Vyras ir žmona pragyveno santuokoje trisdešimt metų. Bendro gyvenimo jubiliejaus proga žmona nusprendė pradžiuginti vyrą gardžiu vyšnių pyragu. Tokį pyragą ji kepdavo kiekvieną sekmadienį. Tačiau šį kartą norėjo jį paruošti su ypatinga meile. Kiekvieną kartą padalinusi pyragą pusiau, vyrui ji atiduodavo labiau paskrudusią, skaniąją, pusę. Pati valgydavo likusią dalį su minkštuoju šonu. Pagaliau pyragas baigė kepti. Žmona padalino jį pusiau ir staiga pagalvojo - ji trisdešimt metų vyrui atiduodavo skaniąją pyrago dalį. Negi ji nenusipelnė bent šiandien skaniąją pyrago dalį pasilikti sau. Nors jaudinosi ir nerimavo, kaip vyras sureaguos į tokį jos akibrokštą, visgi padarė taip, kaip nusprendė – sau pasiliko paskrudusiąją pyrago pusę, vyrui į lėkštę įdėjo pyrago dalį su minkštuoju šonu. Išvydęs lėkštę su savąja pyrago dalimi, vyras akimirkai neteko žado, po to nusišypsojo žmonai ir tarė:
-Ačiū tau. Tai nuostabiausia dovana, kokios tik galėjau tikėtis. Džiaugiuosi, kad tridešimtmečio proga gavau tą pyrago dalį, kuri man labiausiai patinka, ir kurią visus tuos metus palikdavau tau. Istorijos moralas Kalbėkime apie tai, kas mums rūpi. Klauskime apie tai, kas rūpi kitiems, ypač mums brangiems žmonėms. Kad praėjus daugybei metų staiga nepaaiškėtų, kad visą tą laiką aukojomės ten, kur mūsų auka lyg nebuvo reikalinga. 26/9/2022 07:33:06
va va, taip ir būna, kai per mažai žmonės kalbasi..:) kas patinka vienam, nebūtinai patiks kitam. mano vyrui labai patinka šakočiai, dėl manęs jų galėtų nebūti, bet dėl vyro per kiekvienas šventes ant stalo turime geltoną gražuolį:) Comments are closed.
|
AutoriusVitoldas Masalskis, psichologas, koučingo ir NLP specialistas. Kategorijos
All
Archyvas
December 2019
|