Mūsų gyvenimas yra nuolatinė komunikacija. Bendraujame su artimaisiais, šeimoje, darbo vietose. Bendraudami mes patenkiname savo socialinius poreikius - dalinamės informacija, mokome ir mokomės, sprendžiame dalykinius klausimus. Dar viena svarbi komunikacijos funkcija – mes suteikiame vieni kitiems grįžtamąjį ryšį. Kas tai? Grįžtamąjį ryšį mes paprastai suprantame kaip pagyrimą ir kritiką. Tačiau tai nėra visiška tiesa. Tiksliau būtų – tai yra metodas, skirtas paveikti kito žmogaus elgesį. Vaikas netinkamai susitvarkė kambarį, darbuotojas netinkamai įvykdė užduotį, sutuoktinis ne taip elgėsi svečiuose. Visais šiais atvejais mes galime pabandyti pakeisti kito žmogaus elgesį panaudodami grįžtamąjį ryšį. Deja, dažnai pastebime, kad nuoširdūs mūsų bandymai pakoreguoti kito žmogaus elgesį duoda mums kitokį rezultatą negu mes tikėjomės. Vaikas užsisklendžia, pradeda atsikalbinėti ir toliau nesitvarko kambario. Darbuotojas viską daro tarsi atžagariomis rankomis. Sutuoktinis supyksta. Kaip žirniai į sieną, nejučia pagalvojame. Ką daryti, kad grįžtamasis ryšys būtų veiksmingas? Toliau ir kalbėsime apie grįžtamojo ryšio “sumuštinio” modelį.
Bet pirmiausia - metafora, kuri padės geriau suprasti šio modelio esmę. Kiekvienas namuose turime veidrodį. Tapo tiesiog įpročiu – išeinant iš namų žvilgtelti į veidrodį. Sunku būtų įsivaizduoti savo gyvenimą be šio civilizacijos išradimo. Dabar įsivaizduokime, kad turime galimybę namuose pasikabinti trijų tipų veidrodžius. Vienas veidrodis rodytų tokį vaizdą, koks ir yra. Kitas veidrodis rodytų ne realų manęs vaizdą, o tokį, kokiu aš save norėčiau matyti. Trečiasis veidrodis rodytų vaizdą tik su išryškintais neigiamais bruožais ir nerodytų teigiamų mūsų pusių. Kurį veidrodį pasiliktumėte kasdieniniam naudojimui? Kiek mokymų metu užduodavau šį klausimą, visi pasirinkdavo pirmąjį variantą. Tai - natūralu. Veidrodis mums tam ir reikalingas, kad atspindėtų tai, kaip yra, kad mes galėtume atitinkamai pasidaryti savo išvaizdos korekciją. Gyvenime, turint omenyje mūsų aptarinėjamą komunikacijos temą, mes gyvename tarsi kreivų veidrodžių karalystėje. Mes turime reikalų, kaip taisyklė, su antro ir trečio tipo veidrodžiais. Jei esu vadovas, tai pavaldiniai, man rodis “pagražinantį” veidrodį. Tokiais atvejais sakoma, kad viena kalba, o kita galvoja. Kai susitinku su savo aukštesniuoju vadovu, paprastai vėlgi gaunu ne objektyvų grįžtamąjį ryšį, bet tą, kur svarbiausia, kas su manimi yra negerai. Tai, kad norime koreguoti kito žmogaus elgesį reiškia, kad mes jau turime galvoje tobulo elgesio etaloną. Būtent todėl kito žmogaus elgesys mums ir atrodo taisytinas, nes jis neatitinka mūsų turimo etalono. Mūsų mėginimas “pataisyti” kitą žmogų ir yra bandymas jo faktinį elgesį “pritraukti” prie etalono. Pačiame šiame ketinime nėra nieko blogo. Tik mes turėsime kur kas geresnį rezultatą jei tai darysime “teisingai”. Dabar įsivaizduokime, kad mūsų etalonas arba standartas dešimties balų skalėje atitinka maksimumą, t.y., dešimtuką. Tuomet nesunkiai faktinį žmogaus elgesį galime įvertinti tam tikrų balu. Galbūt keturiais, šešiais ar net aštuoniais. Vadinasi, jei vaikas kambarį susitvarkė šešetui arba pardavimų vadybininkas šį mėnesį dirbo su klientais šešetui, tai kažką jie visgi darė gerai, nes susitvarkė net šešetui. Taip pat jie kažko dar nepadarė, nes jų veiklą mes įvertinome tik šešetu. Tuomet apatinė sumuštinio riekė yra tai, ką grįžtamojo ryšio gavėjas yra padaręs, kad pasiektų faktinį lygį. Vidurinė sumuštinio dalis, “mėsytė”, yra tai, ko jis nepadarė, ką galėtu padaryti, kad pasiektų aukštesnį rezultatą ir priartėtų prie mūsų etalono. Viršutinė sumuštinio dalis yra pamokos ir išvados, kurias aš pasidarau iš šios situacijos kaip grįžtamojo ryšio davėjas. Gali kilti klausimas, ar grįžtamojo ryšio sumuštinis buvo įgyvendintas teisingai? Štai jie – teisingai duoto grįžtamojo ryšio kriterijai: 1.Grįžtamojo ryšio gavėjas žino, ką dar galima būtų daryti analogiškoje situacijoje. 2.Grįžtamojo ryšio gavėjas supranta, kaip tai padaryti ir kuo tai jam yra naudinga, kaip tai gali padėti pasiekti norimą rezultatą. 3.Grįžtamojo ryšio gavėjas yra motyvuotas, nori išmėginti naują elgesio modelį. 4.Santykiai tarp grįžtamojo ryšio gavėjo ir davėjo ne tik kad nepablogėjo, bet liko tokie pat arba net sustiprėjo. Grįžtamojo ryšio sumuštinis nėra vienpusio eismo gatvė. Grįžtamasis ryšys reikalingas abiem jo dalyviams. Taisytinas elgesys liečia abu situacijos dalyvius. Vieną - todėl, kad jis taip elgiasi, kitą – todėl, kad jam toks elgesys yra nepriimtinas. Sėkmingiausias situacijos sprendimas, kai pasikeičia abudu situacijos dalyviai. Tai neįmanoma, jei patarimas duodamas iš dominavimo pozicijos. Grįžtamasis ryšys yra tiek efektyvus kiek tarp situacijos dalyvių yra partneriškas santykis. Juolab, kad grįžtamojo ryšio gavėjas taip pasielgė ne blogo linkėdamas. Taip jis pasielgė todėl, kad jo pasaulio žemėlapyje ir, konkrečiai, tos situacijos suvokime toks elgesys buvo pati geriausia iš jam prieinamų alternatyvų. Todėl pasakymas “tu turėtum labiau pasistengti”, “tu turėtum labiau ir daugiau...” retai kada priartina prie norimo rezultato. Jei tik grįžtamojo ryšio gavėjas žinotų kaip tai “pasistengti labiau”, jis, aišku, taip ir padarytų. Todėl grįžtamojo ryšio davimas tai ir apie požiūrio į pačią situaciją pakeitimą. Tad grįžtamojo ryšio algoritmas galėtų atrodyti taip: 1.Pasiruošimas suteikti grįžtamąjį ryšį. Šiame etape reikėtų pagalvoti, kokiu tikslu iš tikrųjų duodame grįžtamąjį ryšį? Kad išlieti savo emocijas ir nepasitenkinimą? Ar siekdami realaus pokyčio? 2.Kito žmogaus paruošimas priimti grįžtamąjį ryšį. Apie ką būtent mes kalbame. Konkretus elgesys ar atvejis. Kodėl tai yra svarbu tiek man, tiek jam? 3.(Apatinė sumuštinio dalis) Kaip vertintina faktinė situacija. Kas mūsų požiūriu yra teigiama? Kas padėjo pasiekti faktinį rezultatą. 4.(Vidurinė sumuštinio dalis) Ką galima būtų daryti kitaip? Kaip aš elgčiausi šioje situacijoje. Kaip tai leistų pasiekti geresnį rezultatą. 5.(Viršutinė sumuštinio dalis) Už ką norėčiau padėkoti? Ką aš pats supratau iš šios situacijos, kokias pasidariau sau išvadas, ko pasimokiau. Comments are closed.
|
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|