Published on
Image description
Vakare du draugai sėdėjo bare, gurkšnojo alų ir spoksojo į televizoriaus ekraną. Tuo metu kaip tik buvo transliuojamos naujienos. Rodė moterį, kuri stovėjo ant stogo atbrailos ir grąsinosi šokti žemyn. Vienas draugelis ir sako kitam:
-Štai ką aš tau pasakysiu. Lažinkimės. Jei ji šoks nuo stogo – tu man duosi dvidešimt dolerių. Jei ji apsigalvos ir nešoks – aš tau duosiu dvidešimtinę. Tinka?
-Tinka, - tarė ilgai nedvejodamas antrasis draugelis.
Po kelių minučių moteris šoka nuo stogo ir užsimuša. Lažybas pralošęs vyrukas atsidūsta, išsitraukia piniginę ir ištiesia pirmajam draugeliui dvidešimties dolerių banknotą.
Praeina kiek laiko ir pirmasis taria:
-Paklausyk. Aš negaliu paimti iš tavęs tos dvidešimtinės. Aš turiu tau prisipažinti. Aš žiūrėjau šį žinių reportažą dieną. Tai buvo kartojimas.
Published on
Image description
Bobas Nelsonas knygoje „Vadyba žaliems“ papasakojo istoriją apie vieną Kalifornijos įmonę, gaminančią lėktuvus. Įmonės vadovybė Kalėdų proga nusprendė atsidėkoti visiems savo darbuotojams. Kiekvienam darbuotojui buvo padovanota po kalakutą. Tačiau bėda buvo tame, kad kai kurie darbuotojai pastebėjo, kad jų kalakutai yra mažesni už kitų bendradarbių. Netrukus kompanijos vadovybę pasiekė skundai – mažesnius kalakutus gavę darbuotojai manė, kad taip juos baudžiai už prastą darbą.
Vadovybė negalėjo nesureaguoti į tokius nesusipratimus. Kitais metais kalėdinių kalakutų tiekėjui buvo nurodyta pristatyti vienodo svorio kalakutus. Tačiau kalakutų tiekėjas pranešė, kad nepaisant kliento reikalavimų, Viešpats kalakutus sukūrė nevienodus, ir pateikti tūkstančius vienodo svorio paukščių būtų neįmanoma. Tačiau įmonės administracija visgi rado išeitį iš šios keblios padėties – prie kiekvieno kalėdinio kalakuto pridėjo raštelį, kuriame buvo parašyta: „Kalakuto svoris nebūtinai atspindi jūsų praėjusių metų veiklos rezultatus.“
Published on
Image description
Praėjo laikai, kai žmonės siejo savo profesinę karjerą su viena darboviete. Jau tampa norma kas trys - penki metai keisti įmonę. Jei užsisėdėsi viename darbe ilgiau, draugai ir pažįstami gali nežinia ką pradėti apie tave galvoti.
Pardavimo vadybininkai šiuo atžvilgiu dar judresnė darbuotojų kategorija ir tai nenuostabu. Pažvelkite į bet kurį lietuvišką darbo paieškos portalą ir pasakykite, kokių darbuotojų įmonės dažniausiai ieško? Taip - pardavimo vadybininkai yra geidžiamiausi. Na ir pasakykite dabar, koks vadybininkas esant tokiai situacijai atsispirs pagundai?
Aišku problematiškiausia ši situacija yra įmonės vadovui. Be vadybininkų - negyvensi, su vadybininkais - pamiršk ramų miegą. Ką daryti?
Pardavimo vadybininkas įmonėje praeina keturis profesinės karjeros etapus. Tai vadybininko atėjimas (priėmimas) į įmonę, adaptacijos etapas, produktyvaus (bent jau taip paprastai tikimasi) darbo etapas ir paskutinis, ketvirtasis, etapas yra vadybininko išėjimas (na kartais, tiesa, ir ne savo noru).
Published on
Image description
Viena iš tų istorijų, kurias el.paštu gauname iš draugų ir persiunčiame kitiems savo draugams. Jos ateina tarsi iš niekur ir nugrimsta nebūtin. Jos būna pakankamai trumpos, kad užtektų kantrybės perskaityti iki galo ir pakankamai aštrios, kad kartais geram dešimtmečiui įsirėžtu į smegenis ir visuomet iškiltų atmintyje būtent tais momentais, kai jų dėl nesuprantamų priežasčių labiausiai prireikia. Tos istorijos ypač praverčia tuomet, kai tau reikia priimti svarbų sprendimą. Kartais tos istorijos tampa puikia stimuline medžiaga, leidžiančia į įprastus kasdienius dalykus pasižiūrėti kitaip. O kartais jos yra tarsi žibintai naktį nušviečiantys lėktuvų pakilimo taką...
Vašingtono metro stotis. Šaltas sausio rytas. Vyras apsirengęs pilkais apdarais išsitraukia smuiką ir pradeda groti.
Published on
Image description
Ar tikrai reikia koučingo specialistui rašyti dienoraštį? Kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad taip, reikėtų. Kodėl gi net ir žinomų Lietuvoje koučingo specialistų tarpe tiek nedaug rašančių. Daugelis skundžiasi laiko neturėjimu ar tiesiai šviesiai prisipažįsta, kad nemėgsta savo minčių dėstyti popieriuje. Tad pamėginkime panagrinėti, apie ką toks dienoraštis galėtų būti, ką duoda dienoraščio rašymas ir kaip jį pradėti rašyti.
Apie ką turėtų būti dienoraštis?
Vedate koučingo sesijas, dalyvaujate mokymuose, dalyvaujate koučingo konferencijose, skaitote knygas apie koučingą, pagaliau diskutuojate su kolegomis. Net neabejoju, kad jums kyla pačių įvairiausių minčių. Jūs turite savo supratimą apie tai, kas yra koučingas ir kas koučingas nėra. Jus turite savo įsivaizdavimą, kaip turėtų vykti koučingo sesija. Jūs turite įdomius atvejus, sėkmės istorijas, kai pokalbis su jumis klientui atskleidė naują požiūrį į probleminę situaciją, ar padėjo atrasti sprendimus įsisenėjusiai situacijai pajudinti iš mirties taško. 
Published on
Image description
Žmonės, ateinantys į koučingą, skirtingai nusistato savo santykį su juo.
1.Dalis žmonių svajoja tapti profesionaliais koučingo specialistais. Nori turėti pajamas iš koučingo sesijų vedimo.
2.Kita dalis, kurių profesijoje daug bendravimo, tai – vadovai, vadybininkai, pardavėjai ir pan. Jų tikslas nėra turėti tiesiogines pajamas iš koučingo praktikos. Jie labiau nori išmokti savo veikloje tiesiog taikyti koučingo metodus ir technikas.
3.Trečioji kategorija žmonių, nekelia sau ypatingai ambicingų tikslų ir norėtų išmokti koučingo metodus taikyti savo asmeninių ir profesinių klausimų sprendimui.
ICF užsakymu 2016 m. PricewaterhousCoopers atlikto koučingo specialistų apklausą visame pasaulyje. Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kokia padėtis pasaulyje dabar yra su koučingo profesija ir kokios jos perspektyvos artimiausioje ateityje. Tyrime dalyvavo virš 15 tūkstančių respondentų iš 137 šalių.
Published on
Image description
Šiuolaikinis pasaulis - tai aukštų technologijų pasaulis. Tai didžiulis gyvenimo tempas ir pokyčiai vejantys pokyčius. Kiekvieną dieną tenka priiminėti daug ir  įvairių sprendimų. Daugelis sprendimų savo forma yra pasirinkimas tarp dviejų ar daugiau alternatyvų. Pasirinkti A ar B variantą. Daryti ar nedaryti. Net delsimas pasirinkti irgi yra tam tikras sprendimas. Priimamų sprendimų kokybę lemia mūsų gyvenimiška patirtis, įpročiai,  kitų žmonių pavyzdžiai. Neteisingai priimti sprendimai mums atsirūgsta nepageidautinomis pasekmėmis ir tuomet graužiame nagus... o jei tik būčiau iš anksto žinojęs ir numatęs viską, kas gali nutikti, būčiau pasielgęs visiškai kitaip.
Sprendimų priėmimui palengvinti pasaulyje yra sukurta nemažai įvairių metodų ir technikų. Dekarto kvadrato technika – vienas iš tokių metodų. Mes net intuityviai ją ar jos tam tikrus elementus ir naudojame, net jei ir nesame nieko apie ją girdėję. Dekarto kvadrato technika plačiai naudojama koučingo sesijų metu. Tačiau ji taip pat sėkmingai gali būti naudojama ir individualiai pačiam sau.
Published on
Image description
Gyvenime mes atliekame įvairius socialinius vaidmenis – esame mama arba tėtis, darbuotojas ar vadovas, taksi vairuotojas ar mokytojas. Erikas Berne, žymus amerikiečių psichoterapeutas, atkreipė dėmesį, kad mes atliekame ir tam tikrus psichologinius vaidmenis, kuriuos mes galime apibūdinti, kaip Tėvas, Vaikas ir Suaugęs. Tėvo vaidmenyje mes būname tuomet kai ką nors aiškiname, įtikinėjame, moralizuojame, kritikuojame, giriame. Vaiko vaidmenyje būname tuomet, kai džiaugiamės, kuriame, liūdime, ieškome užtarimo ar užuojautos. Suaugusiojo vaidmenyje būname tuomet, kai prašome informacijos arba ją pateikiame, kai argumentuojame, kai svarstome įvairias galimas alternatyvas. Erikas Berne taip pat aprašė daug socialinių žaidimų, kurių pavidalu ir vyksta mūsų bendravimas tarpusavyje. Stivenas Karpmanas toliau vystė Eriko Berne vaidmenų ir socialinių žaidimų koncepcija. Iš to gimė, taip vadinamas, Karpmano trikampio modelis, kuris paaiškina daugelį žmonių sąveikos ypatumų. Pirmą kartą šis modelis buvo aprašyta 1968 m. Žmonės yra linkę manipuliuoti vieni kitais, yra priklausomi vienas nuo kito ir labai nuo to pavargsta. Karpmanas teigė, jog visus mūsų vaidinamus vaidmenis galima  suvesti į tris -  Auka, Persekiotojas ir Gelbėtojas.
Published on
Image description
​Antroji praeito amžiaus pusė buvo laikas, kai susiformavo pagrindinės psichologinės teorijos, aiškinančios psichikos prigimtį ir tarpusavio bendravimo dėsningumus. Viena iš šių teorijų yra transakcinės analizės teorija.  Jos autorius - Eric Berne (1910-1970), amerikiečių psichiatras, didžiąją dali savo gyvenimo dirbo privačioje praktikoje Karmelo mieste, JAV, Ramiojo vandenyno pakrantėje. Jo nuomone, žmonių bendravimas yra transakcija – t.y., apsikeitimas tam tikromis vertėmis. Dažnai transakcijų metu žmonės siekia daugiau gauti, negu duoti, o kartais nori priversti kitus mokėti už savo klaidas. Tokias situacijas E. Berne pavadino „Žaidimais". Dvi populiariausios E. Berne knygos - tai „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ ir „Žmonės, kurie žaidžia žaidimus“.
Dažnas yra pastebėjęs, kad su vienu žmogumi kalbėtis yra lengva, o su kitu - sunkiai susišnekame. Kodėl taip yra? Vieni čia įžiūri biosrovių poveikį, tam tikrą „chemiją“, kiti ieško kitokių paaiškinimų. O jei pabandytume panagrinėti patį bendravimo procesą ir paieškoti tarpusavio simpatijos ar antipatijos priežasčių pačioje mūsų bendravimo formoje? E.Berne taip ir padarė. 
Published on
Image description
​Koučingo specialistų mokymuose koučingo sesijos paprastai vyksta trijų asmenų grupelėse. Vienas yra klientas, antrasis - koučingos specialistas ir trečiasis - stebėtojas. Kiekviena pozicija būsimajam koučingo specialistui yra savaip vertinga.
Būdamas koučo vaidmenyje, tu turi galimybę praktiškai pritaikyti tas žinias, kurias esi gavęs paskaitų metu, perskaitęs knygose ar pasisėmęs iš diskusijų su kolegomis. Priešais tave sėdi žmogus. Tu įsiklausai į tai, ką jis tau sako. Mėgini suprasti, kas vyksta jo viduje. Mėgini tarsi jo akimis pasižiūrėti į situaciją. Dabar tik tu atsakingas už tai, kas čia vyksta. Tu replikuoji, užduodi klausimus. Viskas, ką tu darai yra tarsi iš karto į švaraštį. Tai jau paskui, po sesijos jūs aptarinėsite ir analizuosite, kas buvo gerai, kas – nelabai, ką galima būtų padaryti kitaip. Tačiau dabar tu negalvoji apie tai, tu – darai. Ir tai yra ta neįkainuojama patirtis. Nes kiekviena tavo pravesta sesija tai - vis naujas unikalus atvejis, tai vis naujas eksperimentas, kuris nugula į pasąmonę ir tampa tuo išminties klodu, kuriuo tu paskui gali naudotis vėlesnėse koučingo sesijose.

Autorius

Vitoldas Masalskis - psichologas, koučingo specialistas, Online koučingo mokyklos vadovas.

Kategorijos

Archyvas