Žmogaus asmenybė yra sudėtinga, prieštaringa ir įvairiaplanė sistema ir todėl yra nelengva šią sistemą. Asmenybės dalių (subasmenybių) koncepcija yra vienas iš tokių aprašymo pavyzdžių. Įvairios psichologinės teorijos nuo seno naudojo asmenybės dalių koncepciją. Zigmundas Froidas psichoanalizės teorijoje kalba apie Id, Ego ir Super Ego dalis. Ego dalį jis apibūdino, kaip priimančią sprendimus, mąstančią ir jaučiančią čia ir dabar. Id – tai mūsų pasąmonėje glūdinti dalis. Tai mūsų libido, kuri paklūsta seksualiniams ir kitiems pasąmoniniams instinktams. Super Ego – tai normos ir standartai, kurie mums yra įskiepyti per auklėjimą šeimoje ir visuomenėje. Ego tokiu būdu yra savotiška arena, kurioje susitinka ID ir Super Ego. Mūsų faktinis elgesys yra nulemtas tos kovos, kuri egzistuoja tarp Id ir Super Ego.
Kitas psichologas panaudojęs asmenybės dalių koncepciją yra Erikas Berne, sukūręs Transakcinės analizės teoriją. E. Berne teigė, kad kiekviename iš mūsų gyvena tarsi trys subasmenybės. Tai Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Žmogaus mąstymas, jausmai ir elgesys yra tie kriterijai, kurie leidžia nesunkiai įvertinti, kada mumyse pasireiškia vienas ar kitas. Vėliau Berne šią sistemą dar labiau detalizavo. 

Žmonių komunikavimo pagrindas yra kalba. Kalba yra kodų sistema, kurios pagalba mes perduodame vienas kitam mums svarbią informaciją. Tačiau informaciją mes perteikiame ne tik žodžiais. Anot dar prieš keletą dešimtmečių atliktų mokslinių tyrimų informacija yra perduodama trimis kanalais – žodžiais, balsu ir kūno kalba. Žodžiai sudaro 7 % visos perduodamos informacijos, balsas – 38 % ir kūno kalba – 55 %. Matome, kad daugiau nei pusę visos perduodamos informacijos sudaro – mūsų kūno padėtis, kūno padėties pokyčiai, judesiai, rankų gestai ir daugelis kitų, taip vadinamų, neverbalinių ženklų. Mokslininkai  priskaičiuoja arti tūkstančio įvairių kūno kalbos ženklų. Jau ir iš kasdieninio gyvenimo pastebime, kad informatyviausia žmogaus kūno dalis yra veidas. Veido išraiška duoda du trečdalius visos žmogaus kūno suteikiamos informacijos. Veidas yra pagrindinis informacijos apie emocinius žmogaus išgyvenimus šaltinis. Na o veide informatyviausios, žinoma, yra akys. Ne atsitiktinai liaudyje yra sakoma, kad akys yra žmogaus sielos veidrodis. 

Paskutinės pranešimo frazės. Mėgaujatės mintimi, kad dar kelios minutės ir galėsite lipti nuo scenos, kad pagaliau baigiate. Žvelgdamas į auditoriją dar pagalvojate, kad be reikalo taip jaudinotės. Viskas ne taip jau blogai pavyko. Tikrai nevertėjo tiek nerimauti ruošiantis šiam pranešimui. Bet neatsipalaiduokite per anksti. Jums liko dar vienas etapas – tai auditorijos klausimai.
Štai jūs kreipiatės į susirinkusiuosius prašydamas užduoti jums klausimus. Tai tarsi savotiškas testas. Auditorijoje įsivyrauja tyla. Jūs laukiate. Auditorija, tarsi, irgi kažko laukia. Na klausimų nebūna arba kai viskas aišku, arba kai nieko neaišku,- mėginate pajuokauti ir tuo gelbėti padėtį. Dar vienas kitas jūsų mėginimas ir kažkam iš auditorijos pasidaro gaila jūsų ir jis, tarsi, mesdamas gelbėjimosi ratą, užduoda jums klausimą... Tai gali reikšti, kad jūs prašovėte pro šalį ir greičiausiai pranešimas buvo apie tai, kas įdomu jums, bet ne apie tai, kas būtų įdomu, svarbu ir reikšminga jiems. Aišku gali būti ir kitų priežasčių. Tačiau pamąstyti yra apie ką.

Jei jums tenka kartas nuo karto kalbėti grupei žmonių, tikriausiai pastebėjote, kad jūsų pasisekimas priklauso nuo kelių dalykų. Kiek svarbi ir aktuali yra tema, kuria jus kalbate, susirinkusiems žmonėms. Ne mažiau svarbus dalykas yra ką ir kiek jūs išmanote kalbama tema. Kaip pasiruošėte šiam pranešimui. Kaip, kokia forma pateikiate informaciją. Tikrai ne paskutinėje vietoje yra ir tai, o kaip yra nusiteikusi auditorija, prieš kurią jūs stovite. Bepigu yra bendrauti su auditorija, kuri žvelgia į jus įsimylėjusiomis akimis, gaudo kiekvieną jūsų žodį ir tiki viskuo, ką jūs jei bepasakytumėte. Daug sunkiau prasimušti į klausytojų protus ir širdis, kai vienokios ar kitokios aplinkybės jus nubloškia į taip vadinamų „sunkių“ auditorijų glėbį. Geros auditorijos yra panašios viena į  kitą, sunkios auditorijos yra sunkios kiekviena savaip. Tad ir pasižiūrėkime su kokiomis sunkiomis auditorijomis gali jus suvesti likimas ir kaip vienu ar kitu atveju būtų tikslinga pasielgti.

​Kiekvieną trečiadienį po pietų dešimtys vyrų ir moterų eina žąsele pro centrinius vartus į trečiame aukšte esančią mano vadovaujamos „Semco“ kompanijos San Paule, Brazilijoj, susirinkimų salę. Apsauga prie įėjimo jų laukia. Jau keleri metai kai kurių didžiausių ir garsiausių pasaulio kompanijų, tarp jų „IBM“, General Motors“, „Ford“ „Kodak“, „Bayer“, „Nestle“, „Goodyear“, „Firestone“, „Pirelli“, „Alcola“, „BASF“, „Chase Manhattan“, „Siemens“, „Dow Chemical“, „Mercedes-Benz“ ir „Yashica“, vadovaujantys darbuotojai kaip piligrimai traukia į mūsų nieko neišsiskiriantį pramoninį kompleksą San Paulo priemiestyje.
„Semco“ gaminių sąrašas tikrai įspūdingas – siurbliai, galintys per naktį ištuštinti didžiausią tanklaivį, indaplovės, per valandą išplaunančios 4100 lėkščių, šaldymo mazgai oro kondicionieriams, kurių dėka kontorų dangoraižiuose maloniai vėsu per pačius didžiausius karščius, maišyklės, tinkamos maišyti viskam – nuo raketinio kuro iki kramtomos gumos, ir net visa sausainių fabriko įranga, susidedanti iš 16.000 atskirų dalių ir kelių mylių laidų. Tačiau ne dėl to viso pasaulio vadovaujantys darbuotojai ir valdymo specialistai po kelis mėnesius laukia savo eilės apsilankyti mūsų gamyklose ir kontorose. Juos domina kitkas – kaip „Semco“ darbuotojai viską daro“.

Neretai išėję iš susirinkimo girdime sakant: "Tai buvo vien laiko gaišimas". Jei įtariate, kad jūsų susirinkimai gali virsti beprasmiškais pasiplepėjimais, pats laikas pradėti apie tai galvoti.Iki susirinkimoPagalvokite, kaip galite apsieiti apskritai be susirinkimo. Galbūt sprendimą gali priimti atsakingi už šiuos darbus žmonės? Tuomet nebus būtina rengti bendrą pasitarimą. Vietoje to, kad susirinktumėte visi vienoje patalpoje, galbūt galima informaciją perduoti telefonu, el. paštu ar organizuoti online konferenciją. Be to, pasitarimą galima atidėti arba svarstytinus klausimus įtraukti į kito susirinkimo dienotvarkę. Jei nuspręsite, kad susirinkimas vis dėlto yra būtinas, galite pasiųsti į pasitarimą savo atstovą - taip praturtėtų pavaldinio patirtis ir būtų sutaupytas Jūsų asmeninis laikas.
Kiek įmanoma, sumažinkite kviečiamų dalyvių skaičių - palikite tik tuos, kurie tikrai būtini. Laiką pasitarimui parinkite taip, kad ateiti galėtų visi jums būtini žmonės, ir kad jau turėtumėte paruoštą visą reikiamą informaciją. Parinkite tinkamą vietą. 

Kokia ilga bebūtų kelionė, ji visada prasideda nuo pirmojo žingsnio. Tas tinka ir viešai kalbai. Kai pradedate kalbėti, tai derėtų daryti tokia seka.
Pasisveikinimas. Pasinaudokite galimybe šypsodamasis pasakyti susirinkusiems ,,Labas rytas". Tai parodys auditorijai, kad džiaugiatės būti čia, dabar ir su jais.
Prisistatymas. Pasisakykite, kas jūs, iš kur esate ir ką veikiate. Kodėl būtent jūs sakote šią kalbą? Auditorija tikrai tai nori žinoti. Parodykite, kad išmanote temą, apie kurią ruošiatės kalbėti.
Tema. Apie ką jūs ketinate kalbėti? Įžanga turi apibrėžti jūsų kalbos kontūrus. Tai gali būti nuo bendro jūsų idėjos apibūdinimo iki konkrečių jūsų kalbos teiginių pristatymo. Supažindinkite auditoriją su savo kalbos struktūra. Įžangoje galite pasakyti, kuo jiems gali būti vertinga tai, apie ką kalbėsite tuojau po jos. 

Kiek beapklaustumėte įmonių vadovų, tiek turėtumėte skirtingų nuomonių apie investicijų į personalo kvalifikacijos kėlimą naudingumą. Vertinimų spektras būtų tikrai platus. Nuo įmonių, kurių vadovai sistemingai planuoja mokymus ir investuoja į darbuotojų kvalifikacijos kėlimą ženklias sumas iki įmonių, kurių vadovai ne tik kad neskiria lėšų savo personalo apmokymui, bet ir patys kategoriškai atsisako mokytis. Negatyvus požiūris į kvalifikacijos kėlimą paprastai yra suformuotas negatyvios ankstesnės patirties. Tad pamėginkime apžvelgti dažniausiai pasitaikančius klaidingus požiūrio į mokymąsi stereotipus.
1.Iš šalies atėjęs žmogus (t.y. vadybos konsultantas) apie mūsų įmonės darbo specifiką gali turėti tik patį bendriausią supratimą. Taip konsultantas net ir po kelių susitikimų su įmonės vadovu, nesugebės susidaryti tiek detalaus vaizdo apie įmonės realijas, kiek pats vadovas. Tačiau su tuo, kas konkrečios įmonės vadovui gali atrodyti kaip unikali situacija, profesionalus konsultantas susiduria vos ne kiekvieną dieną. Žmogus iš šalies šviežiu žvilgsniu gali nesunkiai pamatyti tai, kas vadovo pradedama nepastebėti šimtus kartų praeinant pro šalį. 

Gebėjimas perteikti savo mintis suprantamai ir įtikinamai yra vienas svarbiausių įgūdžių. Nuo neatmenamų laikų žmonės sakė viešas kalbas, kad įkvėptų, įtikintų ir darytų įtaką vieni kitiems. Mokėjimas reikšti mintis gali padėti gauti gerą darbą, paaukštinimą tarnyboje, išsikovoti pagarbą. Jei norite gyvenime gauti tai, ko trokštate, turite pateikti save efektingai, patikimai ir įtikinamai. Informacijos amžiuje kalbų sakymo įgūdžiai tampa svarbesni nei bet kada anksčiau.
Paradoksalu, bet nors kasdieniame gyvenime mes esame iškalbingi, įdomūs žmonės, bent jau savo draugams ir artimiesiems, tai kada mums tenka viešai kalbėti oficialioje aplinkoje, - kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi.
Tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį ruošiantis viešai kalbai?
Nepasiduokite mitui apie tai, jog kalbėtojais gimstama. Kai kurie didžiųjų oratorių istorijos tam yra puikiausias pavyzdys. Demostenas, garsusis senovės graikų oratorius, buvo drovus, mikčiojantis intravertas. Jis išmoko kalbėti, treniruodamasis su akmenukais burnoje. 

Kiekvienam vadovui dažniau ar rečiau tenka viešai pasisakyti. Kas yra susidūręs su šia situacija, puikiai prisimena būseną, kuri apima atsistojus prieš auditoriją – perdžiūva gerklė, pradeda drebėti keliai, veidą ir kaklą išmuša raudonis, širdis lyg nuo grandinės nutrūkusi daužosi krūtinėje, iš galvos tarsi viskas išgaruoja ir tik vienintelė mintis kala smilkiniuose – „kad tik greičiau pasibaigtų tas košmaras!“ Graudžiausia tai, kad valandų skaičius, kurį praleidžiate prieš auditoriją, ką tik aprašytą būseną, regis, mažai teįtakoja. Kažkiek sakant viešas kalbas, aišku, gelbsti užrašai, kuriuos dažnas vadovas pasiruošia iš anksto.
Neklausykite tų, kurie primygtinai patarinėja atsisakyti užrašų idėjos ir pasikliauti vien tik improvizacija. Esa, tik ekspromtu pasakyta kalba yra gera kalba. Jei vieši pasisakymai nėra jūsų pragyvenimo šaltinis ir naudojimasis užrašais suteikia jums žemės po kojomis jausmą, naudokitės užrašais į sveikatą.
Toliau bus keletas patarimų – o kaip gi reikėtų tuos užrašus tinkamai paruošti.