​Pasakojama, kad ši istorija atsitiko Prancūzijos revoliucijos metu, kai maištaujantys paryžiečiai susirinko prie karaliaus Liudviko rūmų.
Tuoj tuoj galėjo prasidėti rūmų šturmas.
Karalius išsikvietė jam ištikimo apsaugos būrio vadą ir liepė jam iššaudyti visus tuos padugnes.
Gavęs tokį kategorišką nurodymą karininkas nejuokais susirūpino.
Jei jis lieps dabar savo kariams šaudyti į susirinkusią minią, o revoliucija baigsis karaliaus nenaudai, jam bus galas.
Jei jis neįvykdis karaliaus įsakymo, nedelsiant bus pats nužudytas.
Padėtis regis buvo be išeities.
Tačiau išėjus į aikštę priešais rūmus, karininkui staiga šovė viena mintis ir jis nusprendė išnaudoti paskutinį šansą.
-Žmonės, – kreipėsi jis į minią. Visi nuščiūvo ir laukė, ką šis kariškis dabar čia darys.- Man įsakyta sušaudyti visus padugnes.
Tačiau jūsų tarpe aš matau daug garbingų žmonių.

Parduotuvės šeimininkas stebi, kaip pardavėjas ginčijasi su pirkėju. Kai ginčas baigiasi, parduotuvės šeimininkas pasikviečia pardavėją pas save ir pratrūksta: tu, toks ir anoks, stuobry netašytas, ar nežinai, kad su pirkėju reikia elgtis kultūringai, paslaugiai ir nesiginčyti?
Taip žinau,-atsako pastarasis.
Šeimininkas kiek atlįžta: o dėl ko gi taip ginčijotės?
Pardavėjas susinepatogina, bet atsako: kad pirkėjas priėjo prie manęs, žodis po žodžio, ir pradėjo man įrodinėti, kad šios parduotuvės šeimininkas yra tikras asilas. Na aš ir pradėjau ginčytis…

Ar esate kada su kuo nors diskutavę tema „kas svarbiau – žinios (išsilavinimas) ar patirtis“? Greičiausiai taip, nes daugelis jūsų vienaip ar kitaip susiduriate su naujų darbuotojų paieškos, adaptacijos ir karjeros planavimo problemomis. Kaip tik todel šįkart norime papasakoti istoriją, kurią vienoje is savo knygų aprašė NLP pradininkai R.Bandleris ir Dž.Grinderis:
Karta vienas zoologijos sodas, kuriame dirbo rūpestingi darbuotojai, o gyvūnai buvo laikomi artimomis jų natūraliam gyvenimui sąlygomis, gavo dovaną – didžiulį baltajį lokį. Darbuotojai labai apsidžiaugė, tačiau jie nebuvo pasiruošę priimti naujoko, todel nusprendė jam įrengti geras, vertas tokio gyvūno, patalpas. Tam laikotarpiui, kol jos buvo įrenginėjamos, lokį apgyvendino laikiname narve. Laikinasis būstas buvo tvarkingas, bet kiek ankštokas. Keletą mėnesių diena iš dienos lokys vaiksčiojo po jį ten ir atgal. Jis žengdavo tris žingsnius pirmyn, sustodavo priešais virbus, apsisukdavo, tuomet žengdavo tris žingnius atgal, sustodavo ir vėl apsisukdavo.

Šiame straipsnyje bus pateiktos trys įsitikinimų keitimo technikos – “Senų įsitikinimų muziejus”, “Savęs priėmimas” ir “Devyni kvadratai”. Tai jau klasika tapusios technikos. Internete galima rasti įvairių jų modifikacijų. Tad čia pateiktas technikas priimkite, kaip vieną iš jų galimų versijų.
 
Technika “Senų įsitikinimų muziejus”
 
Senų įsitikinimų muziejus, klasikinė Robert Dilts pasiūlyta technika skirta ribojančių įsitikinimų keitimui. Technikos atlikimo algoritmas:
1.Mano ribojantys įsitikinimai.
Pagalvokime apie tikslą, kurio įgyvendinimą norėtumėte paspartinti.
Kaip suformuluotume įsitikinimus, kurie labiausiai blokuoja jūsų judėjimą tikslo įgyvendinimo link? Pavyzdžiui: Aš nesugebėsiu. Aš neturiu pakankamai patirties. Man trūksta reikiamų resursų.
Kuo šie įsitikinimai yra negeri? Kodėl jie stabdo jūsų judėjimą link tikslo?
2.Mano palaikantys įsitikinimai.
Dabar pagalvokime, kuo galima būtų pakeisti šiuos įsitikinimus. Pageidautina, kad naujas įsitikinimas būtų suformuluotas pozityvia forma. Pavyzdžiui: Aš sugebėsiu. Aš turiu pakankamai patirties. Aš turiu visus reikiamus resursus arba žinau iš kur juos galėčiau gauti.

Mūsų naudojama kalba yra galingas poveikio kitam darymo instrumentas. Kitą kartą mes net nesusimąstome kaip vienokia ar kitokia sakinio konstrukcija gali tam tikra linkme paskatinti kitą žmogų mąstyti ar elgtis.
Žmogaus, apkrauto darbu, mes galime paklausti:
         „Ar tu pajėgsi susidoroti su šia užduotimi?“
O galime tą patį klausimą suformuluoti kitaip:
         „Kaip tu ketini susitvarkyti su šiuo darbu?“
Toks sakinys visiškai kitaip veikia žmogų. Pirmame sakinyje mes darome prielaidą, kad žmogus gali susidoroti su darbu, bet gali ir nesusidoroti. Antrame sakinyje mes darome prielaidą, kad neabejojame, kad jis susitvarkys su darbu, bet tik nežinome kokiu būdu jis tai ketina padaryti.
         „Ko jūs išmokote?“
Šiame sakinyje aiškiai galima išgirsti įsitikinimą, kad „jūs kažką išmokote“. Kai mes naudojame tokį įsitikinimą mokymo procese, tai mokiniai nesąmoningai sutinka su tuo, kad jie kažko išmoko ir pradeda ieškoti atsakymo į šį klausimą. Mokinių pastangos nukreipiamos į suvokimą, o ką būtent jie išmoko.

Kas yra Naujas NLP kodas
 
Naujasis NLP kodas (NK NLP) atsirado 1983 metais, praėjus maždaug dešimčiai metų po paties NLP atsiradimo. Naujasis NLP kodas neišsivystė kaip savarankiška kryptis, nors atskiri jo elementai dažnai pristatomi tiek NLP Praktiko, tiek NLP Meistro kursuose. Taip atsitiko veikiausiai todėl, kad NLP “vartotojai” NLP daugiau suvokia kaip instrumentą skirtą naudoti pirmiausia kitų žmonių atžvilgiu.
XX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje klasikinio NLP kūrėjai Ričardas Bandleris ir Džonas Grinderis pastebėjo, kad žmonės, sėkmingai NLP pagalba sprendžiantys kitų žmonių problemas, minimaliai NLP naudoja savo pačių klausimų sprendimui. Tai paskatino NLP kūrėjus peržiūrėti jų sukurtą NLP sistemą. Prie šito prisidėjo dar ir tai, kad Ričardo ir Džono keliai tuo metu išsiskyrė ir jie pajudėjo skirtingomis kryptimis. Ilgainiui Ričardas Bandleris sukūrė DHL (Desing of Human Engineering), o Džonas Grinderis kartu su Džudit Delozje - Naująjį NLP kodą.  Naujasis NLP kodas kaip tik ir fokusavosi į savo problemų ir uždavinių sprendimą.

NLP dažnai yra priskiriama manipuliacijų mokslo etiketė. Tačiau atidžiau įsigilinę pamatysime, kad paprastai manipuliavimas apibūdinamas, kaip meistriškas operavimas daiktais. Psichologijoje šis terminas naudojamas apibūdinant paslėptą poveikį kitam žmogui. NLP „manipuliacija“ vadinamas paslėptas, orientuotas į pasąmonę veiksmas. NLP manipuliavimo sąvoką vertina be negatyvaus atspalvio, neutraliai. Bet kuri psichologinio poveikio priemonė yra tik instrumentas, o jos taikymo pasekmės teigiamą ar neigiamą atspalvį įgauna priklausomai nuo konteksto ir šį instrumentą panaudojusio asmens tikslų ir ketinimų. Kita vertus, net nepriklausomai nuo ketinimų, pasekmės bus teigiamos ar neigiamos priklausomai nuo to, kokio masto kontekste tai yra vertinama. Ne atsitiktinai yra sakoma, pralaimėti mūšį, tai dar nereiškia pralaimėti karą. O taip pat dar yra sakoma, kas mūsų nepalaužia, tas mus užgrūdina.

NLP atsiradimo istorija
Žmogaus smegenys – tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik  kelis procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kuris sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti savo galimybes.
Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti.

​Baimė yra psichologinis mechanizmas, vaidinantis žmogaus gyvenime svarbų vaidmenį. Baimė apsaugo mus tose situacijose, kur mes galime elgtis nepamatuotai rizikingai savo sveikatos ar net gyvybės atžvilgiu. Baimė užmegzti naujus santykius apsaugo mus nuo naujo nusivylimo. Baimė išeiti ir kalbėti viešai apsaugo mūsų savivertę nuo neapsikvailinimo. Baimė eiti neapšviestu skersgatviu vėlai vakare apsaugo nuo užpuolimo ar apiplėšimo. Pagal intensyvumo skalę žmogus gali jausti nerimą, baimę, paniką. Tačiau kartais žmonėms šis psichologinis mechanizmas “sutrinka” ir baimė gali reikštis neadekvačiai. Gali būti hiperbolizuota, nepamatuotai didelė atliekamai funkcijai. Tuomet tokį sutrikimą vadiname fobija.
Fobija yra neįveikiama baimė. Būsena, kuriai būdinga nemotyvuota baimė. Fobinė reakcija yra puikus momentinio išmokimo pavyzdys. Ją galima apibūdinti, kaip greitą stabilaus inkaro susikūrimą. Pamačiau vorą – išsigandau – dabar gąsdinuosi kiekvieną kartą.

Psichologine prasme žmogus gali turėti dvejopą santykį su jam reikšmingais įvykiais. NLP tai vadinama asociacija arba disociacija.
Asociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai žmogus jį išgyvena ir suvokia tarsi pirmuoju asmeniu. Tokiame suvokime dalyvauja visi jo jutimo kanalai. Disociacija – tai toks santykis su įvykiu, kai mes esame tarsi stebėtojo pozicijoje. Mes galime matyti save tam tikroje situacijoje, galime girdėti, ką tuomet kalbame. Bet tai tarsi kinofilmo žiūrėjimas. Tuomet mes nejaučiame, bet galime tik hipotetiškai vertinti, kaip jaučiasi mūsų stebimas žmogus.
Asocijuotas ir disocijuotas santykis kartais gali pasireikšti sapnuose. Vienuose sapnuose mes “dalyvaujame” pirmu asmeniu – patys bėgame, plaukiame, skrendame. Kituose sapnuose mes “dalyvaujame” trečiuoju asmeniu – tarsi matytume save iš šalies. Matome save bėgantį, plaukiantį, skrendantį.