Jus paskyrė vadovu.

Ankstesnis jūsų vadovas išėjo į kitą įmonę ir jo pareigas buvo nuspręsta patikėti jums. Jums pasiūlė tapti padalinio, kuriame dirbote iki šiol vadovu. Iš pradžių atsikalbinėjote, kad nesugebėsite susidoroti su naujomis pareigomis, nors vargu, kad pats tikėjote tuo, ką sakote. Atsikalbinėjote gal tiesiog iš padorumo, o gal nesąmoningai norėdamas „pasibranginti“.
Bet kokiu atveju, paskyrimas paglostė jūsų savimeilę. Pagaliau, ar kas iš kolegų yra labiau nusipelnęs negu jūs užimti šias pareigas!
Iš pradžių jūs galvojote, kad naujų pareigų perėmimas nesudarys didesnių sunkumų, juk, regis, viskas aišku, - ta pati įmonė, tas pats kolektyvas, pagaliau ta pati veikla, na gal tik kiek kitu kampu – dabar jums nereikės darbų atlikti pačiam, tai privalės padaryti kiti. 

---

​Diena po dienos jūs apsiprantate su nauju kabinetu, savaip išsistumdote baldus, pasikabinate naują paveikslą, apsiprantate ir su kiek pasikeitusiu buvusių kolegų (dabar pavaldinių) santykiu į jus, ir tik maždaug po poros trejeto savaičių po truputį pradedate suprasti, jog vadovavimas tai toli gražu nėra tik papildomos teisės, platesnės galimybės ir didesnis atlyginimas, tai lygiagrečiai ir papildomas galvos skausmas.
Dar pirmą paskyrimo į naujas pareigas dieną atsisėdęs į šefo (dabar jau savo) kėdę, jūs tikriausiai pagalvojote,- aš tai jau būsiu idealus vadovas, visai kitoks negu visi tie, kurie buvo “ant mano galvos”, tik greitai, labai greitai suprantate, kad „drakonas nužudytas – drakonas gyvas“ (buvo toks tarybiniais laikas filmukas apie drąsuolį karį, kuris iškeliavo nugalėti pikto šalį terorizavusio drakono, tačiau taip ir negrįžo, ir ne todėl kad žuvo, o todėl kad įveikęs drakoną, pats juo pavirto).
Jei nenorite savo pavyzdžiu dar kartą patvirtinti šios japonų pasakos, turite suprasti, jog vadovauti kaip, beje, ir bet kurios kitos veiklos reikia mokytis.
 
Išmokyte nedaryti to, ką iki šiol mokėjote geriausiai.
Vadovavimo veikla reikalauja visiškai naujų žinių ir įgūdžių, kurių privalu išmokti, kurių nereikėjo būnant žemesnėje pakopoje. Mechaninis kai kurių įgūdžių perkėlimas iš senosios veiklos į naują gali ne tik nepagelbėti, bet priešingai net ir tapti kliūtimi naujų tikslų pasiekimui. Jūs buvote geras pardavimų vadybininkas, geras serviso meistras, geras inžinierius (juk būtent todėl jums ir buvo patikėtos vadovo pareigos!), tačiau jūs dar nebuvote vadovas. Žmogaus psichologija tokia, kad jis intuityviai vengia veiklos, kurioje nėra stiprus ir ieško galimybių atlikti tą veiklą, kurioje yra pasiekęs sau reikšmingų rezultatų. Ką tai reiškia jūsų kaip naujo vadovo situacijoje? Mokykitės nedaryti to, ko jums dabar jau nereikia daryti. Nepardavinėkite (nors puikiai tai mokate ir jau pradedate pasiilgti šios veiklos), nepulkite pats aptarnauti į saloną užėjusio kliento (galbūt slapta norėdamas pademonstruoti savo naujajam darbuotoju „kaip dirba profesionalai“). Dabar jūsų turite ne pardavinėti, o organizuoti pardavimą, ne aptarnauti klientus, o organizuoti klientų aptarnavimą. Tai esminis skirtumas. Kol to nesuprasite, tol neturėsite moralinės teisės vadintis vadovu.
Mokėjimas savo pavaldiniams deleguoti funkcijas ir atsakomybę yra vienas skiriamųjų vadovo sugebėjimų. To vargu ar išmokys kokiame seminare – tai gali būti pasiekta tik kasdienių asmeninių treniruočių dėka.
Galite paklausti,- o ko čia jau taip reikia mokytis,- davei nurodymus ir šventa. Jei tai būtų taip paprasta, jums nebūtų paskirtas su naujomis pareigomis ir naujas atlyginimas.
Darydamas arba planuodamas daryti bet kokį darbą, pagalvokite, ar šį darbą būtinai turite atlikti jūs pats, ar jį neskausmingai galima būtų paskirti atlikti kažkuriam iš jūsų darbuotojų. Pavesdamas darbą atlikti darbuotojui (užuot atlikęs jį pats) jūs nušaunate kelis zuikius. Pirmiausia, jūs atlaisvinate sau laiką kitų, galbūt, kur kas svarbesnių ir atsakingesnių darbų atlikimui, kurių net ir norėdamas neturite teisės deleguoti. Antra, atlikdamas patikėtą darbą, darbuotojas įvaldo naujus įgūdžius, tampa profesionalesnis.
 
Vadovas esate tiek, kiek esate pedagogas.
Kita taisyklė, kuria tapęs vadovu privalote pradėti vadovautis - tai kad geras krepšininkas, tai dar nėra gero trenerio garantija, ir toli gražu ne kiekvienas geras specialistas automatiškai tampa geru vadovu.
Vadovo veikla reikalauja iš jūsų kitų prioritetų. Būdamas eiliniu darbuotoju, jūs buvote atsakingas už tai, ką darote pats. Atsidūręs vadovo kailyje, jūs tampate atsakingas už tai, ką daro kiti, t.y., jūsų pavaldiniai. Ir tuomet jūs suprantate, kad nepakanka vien tik pasakyti darbuotojui, ką jis turi padaryti. Nes jeigu jis darbą padarys netinkamai, tai jau jūsų vadovo akyse kaltas bus ne jūsų darbuotojas, o jūs pats, kad nesugebėjote užtikrinti tinkamo darbų atlikimo.
Liaudies išmintis byloja, kad tiek protingas, tiek kvailys turi vieną panašumą – tiek vienas, tiek kitas daro klaidas. Tik protingas sugeba iš jų pasimokyti ir jų nekartoja, o kvailas vėl ir vėl daro tas pačias klaidas. Jei palyginsime protingą su išmintingu, tai protingas sugeba išsisukti iš bet kurios padėties, kai tuo tarpu išmintingas, žino, kaip į tas nereikalingas padėtis nepatekti.
Tad jeigu gyvenimas vieną dieną privertė jus atsisėsti į vadovo kėdę, siekite tapti išmintingu vadovu.