Istorija apie liežuvį.

Vieną kartą Ksanfas pasikvietė savo vergą Ezopą ir tarė jam:
-Šiandiena pas mane pietums susirinks mano draugai. Tu turi paruošti geriausią patiekalą, kad jis tiktų net pačiam išrankiausiam skoniui.
Ezopas ilgai nedelsdamas nuėjo į turgų, nupirko tuziną kiaulės liežuvių, iškepė juos ir patiekė svečiams.
-Ir šitą patiekalą tu vadini pačiu geriausiu? – nejuokais supyko Ksanfas, matydamas kaip ištyso jo svečių veidai, išvydus tokį paprastą maistą.
-Taip, - tarė Ezopas. – Ar gali būti kas nors vertingiau už liežuvį? Viskas kas tik įvyksta šiame pasaulyje, įvyksta liežuvio dėka. Liežuvio pagalba mes galime pasakyti, paprašyti, padėkoti ir atsiprašyti.  Liežuvis leidžia mums prisipažinti meilėje ir sakyti mūsų artimiesiems ir brangiausiems žmonėms gražiausius žodžius. Būtent liežuvio dėka yra kuriami įstatymai. Pagaliau ir tavo filosofija, Ksanfai, yra sukurta liežuvio pagalba.

---

​Visiems teko sutikti su Ezopu. Kitą dieną Ksanfas vėl sukvietė savo draugus. Šį kartą norėdamas atsirevanšiuoti jis liepė Ezopui:
-Keliauk į turgų ir šį kartą nupirk tai, iš ko galima pagaminti patį prasčiausią patiekalą.
Ezopas netrukus grįžo. Jis ir vėl nupirko liežuvių. Iškepė juos ir patiekė svečiams.
Ksanfas nesusivaldė.
-Kas čia dabar?! Vakar tu mus įtikinėjai, kad liežuvis yra pats nuostabiausias dalykas pasaulyje. Šiandiena gi tu ir vėl atneši liežuvius.
-Visiškai teisingai, šeimininke, - tarė nė truputėlio nesutrikęs Ezopas. - Kas gali būti blogiau už liežuvį? Juk būtent dėl jo kyla barniai ir nesutarimai. Būtent jo dėka mes apgaudinėjame vieni kitus, įžeidinėjame ir įskaudiname. Dėl liežuvio kyla muštynės, karai ir žūva žmonės. Štai ir dabar, Ksanfai, tu negalėtum manes barti, jei nebūtų liežuvio.