Kaip priimti geriausią sprendimą.

 Vadovo darbas iš esmės yra ne kas kita kaip sprendimų priėmimas. Priklausomai nuo statuso, rango, atsakomybės laipsnio vadovas per darbo dieną priima iki keliasdešimt sprendimų. Vieni nedideli ir galbūt mažai reikšmingi, reikalaujantys iš vadovo vos keliolikos sekundžių. Kiti dideli ir lemiantys verslo sėkmę, žmonių likimus gali būti brandinami savaitėmis ir netgi mėnesiais. Nepaisant akivaizdaus skirtingumo, tiek vienų tiek kitų sprendimų priėmimas turi daug bendrų bruožų.
Ko gero ne vienas vadovas savo profesinės karjeros pradžioje buvo pasvajojęs, kad kaip būtų gerai jei galėtum prisijaukinti kokį žiniuką. Tupi jis tau ant peties ir patarinėja, kuri sprendimo alternatyva yra geriausia, o tu tik klausaisi jo patarimų ir nesuki sau dėl nieko galvos. 

---

​Deja, deja ... Jei ką ir gali vadovas prisikviesti šiandiena, tai tik vadybos konsultantą – ir ne už ačiū aišku ir ne su šimtaprocentine garantija, kad pasirinktas sprendimas yra geriausias. Galiausiai vienintelis žmogus, kuriuo vadovas gali visiškai pasikliauti, lieka jis pats.
Tad ir pamėginsime pasižiūrėti, į ką vadovui reikėtų atkreipti dėmesį, siekiant išvengti klaidų priimant sprendimus.
 
1.Teisingas spręstinos problemos suformulavimas – pusė sprendimo sėkmės. Pats sau vienareikšmiškai išsiaiškinkite, ko gi jūs iš tikrųjų siekiate. Galite net tai užsirašyti ant popieriaus. Jei įmanoma, užrašykite tai, ką norite pasiekti vienu sakiniu. Toli gražu ne visada sprendimo motyvai yra aiškūs ir akivaizdūs. Kokio didesnio tikslo dalimi yra dabar jūsų nagrinėjamas sprendimas. Dažnai gali taip nutikti, jog jau pats išsiaiškinimas, ko aš noriu savaime išsprendžia problemą arba pasufleruoja galimus sprendimo būdus.
 
2.Nusistatykite kriterijus, kuriems turi atitikti geras sprendimas. Geras sprendimas yra ne tas, kuris pirmas atėjo į galvą, ar tas, kurį suradote būtent jūs. Geras sprendimas bus tas, kuris geriausiai atitinka pasirinktus kriterijus. Kriterijų neturi būti daug. Užtenka 4-6. Kriterijai gali būti skirtingo reikšmingumo. Todėl reikėtų įvertinti jų svorį. Tokiais kriterijais gali būti:
1.Ekonominis efektas. Skirtingos sprendimo alternatyvos  neišvengiamai turės skirtingą ekonominį efektą. Tačiau tai nereiškia, kad ekonominis efektas yra svarbiausias kriterijus.
2.Įgyvendinimo lengvumas. Kiek lengva bus įgyvendinti vienokią ar kitokią alternatyvą. Kuriai sprendimo alternatyvai bus didesnis ar mažesnis pasipriešinimas, reikės daugiau ar mažiau laiko, piniginių ar kitokių išteklių.
3.Etiškumas. Kuri iš pasirenkamų sprendimo alternatyvų yra etiškiausia, t.y., mažiausiai pažeidžia tam tikras normas ar kažkieno interesus. Kokias suinteresuotas darbuotojų kategorijas tai gali paliesti ir kokiu būdu.
 
3.Nesistenkite surinkti absoliučiai visą sprendimo priėmimui reikalingą informaciją. Visos informacijos vis viena neįmanoma surinkti. Kita vertus per vėlai priimtas geras sprendimas gali būti blogiau negu kad ir ne pats geriausias bet priimtas laiku. Be to už papildomos informacijos rinkimo gali slėptis vadovo neryžtingumas ir nenoras prisiimti atsakomybę už sprendimą. Todėl visuomet vadovaukitės nuostata, kuo anksčiau priimate sprendimą, tuo geriau. Tuo didesnė tikimybė pakreipti įvykius ta linkme, kuri jums yra priimtiniausia.
 
4.Prieš galutinai apsispręsdami sugalvokite kuo daugiau galimų sprendimo alternatyvų. Dažnai sprendimas yra tuo efektyvesnis, kuo iš didesnio skaičiaus alternatyvų jis pasirenkamas. Dažnas vadovas pasiduoda pagundai pasirinkti tą sprendimo variantą, kuris pirmas jam šauna į galvą. Patirtis rodo, jog retai kada pirmas į galvą atėjęs sprendimo variantas bus geriausias. Taip yra dėl kelių priežasčių. Pirmi į galvą ateina tie sprendimų scenarijai, kurie kažkada jau buvo panaudoti galbūt kitose situacijose. Jie kaip taisyklė būna šabloniški ir neoriginalūs. Nestandartiniam, originaliam sprendimui sugeneruoti reikalingos pastangos ir laikas.
 
5.Įtraukite savo darbuotojus į sprendimo priėmimą. Didžioji dalis vadovo sprendimų neišvengiamai paliečia jo pavaldinius. Tad svarbu, kad į sprendimų priėmimą būtų įtraukiami ir pavaldiniai. Kolektyvinis sprendimų priėmimas dažnai užtikrina aukštesnę priimamų sprendimų kokybę, nes penkios galvos geriau negu viena. Be to nagrinėjant galimų sprendimų alternatyvas yra galimybė pažvelgti į problemą iš įvairių pusių. Kolegialiai priimami sprendimai sėkmingiau įgyvendinami, nes darbuotojai noriau prisiima atsakomybę už sprendimus, kurių priėmime dalyvavo ir patys. Personalo įtaukimas į sprendimų priėmimą turi ir didelį motyvuojantį poveikį. Kvietimas dalyvauti sprendimo priėmime darbuotojo yra suvokiamas kaip jo vaidmens įvertinimas.
 
6.Nebijokite deleguoti sprendimo priėmią savo darbuotojams. Nemažai vadovų nepasitiki savo darbuotojais ir todėl net ir nereikšmingus klausimus sprendžia patys. Kuo vadovas yra aukštesnio rango, tuo tokia sprendimų priėmimo tvarka yra žalingesnė. Norėdamas turėti visiškos įvykių kontrolės jausmą vadovas iš esmės praranda galimybę kontroliuoti, tiksliau, įtakoti strateginius dalykus, nes jiems paprasčiausiai pritrūksta laiko. Kita tokio vadovavimo - formuojama ne kūrybiška ir atsakinga, o vykdytojų ir atlikėjų komanda.
 
7.Geras sprendimas – tai įvykdytas sprendimas. Nepakanka vien priimti gerą sprendimą. Būtina, kad jis būtų realizuotas, įgyvendintas. Svarstyti ir abejoti galimomis sprendimo alternatyvomis galima sprendimo priėmimo stadijoje, tačiau kai sprendimas priimtas, jokių abejonių turi nebelikti. Visos jėgos turėtų būti nukreiptos pasirinktos alternatyvos įgyvendinimui.