Akių judesių raktai

Žmonių komunikavimo pagrindas yra kalba. Kalba yra kodų sistema, kurios pagalba mes perduodame vienas kitam mums svarbią informaciją. Tačiau informaciją mes perteikiame ne tik žodžiais. Anot dar prieš keletą dešimtmečių atliktų mokslinių tyrimų informacija yra perduodama trimis kanalais – žodžiais, balsu ir kūno kalba. Žodžiai sudaro 7 % visos perduodamos informacijos, balsas – 38 % ir kūno kalba – 55 %. Matome, kad daugiau nei pusę visos perduodamos informacijos sudaro – mūsų kūno padėtis, kūno padėties pokyčiai, judesiai, rankų gestai ir daugelis kitų, taip vadinamų, neverbalinių ženklų. Mokslininkai  priskaičiuoja arti tūkstančio įvairių kūno kalbos ženklų. Jau ir iš kasdieninio gyvenimo pastebime, kad informatyviausia žmogaus kūno dalis yra veidas. Veido išraiška duoda du trečdalius visos žmogaus kūno suteikiamos informacijos. Veidas yra pagrindinis informacijos apie emocinius žmogaus išgyvenimus šaltinis. Na o veide informatyviausios, žinoma, yra akys. Ne atsitiktinai liaudyje yra sakoma, kad akys yra žmogaus sielos veidrodis. 

---

Plačiai atmerktos akys reiškia, kad žmogus yra atviras informacijai iš išorės. Visas jo dėmesys yra sąmoningai ir nesąmoningai sutelktas į tai, kad gauti kuo daugiau informacijos. Galime daryti prielaidą, kad jam ši informacija dėl kažkokių priežasčių yra reikšminga. Žmogus prisimerkia ir tai byloja apie visai kitokią vidinę būseną. Žmogus stengiasi atsiriboti nuo išorinės informacijos. Jam šiuo metu daug svarbiau yra gautą informaciją apdoroti, įvertinti ir įsisąmoninti. Šiuo metu jo galvoje vyksta intensyvus darbas, kuris gali būti susijęs su informacijos šaltinio kritišku įvertinimu, kiek juo galima pasitikėti ar nepasitikėti. Drėgnos akys, spindinčios akys, nemirksinčios ar kaip tik dažnai mirksinčios akys vėl gi papildoma informacija apie tai, ką galvoja ir jaučia šiuo metu žmogus.
Dar viena svarbi akių charakteristika, kuriai NLP skiriamas dėmesys yra žvilgsnio kryptis, kur nukreiptos akys. Žvlgsnio kryptis byloja apie tai, koks informacijos kanalas (modalumas) tuo metu yra dominuojantis.
Akys dažniau juda viršutinėje dalyje. Žmogus žvelgia virš horizonto linijos. Tuomet jo sąmonėje dominuoja vaizdiniai. Jei paprašytume žmogų papasakoti apie ką tik jo praleistas atostogas ir žinome, kad tos atostogos pavyko, tai neabejotinai žmogus pakels akis ir pradės komentuoti jam prieš akis iškylančius vaizdus. Mokykloje, kai jus pakviesdavo prie lentos ir jūs stengdavotės prisiminti ruoštą pamoką, jūsų žvilgsnis taip pat nukrypdavo į viršų.
Akys dažniau juda horizonto lygyje. Daroma prielaida, kad tuomet žmogus yra susikoncentravęs į audialinį kanalą. Jis stengiasi prisiminti dainos melodiją, tai, kas jam buvo sakoma arba mėgina įsivaizduoti, kaip skambėtų jo sakoma kalba.
Akys dažniau juda žemiau horizonto linijos. Žmogus yra pasinėręs į vidinių išgyvenimų sritį. Jis išgyvena neigiamas emocijas.
Pirmasis apie tai, kad akių judesiai kažką reiškia kalbėjo dar mokslinės psichologijos pradininkas Viljamas Džeimsas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad egzistuoja tam tikras ryšys tarp to, kur yra nukreiptas žmogaus žvilgsnis ir to kokioje modalinėje (VAK) sistemoje vykdomas informacijos apdrojimas.
Dar vienas akių judesių parametras, į kurį galima būtų atkreipti dėmesį yra dešinė ir kairė pusės.
Akys dažniau juda kairėje pusėje. Tai gali reikšti, kad žmogus bando atgaminti vaizdus ir garsus susijusius su praeityje atsitikusiais įvykiais.
Akys dažniau juda dešinėje pusėje. Tai gali reikšti, kad žmogus mėgina konstruoti tai, kas jo patirtyje dar nėra atsitikę. Bet tai dar visiškai nereiškia, kad jei žmogaus akys nukreiptos į dešinę, kad jis tuo metu meluoja.
Tokiu būdu suintegravus vertikalius ir horizontalius lygmenys į vieną sistemą gauname šešias žvilgsnio kryptis (akių raktus).
VP – vizualinis prisiminimas. Viskas, ką jūs galite prisiminti vizualiai: jūsų buto lauko durys, kaip atrodo 20 eurų banknotas.Čia taip pat bus ir anksčiau sukonstruoti vaizdiniai, jei jūs juos dabar prisimenate.
VK – vizualinis konstravimas. Naujos patirties konstravimas, planavimas, matematiniai skaičiavimai. Viskas, ką žmogus vizualiai konstruoja šiuo metu: kaip atrodis Petras, jei jį nukirpti plikai, kaip atrodis afrikietiškas dramblys aptaškytas rožiniais dažais. Taip pat čia patenka matematinių skaičiavimų vizualizacija.
AP – Audialinis prisiminimas. Audialinė atmintis – intonacijos, balsai, garsai, muzika. Visi prisiminimai audialinėje patirtyje: iš krano lašančio vandens garsai, fleitos melodija, jūsų viršininko balsas.
AK – Audialinis konstravimas. Naujos audialinės patirties kūrimas, muzikos kūrimas. Viskas, ko jūs negirdėjote anksčiau, bet galite sugalvoti. Naujos intonacijos, garsai, balsai.
KP - Kinestetinis prisiminimas. Kūno atmintis, pojūčiai, skonis, kvapas, metapojūčiai. Viskas, kas susiję su pojūčiais, pergyvenimais.
KK – Kinestetinis konstravimas. Vidinis dialogas. Vidinis pokalbis su savimi. Užduodu sau klausimus ir į juos atsakau. Svarstymas, vertinimas, analizavimas.
Ši schema bus teisinga 90-95 % atvejų. Ši schema galioja daugumai žmonių, tiesa, su tam tikrais individualiais niuansais. Pavyzdžiui dešiniarankiams gali kairė pusė susikeisti su dešine. Todėl šią schemą pageidautina tikrinti kiekvienu atveju atskirai.
Galite su draugais pasipraktikuoti. Atsisėskite vienas priešais kitą. Pasiskirstykite, kas iš jūsų bus klientas, o kas operatorius. Operatorius užduoda klausimus ir stebi kliento akių judesius. Žemiau pateikti galimų klausimų pavyzdžiai. Žinoma, klausimus reikėtų uždavinėti pramaišiui. Taip pat nereikėtų jų mechaniškai skaityti iš popieriaus lapo. Nes negalėsite tuo pat metu skaityti klausymo ir stebėti pašnekovo akių judesius. Pirma persiskaitykite klausimą ar teiginį sau mintyse, tuomet pakelkite akis
Vizualinis prisiminimas:
·      Kokios spalvos durys yra jūsų bute?
·      Kokios spalvos yra apelsinų sultys?
·      Kaip jūs atrodėte prieš penkis metus? Kokios spalvos jūsų automobilis?
·      Kas pavaizduota ant 20-ties eurų banknoto?
Vizualinis konstravimas:
·      Įsivaizduokite, kaip jūs atrodysite nusiskutęs plikai.
·      Įsivaizduokite arklį su šešiomis kojomis.
·      Įsivaizduokite savo virtuvės viduryje didelį žalią kaktusą.
·      Kiek bus prie 567 pridėjus 289?
Audialinis prisiminimas:
·      Kaip skamba jūsų mamos balsas?
·      Kaip skamba gitara?
·      Prisiminkite, kaip skamba jūsų žadintuvas?
·      Prisiminkite savo mėgstamiausią melodiją.
Audialinis konstravimas:
·      Koks bus garsas, jei pieštuku pastuksenti į tuščią konservų dėžutę?
·      Kaip skambėtų fortepijonas ant ežero kranto?
·      Kaip turėtų skambėti balsai filme, kuris prasukamas iš pabaigos į pradžią?
·      Koks galėtų būti tavo viršininko balsas, kai jis deklamuoja eilėraštį?
Kinestetinis prisiminimas:

• Koks yra aksomo paviršius?
• Ką tu jauti, kai pradedi bristi į ežerą ?
• Kokio skonio yra obuolių sultys?
• Kuri tavo koja yra šiltesnė?

Kinestetinis konstravimas:

• Apibūdink kaip tu supranti, ką reiškia „reprezentacinė sistema“.
• Kada melas yra pateisinamas / nepateisinamas žmonių bendravime?
• Nuo kokios frazės geriau pradėti rašyti pasiaiškinimą apie pavėlavimą?
• Kaip tu paaiškintum žmogui nesuprantančiam tavo kalbos, kaip nuvykti į geležinkelio stotį?