Istorija iš Prancūzijos revoliucijos laikų.

​Pasakojama, kad ši istorija atsitiko Prancūzijos revoliucijos metu, kai maištaujantys paryžiečiai susirinko prie karaliaus Liudviko rūmų.
Tuoj tuoj galėjo prasidėti rūmų šturmas.
Karalius išsikvietė jam ištikimo apsaugos būrio vadą ir liepė jam iššaudyti visus tuos padugnes.
Gavęs tokį kategorišką nurodymą karininkas nejuokais susirūpino.
Jei jis lieps dabar savo kariams šaudyti į susirinkusią minią, o revoliucija baigsis karaliaus nenaudai, jam bus galas.
Jei jis neįvykdis karaliaus įsakymo, nedelsiant bus pats nužudytas.
Padėtis regis buvo be išeities.
Tačiau išėjus į aikštę priešais rūmus, karininkui staiga šovė viena mintis ir jis nusprendė išnaudoti paskutinį šansą.
-Žmonės, – kreipėsi jis į minią. Visi nuščiūvo ir laukė, ką šis kariškis dabar čia darys.- Man įsakyta sušaudyti visus padugnes.
Tačiau jūsų tarpe aš matau daug garbingų žmonių.

---

​Po pauzės karininkas tesė:
-Duodu jums dešimt minučių, kad garbingi žmonės galėtų netrukdomai išsiskirstyti. Ir kad aš ramia sąžine galėčiau įsakyti savo kariams atidengti ugnį į padugnes.
Pasakojama, kad po dešimties minučių aikštėje priešais karaliaus rūmus nebeliko nė vieno žmogaus.
Moralas
Kiekvienas žmogus tarsi mėnulis turi tiek baltąją, tiek juodąją savo asmenybės dalį.
Kreipkis į žmogaus juodąją pusę – žemindamas, su panieka ar kumsčiais ir žmogus atsisuks į tave savo juodąja puse.
Kreipkis į žmogaus baltąją pusę – gerbdamas jo orumą, vertindamas jį kaip žmogų ir žmogus tau atsakys tuo pačiu.