryšku”, “garsu”, “slėgti”). Paprastai, (bet ne būtinai) būdvardžiai, prieveiksmiai ir veiksmažodžiai. Presupozicija (Presupposition) – paslėptas, numanomas tvirtinimas kalbant ar komunikuojant, kuris turėtų būti tiesa, kad bendravimas būtų prasmingas. Presupozicijos (pagrindinės) (Basic Presuppositions of NLP) – NLP “aksiomų”, kuriomis verta tikėti, rinkinys. 1. Žemėlapis – nėra teritorija. 2. Sąmonė ir kūnas – vienos sistemos dalys. 3. Visa mūsų gyvenimiška patirtis užkoduota nervų sistemoje. 4. Subjektyvią patirtį galima išskaidyti į vaizdus, garsus, pojūčius, skonį ir kvapus. 5. Komunikacijos prasmė – reakcijoje, kurią ji iššaukia. 6. Nėra pralaimėjimų – yra tik atgalinis ryšys. 7. Bet kokio elgesio priežastis yra pozityvūs ketinimai, ir jie yra susiję su pirmine aplinka. 8. Bet koks poelgis – tai geriausias pasirinkimas iš tuo metu galimų alternatyvų. 9. Kiekvienas turi visus jam reikalingus resursus. 10.Visata – draugiška ir pilna resursų aplinka. Prisiderinimas (Pacing) – išorinių ir vidinių elgsenos parametrų pakeitimas, siekiant raporto būsenos. Prisiderinimas prie ateities (Future Pacing) – žingsnis į ateitį. Būsimojo elgesio repetavimas, siekiant, kad taip elgtis ateityje būtų galima automatiškai (be sąmoningų pastangų). Kartu su ekologiniu patikrinimu yra daugelio NLP technikų sudėtinė dalis. Raportas (Rapport) – dinaminė tarpusavio pasitikėjimo, supratimo, bendradarbiavimo ir harmonijos būsena. Refreimingas (Reframing) – prasmės arba požiūrio į ką nors pakeitimas keičiant “rėmelį”, kito požiūrio taško pasirinkimas. Pati situacija lieka nepakitusi. Išskiriamos dvi refreimingo rūšys – konteksto ir prasmės. Refreimingas (konteksto) – refreimingo tipas, kai elgsenos vertinimas pasikeičia perkėlus šį elgesį į kitą situaciją. Pavyzdžiui: agresyvumas puikiai praverčia sporto varžybose (sportinis pyktis). Refreimingas (turinio) – refreimingo tipas, kuomet keičiama pati situacijos vertinimo prasmė, paprastai iš negatyvaus vertinimo keičiasi į pozityvų. Pavyzdžiui: kažkas tai gali pavadinti polinkiu meluoti, nesakyti tiesos, o galima tai pavadinti diplomatiškumu. Reprezentacinė sistema (Representational System) – vienas iš pagrindinių būdų koduoti (pateikti, reprezentuoti) smegenyse informaciją. Yra vizualinė (V), audialinė (A) ir kinestetinė (K) reprezentacinės sistemos (modalumai). Resursas – viskas, kas gali pasitarnauti tikslo pasiekimui: būsenos, mintys, strategijos, sugebėjimai, išgyvenimai, žmonės, įvykiai, daiktai… Resursinė būsena – tai tokia būsena, kurioje mes turime didžiausią elgsenos variantų pasirinkimą. Sąmoningai (Conscious) – visi žmogaus tam tikru momentu sąmoningai suvokiami procesai. Sensorinis akivaizdumas – akivaizdūs požymiai, kuriuos jūs pastebite ir kuriuos gali patikrinti kiti žmonės. Pavyzdžiui: galva nežymiai palenkta dešinėn, balsas žemas, akys nukreiptos į šoną. Priešingas pavyzdys būtų: “ji atrodo sutrikusi”. Tai jau yra vertinimas ir priklauso nuo asmeninės stebinčiojo patirties, kitais žodžiais tariant, jo žemėlapio. Sensorinis jautrumas – gebėjimas pamatyti, išgirsti ir pajausti menkiausius skirtumus tarp panašių sensorinių signalų. Sinestezija – procesas, kurio metu vienos reprezentacinės sistemos submodalumai stipriai persipina su kitos reprezentacinės sistemos submodalumais. Dalį tokių persidengimų sąlygoja fiziologiniai ir kultūriniai faktoriai, o dalį – asmeninis patyrimas ir gyvenimiška individo patirtis. Pavyzdžiui, karštis / šaltis apibūdinami raudona / mėlyna spalva. Iš dviejų vienodo svorio kamuolių lengvesnis atrodys tas, kuris yra didesnis. Taip pat yra žinomi tokie žodžių deriniai – “lengva / sunki muzika”, “šaltos / šiltos spalvos”, “sunkūs prisiminimai”. Strategija (Strategy) – nuosekli minčių ar veiksmų eiga, siekiant kokio nors tikslo. Submodalumai (Sub-modalities) – reprezentacinių sistemų charakteristikos. Vizualinės repsistemos submodalumai – vaizdo dydis, atstumas, spalvos, dinamiškumas ir kt. Suvokimo filtrai – svarbiausi informacijos išskyrimo būdai. Suvokimo filtrai suformuoją unikalius pasaulio suvokimo žemėlapius. Suvokimo filtrams priskiriami suvokimo kanalai, metaprogramos, įsitikinimai ir pan. Suvokimo signalai (Accessing Cues) – verbaliniai ir neverbaliniai požymiai, nurodantys, kokia reprezentacinė sistema yra naudojama. Transas – pakitusi sąmonės būsena. Transas gali būti įvairaus gylio ir varijuoja nuo visiško budrumo iki miego būsenos. Trigeris – tai stimulas iš išorinio pasaulio, kuris automatiškai iššaukia reakciją, nulemtą žmogaus sąlyginiais refleksais. Trigerio įdiegimas suteikia galimybę automatiškai „paleisti“ norimą būseną be jokių sąmoningų pastangų. Vedimas (Leading) – savo elgsenos keitimas raporto būsenoje, siekiant pakeisti kito žmogaus ar žmonių grupės būseną ar elgseną. VAK (V + A + K) – Vizualiniai + Audialiniai + Kinestetiniai. (Visual + Auditory + Kinesthetic). Realios ir įsivaizduojamos patirties aprašymas “smegenų kalba”. Viskas, ką šiuo metu žmogus mato, girdi ir jaučia – ir išoriškai, ir vidumi. Verbalinis (Verbal) – pasireiškiantis kalba (naudojant žodžius). Vizualinis (Visual) – susijęs su regėjimu (viena iš reprezentacinių sistemų). Comments are closed.
|
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|