Istorija apie kalėdinius kalakutus.

Bobas Nelsonas knygoje „Vadyba žaliems“ papasakojo istoriją apie vieną Kalifornijos įmonę, gaminančią lėktuvus. Įmonės vadovybė Kalėdų proga nusprendė atsidėkoti visiems savo darbuotojams. Kiekvienam darbuotojui buvo padovanota po kalakutą. Tačiau bėda buvo tame, kad kai kurie darbuotojai pastebėjo, kad jų kalakutai yra mažesni už kitų bendradarbių. Netrukus kompanijos vadovybę pasiekė skundai – mažesnius kalakutus gavę darbuotojai manė, kad taip juos baudžiai už prastą darbą.
Vadovybė negalėjo nesureaguoti į tokius nesusipratimus. Kitais metais kalėdinių kalakutų tiekėjui buvo nurodyta pristatyti vienodo svorio kalakutus. Tačiau kalakutų tiekėjas pranešė, kad nepaisant kliento reikalavimų, Viešpats kalakutus sukūrė nevienodus, ir pateikti tūkstančius vienodo svorio paukščių būtų neįmanoma. Tačiau įmonės administracija visgi rado išeitį iš šios keblios padėties – prie kiekvieno kalėdinio kalakuto pridėjo raštelį, kuriame buvo parašyta: „Kalakuto svoris nebūtinai atspindi jūsų praėjusių metų veiklos rezultatus.“

---

​Tačiau ir tai situacijos neišgelbėjo. Kai kurie darbuotojai manė, jog jie turėjo teisę pasirinkti kalakutą ar kumpį. Kiti mieliau pasirinktų vaisių krepšelį. Ilgainiui vadovybė net pradėjo svarstyti – ar nevertėtų įsteigti kalakutų administratoriaus etato. Galiausiai, kai buvo sužinota, kad kai kurie darbuotojai buvo taip nusivylę, kad išmesdavo kalakutus iš dėžių, prikraudavo jas kompanijos įrankių ir slapta išnešdavo pro apsaugą – kasmetinė kalėdinių kalakutų programa buvo nutraukta.